Po tako rekonstrukcijos Vilniaus oro uostas imasi terminalo modernizacijos

1

Po tako rekonstrukcijos Vilniaus oro uostas imasi terminalo modernizacijos

2017 m. vasarą sėkmingai iš pagrindų atnaujinęs kilimo ir tūpimo taką, šiemet Vilniaus oro uostas rekonstrukcijos darbus iš lauko perkelia į vidų. Vasarį pagrindinių šalies oro vartų terminale prasidėsianti rekonstrukcija didžiausius teigiamus pokyčius atneš keleiviams. Jų lauks ne tik greitesnis ir patogesnis aptarnavimas, bet ir platesnis oro uoste siūlomų prekių bei paslaugų spektras.

Kaip teigia Vilniaus oro uosto direktorius Olafas Martensas, būtinybę pradėti rekonstrukciją paskatino siekis pagerinti aptarnaujamų keleivių patirtį – dabartinio, 2007 m. statyto, terminalo pralaidumą augantys keleivių srautai jau viršijo.

„Šis terminalas buvo projektuotas aptarnauti apie 3,5 mln. keleivių per metus. Pastaruosius kelerius metus minėtas rodiklis jau ūgtelėjo iki 3,8 mln. Būtent todėl ir buvo priimtas sprendimas terminalo rekonstrukciją pradėti kuo greičiau.

Rekonstruotas terminalas suteiks greitesnį, paprastesnį ir patogesnį keleivių aptarnavimą, platesnį prekių ir paslaugų asortimentą padidėsiančiame oro uosto prekybos plote. Galiausiai atnaujintas terminalas suteiks galimybę efektyviau bei našiau dirbti ir patiems darbuotojams“, – sakė O. Martensas, pridūręs, kad rekonstruotas terminalas prisidės ir prie teigiamo šalies įvaizdžio puoselėjimo.

Sostinės oro uosto vadovas pažymėjo, jog būsimoji rekonstrukcija leis per dieną laisvai aptarnauti iki 20 tūkst. keleivių. Šiuo metu oro uosto terminale per dieną laisvai aptarnaujami 9,5 tūkst. keleivių, vasaros sezono metu jų skaičius siekia ir 14 000-15 000.

Vasarį prasidėsianti oro uosto rekonstrukcija vyks etapais, o galutinai jis atnaujintas bus 2021 m.

Siekiant didesnio patogumo keleiviams, terminalo modernizacija prasidės nuo sterilios zonos rekonstrukcijos, kuri bus baigta šių metų pabaigoje. Iki 2020 m. pradžios taip pat planuojama rekonstruoti orlaivių peroną ir riedėjimo takus bei pertvarkyti oro uosto eismo infrastruktūrą. Paskutinė didelė projekto dalis, keleivių išvykimo terminalo rekonstrukcija, prasidės 2019-aisiais ir tęsis iki 2021-ųjų.

Pasak O. Martenso, būsimąją rekonstrukciją derėtų laikyti antru dideliu oro vartų modernizavimo žingsniu. Pirmasis ir jau sėkmingai įveiktas etapas buvo 35 praėjusių metų vasaros dienas vykusi kilimo ir tūpimo tako rekonstrukcija.

Būsimoji oro uosto rekonstrukcija atsieis apie 60 mln. eurų. Iš jų trečdalis, 20 mln. eurų, bus skirta pagal tarptautinius reikalavimus privalomajai įrangai įsigyti bei atnaujinti, o apie 12 mln. – orlaivių perono ir riedėjimo takų rekonstrukcijai.

Nuolat augantys skrydžių ir keleivių srautai verčia didinti Vilniaus oro uosto pajėgumus jau ne pirmą sykį. Pirmą kartą pagrindiniai šalies oro vartai buvo išplėsti 1993 m., kai dar 1954 m. statytas terminalo pastatas buvo sujungtas su nauju keleivių išvykimo terminalu. Pastarasis per metus galėjo aptarnauti apie 1 mln. keleivių. 2007 m. duris atvėrė dabartinis keleivių terminalas, atitinkantis Šengeno sutarties reikalavimus.

Apie Vilniaus oro uostą

Vilniaus oro uostas priklauso Lietuvos oro uostų tinklui, kuris valdo tris oro vartus Vilniuje, Kaune ir Palangoje. Per 2017 m. jie aptarnavo 5,2 mln. keleivių ir 55 tūkst. skrydžių. Žiemos sezono metu iš Lietuvos oro uostų 15 aviakompanijų skraidina 65 kryptimis į 56 miestus 26 šalyse. Tarptautinės oro uostų tarybos (ACI Europe) duomenimis, Lietuvos oro uostai prie Lietuvos BVP prisideda 2,5 proc. 

Pranešimą paskelbė : – -, UAB „VIP Viešosios informacijos partneriai“

Kiti skelbimai:
 
Lakštinė stangrinanti veido kaukė, 25 ml
 
HELLY HANSEN Koppervik Black/Ebony/Grey Fog 45
 
Vagabond Kenova 4457-201 Black 36
 
HELLY HANSEN Seraphina Women's Oatmeal/Natura/Cement 38
 
REIMA Ivalo Black 36

Kaip prižiūrėti dyzelinių automobilių ekologines sistemas?

  Dyzelinis automobilis su įdiegtomis ir tinkamai veikiančiomis išmetamųjų dujų neutralizavimo sistemomis, palyginus su benzinu veikiančiu automobiliu, yra ne tik taupesnis, bet ir nenusileidžia ekologiniais rodikliais, o CO2 emisija yra mažesnė – tai patvirtino Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) mokslininkų atliktas tyrimas. Tačiau ne visi vairuotojai žino, kaip automobiliuose įdiegtas ekologines sistemas prižiūrėti. Tad ar […]

  Straipsniai »
Ribotos judėsenos žmonių kelionės lėktuvu – ką svarbu žinoti?

Ribotos judėsenos žmonių kelionės lėktuvu – ką svarbu žinoti?

Ruošiantis kelionei lėktuvu, norisi, kad ji būtų sklandi jau nuo pat atvykimo į oro uostą. Savo ruožtu oro uostai stengiasi užtikrinti, kad kelionė būtų maloni visiems keliautojams, įskaitant ir ribotos judėsenos žmones. Šiems keleiviams pravartu žinoti apie būtent jiems skirtas paslaugas, kuriomis galima pasinaudoti oro uoste. Kelionė į oro uostą – greita ir paprasta „Lietuvos […]

  Straipsniai »

Susisiekimo ministras: perskirstyta 3,3 mln. eurų rezervinių lėšų Lietuvos keliams

 Atsižvelgiant į šiemet kelių rekonstravimo projektuose sutaupytas ar nepanaudotas lėšas, Susisiekimo ministerijos siūlymu perskirstyti 3,3 mln. eurų rezervinių Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų. Tam Vyriausybė pritarė 2019 m. spalio 30 dieną. „Perskirstomos lėšos teks kelių objektams, kuriuose darbai jau atlikti arba bus atlikti iki šių metų pabaigos. Taip pat atsižvelgėme į papildomai gautus […]

  Straipsniai »

Nuoseklus Lietuvos oro uostų augimas – stebimas visų finansinių rodiklių kilimas

Lietuvos oro uostai ir toliau skaičiuoja augančius finansinius rodiklius. Apžvelgus pirmuosius 9 šių metų  mėnesius suskaičiuota, jog lyginant su praėjusiais metais, bendros pajamos didėjo 13 proc. ir siekia beveik 37 mln. eurų. Lietuvos oro uostai pažymi, kad didėjo ir  aviacinės – skrydžių, keleivių aptarnavimo, krovinių gabenimo, ir neaviacinės veiklos – patalpų nuomos, maitinimo įstaigų, įvairių […]

  Straipsniai »