Praėjusių metų rudenį skelbtą Palangos oro uosto kilimo ir tūpimo tako rekonstrukcijos rangos viešą pirkimą laimėjo Latvijos įmonė „A.C.B.“, kuri jau turi analogiškos patirties rekonstruojant Vilniaus oro uosto kilimo-tūpimo taką 2017 metais. Šio projekto metu planuojama atnaujinti taip pat ir vieną orlaivių riedėjimo taką, kai kurias perono dalis, o oro uosto darbas rudenį, tikėtina, bus stabdomas pačiam trumpiausiam reikalingam laikotarpiui – 45 dienoms.
Teigiama, kad šis viešasis pirkimas sulaukė nemažo dėmesio iš rinkos dalyvių, su savo pasiūlymais konkuravo net šešios didelių projektų patirtį turinčios Lietuvos ir užsienio įmonės. Visus numatytus darbus pirkimą laimėjusi įmonė įsipareigojo atlikti už 13,6 mln. eurų (be PVM), tai yra mažiau nei planuota dar prieš skelbiant pirkimą. .
Lietuvos oro uostai su bendrove „A.C.B.“ tikisi pasirašyti rangos darbų sutartį po visų reikiamų procedūrų, įskaitant ir įmonės tikrinimą nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių projektų komisijoje. Numatoma, kad sutartį galima būtų pasirašyti iki šių metų balandžio.
Anot Lietuvos oro uostų Operacijų ir infrastruktūros departamento vadovo Dainiaus Čiuplio, Palangos oro uosto esminės infrastruktūros atnaujinimas yra būtina priemonė, kuri buvo planuota siekiant užtikrinti saugą ir gerinti aplinkosauginius sprendimus.
„Palangos oro uosto kilimo ir tūpimo takas pastarąjį kartą rekonstruotas 2007 metais, o tai reiškia, kad jo naudojimo ciklas jau juda pabaigos link ir reikia investicijų į atnaujinimą. Esame įsitikinę, kad strategiškai svarbus Lietuvos pajūrio regiono oro uostas atsigaunant aviacijos rinkai bus populiarus, paklausa keliauti per jį tikrai liks – tai įrodo prieš pandemiją fiksuotas dviženklis keleivių skaičiaus augimas šiame oro uoste. O mūsų pagrindinė užduotis šio projekto kontekste yra užtikrinti, kad aviacijos atsigavimas vyktų saugioje infrastruktūroje bei generuotų pridėtinę vertę visam regionui“, – teigia D.Čiuplys.
Rekonstrukcijos metu uosto darbą planuojama stabdyti minimaliam 45 dienų laikotarpiui. Numatoma, kad darbų data apims šių metų rugsėjo-spalio mėnesius.
Bendrovė „Sweco Lietuva“ jau anksčiau atliko Palangos oro uosto rekonstrukcijos pasirengimo darbus: infrastruktūros situacijos vertinimą, tyrinėjimus, statinių gyvavimo trukmės vertinimą, parengė priešprojektinius siūlymus, techninius projektus.
Teigiama, kad parengiamuose šio projekto etapuose Lietuvos oro uostai rangos darbus planavo finansuoti tik įmonės lėšomis, tačiau 2020 metais užklupusi pandemija pakirto bendrovės finansines galimybes šį šaliai būtiną projektą įgyvendinti tik savo jėgomis. Šiuo metu kartu su Susisiekimo ministerija ieškoma galimybių šią būtiną rekonstrukciją finansuoti alternatyviais būdais.
Apie Lietuvos oro uostus
Lietuvos oro uostų tinklui priklauso trys oro vartai Vilniuje, Kaune ir Palangoje. 2020 metais Lietuvos oro uostuose aptarnauta 1,8 mln. keleivių ir 30 tūkst. skrydžių.
Pranešimą paskelbė: Tadas Vasiliauskas, VĮ Lietuvos oro uostai
Transporto ir saugojimo įmonės pernai iš viso sumokėjo per 697 mln. eurų įvairių mokesčių ir tapo trečiu didžiausiu mokesčių mokėtoju pagal ekonominės veiklos sektorius. Pasak Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso (TTLA) generalinio sekretoriaus Povilo Drižo, pagal sumokėtus mokesčius krovinių vežėjai ir saugotojai reikšmingai prisideda prie valstybės biudžeto teigiamo balanso. „Žvelgiant į statistinius duomenis, per pastaruosius […]
Lietuva remia Lenkijos ir kitų Via Carpatia šalių siekį visą Via Carpatia maršrutą, kurio dalis yra ir Lietuvoje, prie rytinės Lenkijos dalies, į pietus nuo „Via Baltica“, įtraukti į Transeuropinį transporto tinklą (TEN-T) tinklą. Tai padėtų geriau išvystyti infrastruktūrą, atvertų naujas galimybes transporto srautų augimui. Tai Lietuvos susisiekimo ministras Marius Skuodis pareiškė šeštadienį dalyvaudamas nuotolinėje […]
Kasmet Lietuvą pasiekia milijonai siuntų iš užsienio, tačiau apie 30 proc. jų atkeliauja su netinkamai nurodytu gavėjo adresu – pavyzdžiui, jis būna nepilnas, nurodyta neegzistuojanti gatvė ir pan. Dažniausiai tokie atvejai pasitaiko su siuntomis iš Kinijos – būtent iš šios šalies siuntų į Lietuvą atkeliauja daugiausiai. Remiantis Lietuvos pašto duomenimis, praėjusiais metais į Lietuvą iš […]
SBA grupės investicijų valdymo įmonė „Capitalica Asset Management“ steigia pirmąjį Baltijos šalyse logistikos nekilnojamojo turto (NT) fondą. Lietuvos bankas suteikė veiklos licenciją uždarojo tipo informuotiesiems investuotojams skirtam investiciniam fondui „Capitalica Green Logistics Fund“, kuris investuos į jau pastatytus žaliosios koncepcijos logistikos centrus, esančius prie didžiųjų miestų bei pagrindinių transporto magistralių visame Baltijos regione. Steigiamo fondo […]
Straipsniai
