Patikrinimas: kas devintas į šalį įvežamas automobilis turės būti sunaikintas

Patikrinimas: kas devintas į šalį įvežamas automobilis turės būti sunaikintas

Nuo šių metų liepos 3 d. Lietuvos muitinei patikrinus apie 1300 naudotų automobilių, iš jų, pirminiais duomenimis, 149 – arba net 11 proc. – pripažinti atliekomis. Tai reiškia, kad pastarieji į Lietuvą importuoti automobiliai turi būti sunaikinti arba sutvarkyti kaip atliekos.
Pagrindinis importuojamų transporto priemonių patikrinimo tikslas – aplinkosauginis. Jais siekiama užtikrinti, kad į Lietuvos teritoriją naudoti automobiliai nebūtų importuojami kaip atliekos, kuriomis vėliau būtų galima atsikratyti neteisėtais būdais. Antras tikslas – saugumas, kai iš naudotų automobilių dalių, t.y. atliekų, surenkamos naujos transporto priemonės ir parduodamos rinkoje.
„Muitinės departamentas šiemet pradėjo taikyti tvarką, kurios esmė – paprasta. Netinkami eksploatuoti automobiliai yra atlieka, todėl nereikia apgaudinėti pirkėjų, kad prikeltas „skenduolis“ ar „frankenšteinas“ yra patikimas automobilis“, – sako aplinkos ministras Kęstutis Navickas.
Dar 2011 metais Europos Komisijos nustatytus aplinkosaugos kriterijus naudotiems automobiliams Lietuva patvirtino 2016 m. Taigi naudotų automobilių importuotojų verslo atstovai turėjo net šešerius metus susipažinti su dabar pradėta taikyti tvarka: prievole dokumentuose nurodyti, ar vežamas automobilis yra naudotina transporto priemonė, ar traktuotina kaip atlieka.
Tokios šalys, kaip Estija, Lenkija ar Vokietija naudotiems automobiliams taiko dar griežtesnę tvarką nei Lietuva. Lenkija ir Vokietija vien per pirmąjį šių metų pusmetį penkis kartus sustabdė krovinius iš Lietuvos, kuriuose naudoti automobiliai buvo pripažinti kaip atliekos, o jų gabenimas – kaip nelegalūs vežimai. Tai – signalas Lietuvai, kad būtina stiprinti netinkamų naudoti automobilių įvežimo į mūsų šalį kontrolę.
Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo taisykles galite rasti čia.

Pranešimą paskelbė : Marius Gorochovskis, LR Aplinkos ministerija

Kiti skelbimai:
 
Lakštinė stangrinanti veido kaukė, 25 ml
 
HELLY HANSEN Koppervik Black/Ebony/Grey Fog 45
 
Vagabond Kenova 4457-201 Black 36
 
HELLY HANSEN Seraphina Women's Oatmeal/Natura/Cement 38
 
REIMA Ivalo Black 36

Kaip prižiūrėti dyzelinių automobilių ekologines sistemas?

  Dyzelinis automobilis su įdiegtomis ir tinkamai veikiančiomis išmetamųjų dujų neutralizavimo sistemomis, palyginus su benzinu veikiančiu automobiliu, yra ne tik taupesnis, bet ir nenusileidžia ekologiniais rodikliais, o CO2 emisija yra mažesnė – tai patvirtino Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) mokslininkų atliktas tyrimas. Tačiau ne visi vairuotojai žino, kaip automobiliuose įdiegtas ekologines sistemas prižiūrėti. Tad ar […]

  Straipsniai »
Ribotos judėsenos žmonių kelionės lėktuvu – ką svarbu žinoti?

Ribotos judėsenos žmonių kelionės lėktuvu – ką svarbu žinoti?

Ruošiantis kelionei lėktuvu, norisi, kad ji būtų sklandi jau nuo pat atvykimo į oro uostą. Savo ruožtu oro uostai stengiasi užtikrinti, kad kelionė būtų maloni visiems keliautojams, įskaitant ir ribotos judėsenos žmones. Šiems keleiviams pravartu žinoti apie būtent jiems skirtas paslaugas, kuriomis galima pasinaudoti oro uoste. Kelionė į oro uostą – greita ir paprasta „Lietuvos […]

  Straipsniai »

Susisiekimo ministras: perskirstyta 3,3 mln. eurų rezervinių lėšų Lietuvos keliams

 Atsižvelgiant į šiemet kelių rekonstravimo projektuose sutaupytas ar nepanaudotas lėšas, Susisiekimo ministerijos siūlymu perskirstyti 3,3 mln. eurų rezervinių Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų. Tam Vyriausybė pritarė 2019 m. spalio 30 dieną. „Perskirstomos lėšos teks kelių objektams, kuriuose darbai jau atlikti arba bus atlikti iki šių metų pabaigos. Taip pat atsižvelgėme į papildomai gautus […]

  Straipsniai »

Nuoseklus Lietuvos oro uostų augimas – stebimas visų finansinių rodiklių kilimas

Lietuvos oro uostai ir toliau skaičiuoja augančius finansinius rodiklius. Apžvelgus pirmuosius 9 šių metų  mėnesius suskaičiuota, jog lyginant su praėjusiais metais, bendros pajamos didėjo 13 proc. ir siekia beveik 37 mln. eurų. Lietuvos oro uostai pažymi, kad didėjo ir  aviacinės – skrydžių, keleivių aptarnavimo, krovinių gabenimo, ir neaviacinės veiklos – patalpų nuomos, maitinimo įstaigų, įvairių […]

  Straipsniai »