Pandemija lėktuvus veja į dykumas ir verčia oro uostus žaisti „Lego“ žaidimus

1

Pandemija lėktuvus veja į dykumas ir verčia oro uostus žaisti „Lego“ žaidimus

Darbo netekusiais ir ant žemės dėl pandemijos priverstais tūpti orlaiviais pernai sparčiausiai pildėsi dykumos ir kitos sausringos vietos visame pasaulyje. Tačiau ir tokiomis sąlygomis nepasižymintys oro uostai Europoje tapo orlaivių masinio parkavimo zonomis.

Keliolika orlaivių priglobusio Šiaulių oro uosto direktorė Aurelija Kuezada atkreipia dėmesį, kad net ir be darbo stovintiems orlaiviams būtina nuolatinė priežiūra tam, kad jie būtų tinkamai paruošti skrydžių atnaujinimui.

„Tarptautinės institucijos ne veltui akcentuoja techninės orlaivių būklės priežiūrą. Ji yra ir bus tiesiog kritiškai svarbi atnaujinant skrydžius. Lėktuvo negalima tiesiog pastatyti ant asfalto ir prisiminti tik tada, kai atsiranda poreikis kažkur vykti. Drėgmė bei krituliai, vabzdžiai, dulkės, galiausiai lizdą ne vietoje susisukęs paukštis gali tapti priežastimi, dėl kurios lėktuvas negalės pakilti. Paukščio lizdą po lėktuvo sparnu yra radę inžinieriai Azijoje. Žinoma, tokie atvejai yra reti, tačiau orlaivius stengiamasi apsaugoti nuo įvairiausių netikėtumų“, – sako A. Kuezada.

Visi norėjo į dykumas

Pro Lietuvą ką tik praslinko arktiniai šalčiai, kuomet jutiminė temperatūra dėl drėgmės buvo dar žemesnė nei faktinė. Būtent drėgmė yra laikoma nepalankiu aplinkos faktoriumi, jei orlaiviui tenka ilgai stovėti neskraidant.

Pasak A. Kuezados, idealiausios sąlygos ilgesniam laikui „konservuoti“ orlaivius yra dykumose, nes ten sausa ir itin mažai kritulių. Vis dėlto, jei skrydžių bendrovės nedirba su tarpžemyniniais skrydžiais ir nėra didelės bei finansiškai ypač pajėgios rinkos žaidėjos, vietos laikyti orlaivius dairosi arčiau.

„Pandemija į neregėtas aukštumas iškėlė susidomėjimą Australija ar Mohavių dykuma pietinėje JAV dalyje. Azija buvo mažiau geidžiama, nes ten nors šilta, bet laikosi didelė drėgmė. Sauso klimato zonos per pandemiją tapo trokštamiausiomis lėktuvų saugojimo vietomis. Bet tokio kiekio lėktuvų, kurie buvo priversti stovėti be darbo, į populiariausias vietas nesutalpinsi, todėl užsakymų gavo iš esmės visi žemynai ir oro uostai, tarp jų ir Lietuvos“, – pastebi oro uosto vadovė.

Visus metų laikus turinti Lietuva pasižymi neblogais gebėjimais tvarkytis su sudėtingomis oro sąlygomis. Pasak A. Kuezados, mums nėra naujiena nei krituliai, nei drėgmė, nei sniegas ar lėktuvo korpusą padengęs ledas ir nuo jo neatsiejama būtina orlaivio „nuledinimo“ procedūra.

„Pietinėje Europoje kone kiekvienais metais dėl atslinkusių žiemiškų orų būna bent trumpam sustabdomi skrydžiai, sutrinka oro uostų veikla. Pavyzdžiui, ir šiemet, prieš keletą savaičių, iškritęs sniegas paralyžiavo Madrido oro uostą“, – prisimena A. Kuezada ir pabrėžia, kad orlaivių ir žmonių saugumui užtikrinti žiemos metu ant takų negali būti nei ledo, nei sniego, todėl sniegas nuo takų oro uostuose turi būti nuolat valomas, o ledui tirpdyti pilamas specialus mišinys.

„Lego“ žaidimai oro uostuose

Orlaivių parkavimo vietų skaičius oro uostuose yra sąlyginis, kadangi lėktuvai yra skirtingų dydžių. Pandemijos metu stengiantis sutalpinti maksimalų skaičių lėktuvų, jie kai kuriuose užsienio oro uostuose statyti ne tik aikštelėse, bet ir riedėjimo takuose.

„Priparkuotas orlaivis nėra laikomas statiškai. Priklausomai nuo vietos poreikio jis gali būti patraukiamas, pastumiamas ar pasukamas. Be to, būtinu periodiškumu jis turi būti pajudintas jau vien dėl to, kad padirbėtų variklis, kiti mechanizmai, prasisuktų važiuoklė. Dėl to orlaiviai juda ant žemės bei keičia savo poziciją – iš šono tai panašu į žaidimą su „Lego“ kaladėlėmis, jas dėliojant pagal situaciją ir poreikius“, – sako A. Kuezada.

Parkuojant orlaivius tarp jų sparnų turi būti išlaikomas bent 10 metrų atstumas.

Kad iš ryto užsivestų

Žiemos sezono metu Lietuvos vairuotojams nuolat primenama, kad vienas blogiausių įmanomų sprendimų – automobilį laikyti pustuščiu degalų baku. Tuo tarpu stovinčio orlaivio bake reikalingas kur kas mažesnis minimalus degalų kiekis, iš viso apie 10 proc. rezervuaro.

„Degalai ne tik užtikrina, kad orlaivio kuro sistemos dalys būtų tinkamai suteptos, bet ir veikia kaip svoris, kuris orlaiviui suteikia stabilumo. Žinoma, lėktuvo valdytojai gali priimti sprendimą degalų orlaivyje laikyti ir daugiau, tačiau šiuo aspektu lėktuvas gali stovėti gerokai tuštesniu baku nei tai rekomenduojama automobiliams“, – sako Šiaulių oro uosto vadovė.

Dar viena įdomi detalė. Orlaivių naudojamas reaktyvinis kuras užšąla susidarius -40 laipsnių Celsijaus temperatūrai, todėl net ir Lietuvą šaldęs arktinis šaltis jo būsenos iš esmės nepakeičia.

„Aviacijai taikomi saugumo ir saugos reikalavimai yra itin griežti, kaip jų laikomasi taip pat prižiūrima griežtai. Visas sektorius nekantriai laukia akimirkos, kada galės pradėti dirbti ir yra nusiteikęs neprarasti nė vienos minutės, kai tik tokia galimybė atsiras“, – teigia A. Kuezada.

Pranešimą paskelbė: Saulė Bakšė, UAB „Idea Prima“

Rekomenduojame

Europos investicijų banko konsultavimo paslaugų tarnyba remia žaliąją krovininę laivybą Lietuvos vidaus vandenyse

Europos investicijų banko konsultavimo paslaugų tarnyba remia žaliąją krovininę laivybą Lietuvos vidaus vandenyse

Projekto tikslas – atnaujinti krovinių gabenimą vandens transportu tarp dviejų didžiųjų Lietuvos miestų: Klaipėdos ir Kauno Per Europos investavimo konsultacijų centrą EIB teikia konsultacinę paramą Lietuvos vidaus vandens kelių direkcijai, kad šalies transporto infrastruktūra būtų tvaresnė Europos investicijų bankas (EIB) ir Lietuvos vidaus vandens kelių direkcija (VVKD) pasirašė konsultavimo paslaugų sutartį, pagal kurią bus teikiama […]

Dviračių gatvės Lietuvos miestuose: eismo organizavimas palankesnis ne automobiliams, bet dviratininkams

Dviračių gatvės Lietuvos miestuose: eismo organizavimas palankesnis ne automobiliams, bet dviratininkams

Nuo birželio 1 d. Lietuvos miestuose galės atsirasti „Dviračių gatvės“ – tokiu nauju kelio ženklu pažymėtos gatvės bus skirtos mišriam dviračių ir automobilių, kitų ne motorinių ir motorinių transporto priemonių eismui. Jose eismo dalyviams galios specialūs Kelių eismo taisyklių reikalavimai, o dviratininkai galės jaustis gerokai laisviau ir saugiau. „Dviračių gatvių atvėrimas – naujas žingsnis skatinant […]

Vilniuje pristatyta nauja gatvė

Vilniuje pristatyta nauja gatvė

Šnipiškės toliau atsinaujina – tarp Žalgirio iki Lvivo gatvių šiandien šventiškai atidaryta nauja beveik kilometro ilgio Kernavės gatvė.  Gatvė įrengta rūpinantis, kad ji būtų patogi, saugi, žalia, gyva, kaimyniška, tiesiog – jauki.  „Šnipiškės stiebiasi, priimdamos ir naujus verslus, ir naujus gyventojus, o kartu išlaikydamos autentišką dvasią. Kernavės gatvės vietoje prieš kelerius metus buvo tiesiog išvažinėtas molynas, […]

Moterų jūrininkių dienos proga „Stena Line“ praneša apie pirmąją laivo kapitonę

Moterų jūrininkių dienos proga „Stena Line“ praneša apie pirmąją laivo kapitonę

Nedaugelis žino, bet šiandien Tarptautinė jūrininkystės organizacija oficialiai mini Tarptautinę moterų jūrininkių dieną. Pasaulinis laivybos sektorius kasmet pažymi reikšmingą moterų vaidmenį jūrų pramonėje ir atkreipia dėmesį į iššūkius, su kuriais susiduriame norėdami padėti kiekvienai moteriai sėkmingai siekti karjeros jūroje. Švedijos keltų bendrovė „Stena Line“ gegužę taip pat švenčia įvairovės mėnesį, todėl kartu su šia proga […]

„Volkswagen“ ir „Audi“ pirmojo 2022-ųjų trečdalio rezultatai: nors iššūkių nemažėja, rinka pamažu atsigauna

„Volkswagen“ ir „Audi“ pirmojo 2022-ųjų trečdalio rezultatai: nors iššūkių nemažėja, rinka pamažu atsigauna

„Moller Baltic Import“, importuojanti „Volkswagen“ keleivinius bei komercinius automobilius Baltijos šalyse ir „Audi“ automobilius Lietuvoje bei Latvijoje, per pirmąjį 2022 metų trečdalį pagerino savo pardavimų rezultatus. Nors rinka susiduria su vis daugiau naujų iššūkių, naujų automobilių gamybos pajėgumai pamažu stabilizuojasi. „Volkswagen“ keleivinių elektromobilių pardavimai Baltijos šalyse išaugo 41 proc. Vienintelis smuktelėjęs segmentas buvo „Volkswagen“ komerciniai […]

Lietuva parengė dar vieną karinio mobilumo jungčių gerinimo projektų paketą ir siekia gauti ES finansavimą

Lietuva parengė dar vieną karinio mobilumo jungčių gerinimo projektų paketą ir siekia gauti ES finansavimą

Siekdama gerinti karinio mobilumo jungtis su Europa, Lietuva parengė projektų sąrašą ir Europos Komisijai (EK) teiks naujas paraiškas dėl dvigubos paskirties – civilinės ir karinės – transporto infrastruktūros projektų finansavimo. Šią galimybę suteikia gegužės 12 d. EK paskelbtas antrasis kvietimas teikti paraiškas finansuoti projektus pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę (CEF). Susisiekimo ir Krašto apsaugos ministerijos […]