Darbo netekusiais ir ant žemės dėl pandemijos priverstais tūpti orlaiviais pernai sparčiausiai pildėsi dykumos ir kitos sausringos vietos visame pasaulyje. Tačiau ir tokiomis sąlygomis nepasižymintys oro uostai Europoje tapo orlaivių masinio parkavimo zonomis.
Keliolika orlaivių priglobusio Šiaulių oro uosto direktorė Aurelija Kuezada atkreipia dėmesį, kad net ir be darbo stovintiems orlaiviams būtina nuolatinė priežiūra tam, kad jie būtų tinkamai paruošti skrydžių atnaujinimui.
„Tarptautinės institucijos ne veltui akcentuoja techninės orlaivių būklės priežiūrą. Ji yra ir bus tiesiog kritiškai svarbi atnaujinant skrydžius. Lėktuvo negalima tiesiog pastatyti ant asfalto ir prisiminti tik tada, kai atsiranda poreikis kažkur vykti. Drėgmė bei krituliai, vabzdžiai, dulkės, galiausiai lizdą ne vietoje susisukęs paukštis gali tapti priežastimi, dėl kurios lėktuvas negalės pakilti. Paukščio lizdą po lėktuvo sparnu yra radę inžinieriai Azijoje. Žinoma, tokie atvejai yra reti, tačiau orlaivius stengiamasi apsaugoti nuo įvairiausių netikėtumų“, – sako A. Kuezada.
Visi norėjo į dykumas
Pro Lietuvą ką tik praslinko arktiniai šalčiai, kuomet jutiminė temperatūra dėl drėgmės buvo dar žemesnė nei faktinė. Būtent drėgmė yra laikoma nepalankiu aplinkos faktoriumi, jei orlaiviui tenka ilgai stovėti neskraidant.
Pasak A. Kuezados, idealiausios sąlygos ilgesniam laikui „konservuoti“ orlaivius yra dykumose, nes ten sausa ir itin mažai kritulių. Vis dėlto, jei skrydžių bendrovės nedirba su tarpžemyniniais skrydžiais ir nėra didelės bei finansiškai ypač pajėgios rinkos žaidėjos, vietos laikyti orlaivius dairosi arčiau.
„Pandemija į neregėtas aukštumas iškėlė susidomėjimą Australija ar Mohavių dykuma pietinėje JAV dalyje. Azija buvo mažiau geidžiama, nes ten nors šilta, bet laikosi didelė drėgmė. Sauso klimato zonos per pandemiją tapo trokštamiausiomis lėktuvų saugojimo vietomis. Bet tokio kiekio lėktuvų, kurie buvo priversti stovėti be darbo, į populiariausias vietas nesutalpinsi, todėl užsakymų gavo iš esmės visi žemynai ir oro uostai, tarp jų ir Lietuvos“, – pastebi oro uosto vadovė.
Visus metų laikus turinti Lietuva pasižymi neblogais gebėjimais tvarkytis su sudėtingomis oro sąlygomis. Pasak A. Kuezados, mums nėra naujiena nei krituliai, nei drėgmė, nei sniegas ar lėktuvo korpusą padengęs ledas ir nuo jo neatsiejama būtina orlaivio „nuledinimo“ procedūra.
„Pietinėje Europoje kone kiekvienais metais dėl atslinkusių žiemiškų orų būna bent trumpam sustabdomi skrydžiai, sutrinka oro uostų veikla. Pavyzdžiui, ir šiemet, prieš keletą savaičių, iškritęs sniegas paralyžiavo Madrido oro uostą“, – prisimena A. Kuezada ir pabrėžia, kad orlaivių ir žmonių saugumui užtikrinti žiemos metu ant takų negali būti nei ledo, nei sniego, todėl sniegas nuo takų oro uostuose turi būti nuolat valomas, o ledui tirpdyti pilamas specialus mišinys.
„Lego“ žaidimai oro uostuose
Orlaivių parkavimo vietų skaičius oro uostuose yra sąlyginis, kadangi lėktuvai yra skirtingų dydžių. Pandemijos metu stengiantis sutalpinti maksimalų skaičių lėktuvų, jie kai kuriuose užsienio oro uostuose statyti ne tik aikštelėse, bet ir riedėjimo takuose.
„Priparkuotas orlaivis nėra laikomas statiškai. Priklausomai nuo vietos poreikio jis gali būti patraukiamas, pastumiamas ar pasukamas. Be to, būtinu periodiškumu jis turi būti pajudintas jau vien dėl to, kad padirbėtų variklis, kiti mechanizmai, prasisuktų važiuoklė. Dėl to orlaiviai juda ant žemės bei keičia savo poziciją – iš šono tai panašu į žaidimą su „Lego“ kaladėlėmis, jas dėliojant pagal situaciją ir poreikius“, – sako A. Kuezada.
Parkuojant orlaivius tarp jų sparnų turi būti išlaikomas bent 10 metrų atstumas.
Kad iš ryto užsivestų
Žiemos sezono metu Lietuvos vairuotojams nuolat primenama, kad vienas blogiausių įmanomų sprendimų – automobilį laikyti pustuščiu degalų baku. Tuo tarpu stovinčio orlaivio bake reikalingas kur kas mažesnis minimalus degalų kiekis, iš viso apie 10 proc. rezervuaro.
„Degalai ne tik užtikrina, kad orlaivio kuro sistemos dalys būtų tinkamai suteptos, bet ir veikia kaip svoris, kuris orlaiviui suteikia stabilumo. Žinoma, lėktuvo valdytojai gali priimti sprendimą degalų orlaivyje laikyti ir daugiau, tačiau šiuo aspektu lėktuvas gali stovėti gerokai tuštesniu baku nei tai rekomenduojama automobiliams“, – sako Šiaulių oro uosto vadovė.
Dar viena įdomi detalė. Orlaivių naudojamas reaktyvinis kuras užšąla susidarius -40 laipsnių Celsijaus temperatūrai, todėl net ir Lietuvą šaldęs arktinis šaltis jo būsenos iš esmės nepakeičia.
„Aviacijai taikomi saugumo ir saugos reikalavimai yra itin griežti, kaip jų laikomasi taip pat prižiūrima griežtai. Visas sektorius nekantriai laukia akimirkos, kada galės pradėti dirbti ir yra nusiteikęs neprarasti nė vienos minutės, kai tik tokia galimybė atsiras“, – teigia A. Kuezada.
Pranešimą paskelbė: Saulė Bakšė, UAB „Idea Prima”
Automatinis mašinų valdymas, papildytosios realybės panaudojimas statybų aikštelėje, skaitmeninių dvynių kūrimas – tai ateities technologijos, kurias jau galima sutikti didžiausių Lietuvos infrastruktūros projektų statybų aikštelėse. Šalies kelių tiesimo įmonių atstovai teigia, kad skaitmeninių technologijų įsigalėjimo kelių tiesyboje nauda yra milžiniška: darbai vyksta daug greičiau, tačiau realiuoju laiku užtikrinama jų kokybė, atitiktis projektiniams reikalavimams, mažėja ir nelaimingų […]
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį su savo patarėjais dirbo Rokiškyje. Daug dėmesio Rokiškyje valstybės vadovas skyrė viešojo transporto problematikai regione ir šalyje. Rokiškio geležinkelio stotyje vykusioje apskritojo stalo diskusijoje „Rokiškio rajono žmonių lūkesčius atitinkantis viešasis transportas“, kurioje dalyvavo Rokiškio bendruomenės, centrinės valdžios, savivaldos, keleivių vežimo įmonės „LTG Link“ atstovai, aptarti būtini sisteminiai pokyčiai ir […]
AB Lietuvos automobilių kelių direkcija informuoja, kad valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 229 Aristava–Kėdainiai–Cinkiškiai 5,151 km tilto rekonstrukcija artėja į pabaigą. Eismą tiltu planuojama paleisti birželio pabaigoje, t.y. anksčiau nei numatyta sutartyje. Pėstiesiems per Nevėžį susisiekimas buvo ir yra užtikrinamas laikinu pontoniniu pėsčiųjų tiltu, kuriuo pėstieji galės naudotis ir iki tol, kol bus užbaigti rekonstruojamo […]
2023 m. birželio 7 d. pranešimas žiniasklaidai (daugiau naujienų) Dalies Seimo narių polinkis kuo labiau apriboti paspirtukų judėjimą privedė prie sudėtingos teisėkūros procedūros, kurią parlamentui išpainioti bus rimtas iššūkis, atkreipia dėmesį Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Andrius Bagdonas. Trečiadienį Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas nagrinėjo Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pataisas, kuriomis nusitaikyta sureguliuoti judėjimą el. […]
Vienintelė oficiali „Mercedes-Benz“ atstovė mūsų šalyje bendrovė „Veho Lietuva“ įsigijo UAB „Auto Bodyshop“, vieną didžiausių kėbulo remonto įmonių Lietuvoje ir Baltijos regione. Šiuo žingsniu „Veho Lietuva“ siekia dar labiau išplėsti savo klientams siūlomų serviso paslaugų spektrą. „Šis sandoris yra nuoseklus mūsų įgyvendinamos strategijos, kurios stuburas – geriausia įmanoma klientų patirtis, žingsnis. Siekdami teikti aukščiausios kokybės […]
Įgyvendinant Europos Sąjungos (ES) bepiločių orlaivių (dronų) reglamentų paketo nuostatas, pagrindinis Lietuvos oro navigacijos paslaugų teikėjas „Oro navigacija“ investuoja 2,5 mln. eurų į sprendimus, kurie leis dronų naudotojams paprasčiau naudotis oro erdve. „Oro navigacija“ pasirašė sutartį su Austrijos įmone „Frequentis“, su kuria kartu Lietuvoje diegs U-Space paslaugų teikimo sistemą – per mobiliąją aplikaciją bepiločių orlaivių […]