Palangos oro uosto kilimo-tūpimo tako rekonstrukcijos konkursą laimėjo Latvijos įmonė „A.C.B.“

Palangos oro uosto kilimo-tūpimo tako rekonstrukcijos konkursą laimėjo Latvijos įmonė „A.C.B.“

Praėjusių metų rudenį skelbtą Palangos oro uosto kilimo ir tūpimo tako rekonstrukcijos rangos viešą pirkimą laimėjo Latvijos įmonė „A.C.B.“, kuri jau turi analogiškos patirties rekonstruojant Vilniaus oro uosto kilimo-tūpimo taką 2017 metais. Šio projekto metu planuojama atnaujinti taip pat ir vieną orlaivių riedėjimo taką, kai kurias perono dalis, o oro uosto darbas rudenį, tikėtina, bus stabdomas pačiam trumpiausiam reikalingam laikotarpiui – 45 dienoms.

Teigiama, kad šis viešasis pirkimas sulaukė nemažo dėmesio iš rinkos dalyvių, su savo pasiūlymais konkuravo net šešios didelių projektų patirtį turinčios Lietuvos ir užsienio įmonės. Visus numatytus darbus pirkimą laimėjusi įmonė įsipareigojo atlikti už 13,6 mln. eurų (be PVM), tai yra mažiau nei planuota dar prieš skelbiant pirkimą. .

Lietuvos oro uostai su bendrove „A.C.B.“ tikisi pasirašyti rangos darbų sutartį po visų reikiamų procedūrų, įskaitant ir įmonės tikrinimą nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių projektų komisijoje. Numatoma, kad sutartį galima būtų pasirašyti iki šių metų balandžio.

Anot Lietuvos oro uostų Operacijų ir infrastruktūros departamento vadovo Dainiaus Čiuplio, Palangos oro uosto esminės infrastruktūros atnaujinimas yra būtina priemonė, kuri buvo planuota siekiant užtikrinti saugą ir gerinti aplinkosauginius sprendimus.

„Palangos oro uosto kilimo ir tūpimo takas pastarąjį kartą rekonstruotas 2007 metais, o tai reiškia, kad jo naudojimo ciklas jau juda pabaigos link ir reikia investicijų į atnaujinimą. Esame įsitikinę, kad strategiškai svarbus Lietuvos pajūrio regiono oro uostas atsigaunant aviacijos rinkai bus populiarus, paklausa keliauti per jį tikrai liks – tai įrodo prieš pandemiją fiksuotas dviženklis keleivių skaičiaus augimas šiame oro uoste. O mūsų pagrindinė užduotis šio projekto kontekste yra užtikrinti, kad aviacijos atsigavimas vyktų saugioje infrastruktūroje bei generuotų pridėtinę vertę visam regionui“, – teigia D.Čiuplys.

Rekonstrukcijos metu uosto darbą planuojama stabdyti minimaliam 45 dienų laikotarpiui. Numatoma, kad darbų data apims šių metų rugsėjo-spalio mėnesius.

Bendrovė „Sweco Lietuva“ jau anksčiau atliko Palangos oro uosto rekonstrukcijos pasirengimo darbus: infrastruktūros situacijos vertinimą, tyrinėjimus, statinių gyvavimo trukmės vertinimą, parengė priešprojektinius siūlymus, techninius projektus.

Teigiama, kad parengiamuose šio projekto etapuose Lietuvos oro uostai rangos darbus planavo finansuoti tik įmonės lėšomis, tačiau 2020 metais užklupusi pandemija pakirto bendrovės finansines galimybes šį šaliai būtiną projektą įgyvendinti tik savo jėgomis. Šiuo metu kartu su Susisiekimo ministerija ieškoma galimybių šią būtiną rekonstrukciją finansuoti alternatyviais būdais.

Apie Lietuvos oro uostus

Lietuvos oro uostų tinklui priklauso trys oro vartai Vilniuje, Kaune ir Palangoje. 2020 metais Lietuvos oro uostuose aptarnauta 1,8 mln. keleivių ir 30 tūkst. skrydžių.

Pranešimą paskelbė: Tadas Vasiliauskas, VĮ Lietuvos oro uostai

Rekomenduojame

Europos investicijų banko konsultavimo paslaugų tarnyba remia žaliąją krovininę laivybą Lietuvos vidaus vandenyse

Europos investicijų banko konsultavimo paslaugų tarnyba remia žaliąją krovininę laivybą Lietuvos vidaus vandenyse

Projekto tikslas – atnaujinti krovinių gabenimą vandens transportu tarp dviejų didžiųjų Lietuvos miestų: Klaipėdos ir Kauno Per Europos investavimo konsultacijų centrą EIB teikia konsultacinę paramą Lietuvos vidaus vandens kelių direkcijai, kad šalies transporto infrastruktūra būtų tvaresnė Europos investicijų bankas (EIB) ir Lietuvos vidaus vandens kelių direkcija (VVKD) pasirašė konsultavimo paslaugų sutartį, pagal kurią bus teikiama […]

Dviračių gatvės Lietuvos miestuose: eismo organizavimas palankesnis ne automobiliams, bet dviratininkams

Dviračių gatvės Lietuvos miestuose: eismo organizavimas palankesnis ne automobiliams, bet dviratininkams

Nuo birželio 1 d. Lietuvos miestuose galės atsirasti „Dviračių gatvės“ – tokiu nauju kelio ženklu pažymėtos gatvės bus skirtos mišriam dviračių ir automobilių, kitų ne motorinių ir motorinių transporto priemonių eismui. Jose eismo dalyviams galios specialūs Kelių eismo taisyklių reikalavimai, o dviratininkai galės jaustis gerokai laisviau ir saugiau. „Dviračių gatvių atvėrimas – naujas žingsnis skatinant […]

Vilniuje pristatyta nauja gatvė

Vilniuje pristatyta nauja gatvė

Šnipiškės toliau atsinaujina – tarp Žalgirio iki Lvivo gatvių šiandien šventiškai atidaryta nauja beveik kilometro ilgio Kernavės gatvė.  Gatvė įrengta rūpinantis, kad ji būtų patogi, saugi, žalia, gyva, kaimyniška, tiesiog – jauki.  „Šnipiškės stiebiasi, priimdamos ir naujus verslus, ir naujus gyventojus, o kartu išlaikydamos autentišką dvasią. Kernavės gatvės vietoje prieš kelerius metus buvo tiesiog išvažinėtas molynas, […]

Moterų jūrininkių dienos proga „Stena Line“ praneša apie pirmąją laivo kapitonę

Moterų jūrininkių dienos proga „Stena Line“ praneša apie pirmąją laivo kapitonę

Nedaugelis žino, bet šiandien Tarptautinė jūrininkystės organizacija oficialiai mini Tarptautinę moterų jūrininkių dieną. Pasaulinis laivybos sektorius kasmet pažymi reikšmingą moterų vaidmenį jūrų pramonėje ir atkreipia dėmesį į iššūkius, su kuriais susiduriame norėdami padėti kiekvienai moteriai sėkmingai siekti karjeros jūroje. Švedijos keltų bendrovė „Stena Line“ gegužę taip pat švenčia įvairovės mėnesį, todėl kartu su šia proga […]

„Volkswagen“ ir „Audi“ pirmojo 2022-ųjų trečdalio rezultatai: nors iššūkių nemažėja, rinka pamažu atsigauna

„Volkswagen“ ir „Audi“ pirmojo 2022-ųjų trečdalio rezultatai: nors iššūkių nemažėja, rinka pamažu atsigauna

„Moller Baltic Import“, importuojanti „Volkswagen“ keleivinius bei komercinius automobilius Baltijos šalyse ir „Audi“ automobilius Lietuvoje bei Latvijoje, per pirmąjį 2022 metų trečdalį pagerino savo pardavimų rezultatus. Nors rinka susiduria su vis daugiau naujų iššūkių, naujų automobilių gamybos pajėgumai pamažu stabilizuojasi. „Volkswagen“ keleivinių elektromobilių pardavimai Baltijos šalyse išaugo 41 proc. Vienintelis smuktelėjęs segmentas buvo „Volkswagen“ komerciniai […]

Lietuva parengė dar vieną karinio mobilumo jungčių gerinimo projektų paketą ir siekia gauti ES finansavimą

Lietuva parengė dar vieną karinio mobilumo jungčių gerinimo projektų paketą ir siekia gauti ES finansavimą

Siekdama gerinti karinio mobilumo jungtis su Europa, Lietuva parengė projektų sąrašą ir Europos Komisijai (EK) teiks naujas paraiškas dėl dvigubos paskirties – civilinės ir karinės – transporto infrastruktūros projektų finansavimo. Šią galimybę suteikia gegužės 12 d. EK paskelbtas antrasis kvietimas teikti paraiškas finansuoti projektus pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę (CEF). Susisiekimo ir Krašto apsaugos ministerijos […]