Praėjusių metų rudenį skelbtą Palangos oro uosto kilimo ir tūpimo tako rekonstrukcijos rangos viešą pirkimą laimėjo Latvijos įmonė „A.C.B.“, kuri jau turi analogiškos patirties rekonstruojant Vilniaus oro uosto kilimo-tūpimo taką 2017 metais. Šio projekto metu planuojama atnaujinti taip pat ir vieną orlaivių riedėjimo taką, kai kurias perono dalis, o oro uosto darbas rudenį, tikėtina, bus stabdomas pačiam trumpiausiam reikalingam laikotarpiui – 45 dienoms.
Teigiama, kad šis viešasis pirkimas sulaukė nemažo dėmesio iš rinkos dalyvių, su savo pasiūlymais konkuravo net šešios didelių projektų patirtį turinčios Lietuvos ir užsienio įmonės. Visus numatytus darbus pirkimą laimėjusi įmonė įsipareigojo atlikti už 13,6 mln. eurų (be PVM), tai yra mažiau nei planuota dar prieš skelbiant pirkimą. .
Lietuvos oro uostai su bendrove „A.C.B.“ tikisi pasirašyti rangos darbų sutartį po visų reikiamų procedūrų, įskaitant ir įmonės tikrinimą nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių projektų komisijoje. Numatoma, kad sutartį galima būtų pasirašyti iki šių metų balandžio.
Anot Lietuvos oro uostų Operacijų ir infrastruktūros departamento vadovo Dainiaus Čiuplio, Palangos oro uosto esminės infrastruktūros atnaujinimas yra būtina priemonė, kuri buvo planuota siekiant užtikrinti saugą ir gerinti aplinkosauginius sprendimus.
„Palangos oro uosto kilimo ir tūpimo takas pastarąjį kartą rekonstruotas 2007 metais, o tai reiškia, kad jo naudojimo ciklas jau juda pabaigos link ir reikia investicijų į atnaujinimą. Esame įsitikinę, kad strategiškai svarbus Lietuvos pajūrio regiono oro uostas atsigaunant aviacijos rinkai bus populiarus, paklausa keliauti per jį tikrai liks – tai įrodo prieš pandemiją fiksuotas dviženklis keleivių skaičiaus augimas šiame oro uoste. O mūsų pagrindinė užduotis šio projekto kontekste yra užtikrinti, kad aviacijos atsigavimas vyktų saugioje infrastruktūroje bei generuotų pridėtinę vertę visam regionui“, – teigia D.Čiuplys.
Rekonstrukcijos metu uosto darbą planuojama stabdyti minimaliam 45 dienų laikotarpiui. Numatoma, kad darbų data apims šių metų rugsėjo-spalio mėnesius.
Bendrovė „Sweco Lietuva“ jau anksčiau atliko Palangos oro uosto rekonstrukcijos pasirengimo darbus: infrastruktūros situacijos vertinimą, tyrinėjimus, statinių gyvavimo trukmės vertinimą, parengė priešprojektinius siūlymus, techninius projektus.
Teigiama, kad parengiamuose šio projekto etapuose Lietuvos oro uostai rangos darbus planavo finansuoti tik įmonės lėšomis, tačiau 2020 metais užklupusi pandemija pakirto bendrovės finansines galimybes šį šaliai būtiną projektą įgyvendinti tik savo jėgomis. Šiuo metu kartu su Susisiekimo ministerija ieškoma galimybių šią būtiną rekonstrukciją finansuoti alternatyviais būdais.
Apie Lietuvos oro uostus
Lietuvos oro uostų tinklui priklauso trys oro vartai Vilniuje, Kaune ir Palangoje. 2020 metais Lietuvos oro uostuose aptarnauta 1,8 mln. keleivių ir 30 tūkst. skrydžių.
Pranešimą paskelbė: Tadas Vasiliauskas, VĮ Lietuvos oro uostai
Automobilio priežiūra – tai ne tik techninė būklė, bet ir estetinė išvaizda. Vienas iš svarbiausių žingsnių siekiant išlaikyti automobilio dažus spindinčius ir apsaugotus – teisingas poliravimas. Tačiau net ir turint geriausią poliravimo pastą, neteisingas jos naudojimas gali ne tik neduoti norimo rezultato, bet ir pakenkti automobilio dažų dangai. Šiame straipsnyje aptarsime dažniausiai daromas klaidas naudojant […]
2024 metų pabaigoje Lietuvos oro uostų (LTOU) skelbtame tarptautiniame konkurse Vilniaus oro uosto naujo atvykimo terminalo architektūrinei idėjai atrinkti sulaukta dvylika pasiūlymų. Visos konkursui pateiktos architektūrinės idėjos, kurios atitiks konkurso pateikimo reikalavimus ir dar bus patikrintos, nuo šios savaitės bus skelbiamos viešai oficialiame konkurso puslapyje www.vnocompetition.lt bei eksponuojamos Lietuvos architektų sąjungos (LAS) patalpose. „Šiandien žengiame […]
Transporto sektorius Lietuvoje – vienas didžiausių aplinkos teršėjų. Žmonių ir prekių judėjimas generuoja daugiau nei trečdalį visų šalies šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijų. Tiek lengvųjų automobilių, tiek sunkiojo transporto sektoriuose viena iš veiksmingiausių priemonių mažinti transporto sukeliamą aplinkos taršą – iškastinio kuro keitimas alternatyviuoju kuru, pavyzdžiui elektra. Šį sprendimą reikšmingai remia ir valstybė. Nepraleisti […]
„Via Lietuva“ su kitomis Baltijos šalių kelių infrastruktūros bendrovėmis iki 2027 metų pabaigos planuoja įgyvendinti projektą, kuris užtikrins nepertraukiamą 5G interneto ryšį visame „Via Baltica“ kelyje. Talino universiteto pasiūlytas projektas garantuos, jog šiuo metu stringantis 5G ryšys būtų pasiekiamas Baltijos šalių pasienio ruožuose. Tai reikšmingai pagerins ne tik vairuotojų bei keliautojų patirtį, bet ir sudarys […]
Elektriniai krautuvai tapo neatsiejama logistikos, sandėliavimo ir gamybos procesų dalimi. Kaip nurodoma tarptautiniame 2024 metų naudotų krautuvų reitinge, šios technikos gamintojų tarpe lyderio pozicijas užsitikrino Vokietijos įmonė „Linde“. Statistika kalba pati už save: šio gamintojo elektriniai krautuvai užėmė beveik 26 proc. naudotų krautuvų rinkos ir gerokai pralenkė konkurentus. Kuo šio gamintojo technika išsiskiria iš kitų […]
2025 m. kovo 20 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai) Seimas po svarstymo pritarė Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pataisoms, kuriomis siekiama patikslinti važiavimo su elektrinėmis mikrojudumo priemonėmis tvarką. Šiuo metu įstatyme nustatyta, kad jaunesni kaip 18 metų elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojai, važiuodami keliu, privalo būti užsidėję […]