Įdėti skelbimą

„Rail Baltica“ projektui skirtas papildomas finansavimas

Liepos 16 d. Europos infrastruktūros tinklų priemonės (CEF) komitetas „Rail Baltika“ projektui finansuoti skyrė papildomus 184 mln. eurų, kurie turės būti investuoti iki 2024 m. Kartu su 15% šalių indėliu, ši suma sieks 216 mln. eurų. Įskaitant ir šias dotacijas, iš viso, „Rail Baltica“ projektui iš ES ir nacionalinių biudžetų jau skirta 1,2 mlrd. eurų.

Finansavimas skirtas pagal 2019 CEF transporto kvietimą, kurį administruoja ES Inovacijų ir tinklų programų vykdomoji įstaiga (INEA). Šiuo kvietimui sanglaudos šalims iš viso buvo paskirstyta 1,1 mlrd. eurų, o konkurencija dėl šių lėšų buvo labai didelė. „Rail Baltica“ atiteko didžiausia, net 55% dydžio, paskirstytų lėšų dalis. Finansavimą vystyti „Rail Baltica“ projektą gavo ne tik Baltijos šalys, bet ir Lenkija, kuriai skirta 422 mln. eurų.

CEF komiteto balsavimu 128 mln. eurų skirta „Rail Baltica“ statybos darbams, o 88 mln. – techniniam projektavimui ir planavimo darbams.

„Džiaugiamės „Rail Baltica“ techniniam projektavimui, planavimui ir statyboms skirtu papildomu finansavimu. Šio finansavimo užteks pagrindiniams projekto darbams šiose srityse iki 2024 m. ir statybos etapo brandos pasiekimui. Esame pasiruošę didinti statybos darbų tempą visose šalyse ir teikti paraiškas kitiems CEF kvietimams“,- teigė bendros Baltijos šalių įmonės „RB Rail AS“ vadovas ir valdybos pirmininkas Agnis Driksna.

Anot Estijos Ekonomikos reikalų ir infrastruktūros ministro Taavi Aas, papildomas finansavimas parodo kokia svarbi Europai yra „Rail Baltica“. „Tai, kad gavome daugiau nei pusę viso skiriamo finansavimo, nors varžėmės su tuzinais kitų pareiškėjų, parodo kaip, palyginus su kitais, gerai vystomas šis projektas. Papildomas finansavimas leis priartinti „Rail Baltica“ arčiau žmonių ir pradėti planuoti regionines stotis. Be to, gavome papildomo finansavimo Mūgos ir Ulemistės terminalų bei Muuga-Soodevage geležinkelio pylimo statyboms. Tačiau liko dar daug darbų ir, nors negavome finansavimo Vanasadamos tramvajų linijai, galėsime skirti daugiau laiko projektavimui ir sulaukti daugiau sėkmės ateityje.“

Latvijos Transporto ministras Talis Linkaitis pažymėjo: „Pagal šį CEF kvietimą skirtas finansavimas įrodo, kad „Rail Baltica“ yra daugiau nei geležinkelių infrastruktūra – tai ekonominis koridorius skatinantis regioninį susisiekimą. Suteiktas finansavimas Latvijoje leist pradėti regioninių stočių ir multimodalinių terminalų projektavimą. Tai leis geriau integruoti nacionalinius transporto tinklus, užtikrinti „Rail Baltica“ infrastruktūros atsiperkamumą bei sukurti daugiau sinergijos tarp vietos bendruomenių ir verslo. Artimiausiu metu pradėsime diskusijas su vietos bendruomenėmis dėl regioninių stočių, nes tam reikia įvertinti daugybę aplinkybių.“

Lietuvos Susisiekimo ministras Jaroslav Narkevič sakė: „Papildomo finansavimo skyrimas yra geriausias įrodymas, kad „Rail Baltica“ yra Europos prioritetinis projektas. Skirtas finansavimas yra labai svarbus projekto įgyvendinimui visose šalyse. Daugiau dėmesio statybos darbams būtų leidę mums anksčiau pradėti linijos iki Latvijos sienos tiesimą. Tačiau neabejoju, kad tai atsispindės ateities kvietimuose.“

Šalių narių ir ES institucijų sprendimas dar kartą patvirtina, kad „Rail Baltica“ yra vienas Europos infrastruktūros projektų flagmanų, kuris visiškai atitinka CEF kriterijus ir prisideda prie ES, sanglaudos, regioninės, nacionalinio transporto ir aplinkosaugos bei inovacijų politikos. 643 km linijos ir tarptautinių keleivinių stočių projektavimo darbai reiškia, kad projektas pasiekė brandos stadiją ir toliau sulaukia stipraus politinio palaikymo. Taigi projektas yra paruoštas įgyvendinti, o norint laiku užbaigti statybas, tam reikės papildomo finansavimo iš kitų CEF transporto kvietimų ir kito ES finansavimo periodo, kuris prasidės 2021 m.

 „RB RAIL AS“

„RB Rail AS“ yra bendra Estijos Respublikos, Latvijos Respublikos ir Lietuvos Respublikos įmonė, įsteigta įgyvendinti „Rail Baltica“ projektą – sukurti greitojo geležinkelio infrastruktūrą nuo Talino iki Lietuvos ir Lenkijos sienos. „RB Rail AS“ yra projekto „Rail Baltica“ centrinis koordinatorius, atsakingas už globalaus projekto projektavimą, statybą ir rinkodarą.

Plačiau apie „Rail Baltica“ projektą: www.railbaltica.org

Pranešimą paskelbė: Rusnė Tamošaitytė, UAB „Fabula ir partneriai”

Rekomenduojame

NaudotosKnygos.lt
Pavasarinės žiedadulkės nusėda ant automobilių: kenkia ir matomumui, ir kėbului

Pavasarinės žiedadulkės nusėda ant automobilių: kenkia ir matomumui, ir kėbului

Pavasariui įsibėgėjant ir prasidedant aktyviam augalų žydėjimui, ore padaugėja žiedadulkių. Specialistai atkreipia dėmesį, kad jo turi įtakos ir automobilių būklei, ir vairavimui – nusėdusios ant paviršių žiedadulkės gali pažeisti kėbulą bei mažinti matomumą. Degalinių tinklo „Circle K“ degalų ir plovyklų kategorijos vadovas Baltijos šalims Rokas Laurinavičius teigia, kad pavasarį ypač svarbu prižiūrėti automobilį. „Žiedadulkės kartu […]


Sudaromos sąlygos modernizuoti ir rekonstruoti daugiau valstybinės reikšmės kelių

Sudaromos sąlygos modernizuoti ir rekonstruoti daugiau valstybinės reikšmės kelių

2026 m. balandžio 21 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai) Seimas atsižvelgė į Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos iniciatyvą ir priėmė Kelių įstatymo pataisas, kuriomis siekiama pagerinti investicinę aplinką kelių infrastruktūros srityje bei sudaryti sąlygas modernizuoti ir rekonstruoti daugiau valstybinės reikšmės kelių. Priimtomis pataisomis sutarta įtvirtinti, kad viešojo ir […]


Paskaičiavo, kiek pavyksta sutaupyti vairuojant elektromobilį

Paskaičiavo, kiek pavyksta sutaupyti vairuojant elektromobilį

Degalinių švieslentėse skaičiai eilinį kartą šauna į viršų, tik šįkart Lietuvos vairuotojų kantrybės taurė pagaliau persipildo – vis dažniau jie renkasi elektromobilį. „Per pastarąjį mėnesį dėl krovimo stotelių įrengimo sulaukėme trigubai daugiau skambučių nei įprastai – daugiausiai per visą istoriją“, – staiga išaugusiu susidomėjimu stebisi Ignas Petrikonis, elektromobilių krovimo įmonės „Evioni“ vadovas. Pasak jo, pirmose […]


„Dešiniojo rato“ darbai – viename žemėlapyje: kur bus tvarkomi keliai

„Dešiniojo rato“ darbai – viename žemėlapyje: kur bus tvarkomi keliai

AB „Kelių priežiūra“ visuomenei atveria informaciją apie krašto keliuose planuojamus „dešiniojo rato“ dangos pažaidų tvarkymo darbus. Nuo šiol gyventojai gali vienoje vietoje matyti, kuriuose ruožuose šiemet bus vykdomi darbai – parengtas ir viešai pristatomas planuojamų darbų žemėlapis. Krašto kelių „dešiniojo rato“ provėžų tvarkymo programa orientuota į kritinių dangos pažaidų šalinimą intensyviausio eismo ruožuose, kur vyrauja […]


Mažėjant laiškų, paštui ieškoma naujo vaidmens: ekspertas mato nišą technologijose ir logistikoje

Mažėjant laiškų, paštui ieškoma naujo vaidmens: ekspertas mato nišą technologijose ir logistikoje

Mažėjant siunčiamų popierinių laiškų apimtims, pašto sektoriui vis sunkiau remtis tradiciniu veiklos modeliu. Šveicarijoje dirbančio „Swiss Post“ transporto departamento vadovo ir valdybos nario dr. Aurimo Vilkelio teigimu, ateityje paštas nebegalės išsilaikyti vien iš laiškų ir siuntų pristatymo, todėl turės ieškoti naujų funkcijų – nuo elektroninės komercijos ir duomenų sprendimų iki platesnio vaidmens valstybės logistikoje. Anot […]


Vairuotojų tipai: kodėl kelyje tampame kitokie ir kaip suvaldyti stresą

Vairuotojų tipai: kodėl kelyje tampame kitokie ir kaip suvaldyti stresą

Eismas šiandien tampa ne tik judėjimo, bet ir emocinės savikontrolės išbandymu. Nuolatinis skubėjimas, įtemptos dienotvarkės ir informacinis triukšmas persikelia ir į kelią – čia net ir racionalūs žmonės kartais reaguoja impulsyviai.  Psichologė Kristina Jievaitienė paaiškina, kad tai nėra atsitiktinumas: „Eismas – greitas, dinamiškas procesas, kartais žmonės streso būsenoje pirmiau padaro, vėliau galvoja. Veikia streso elgesio […]