„Nissan“, BMW, o gal „Toyota“: koks automobilis tinkamiausias driftui?

Dėl rezultato besivaržantys lenktynininkai skiria gausybę valandų treniruotėms bei automobilio valdymo technikos tobulinimui. Vis tik siekiant atverti ne tik vietinių, bet ir tarptautinių varžybų duris, o taip pat kautis dėl aukščiausių pozicijų su geriausiais sportininkais, ypač svarbu pasirūpinti ir patikimu, konkurencingu bei tinkamu automobiliu. O tokie – tikrai ne visi.

Nors vairavimo įgūdžių tobulinimas yra gana nuoseklus, o mokymosi programa sudaroma pagal kiekvieno lenktynininko norus ir galimybes, prireikus rinktis automobilį kyla klausimų: į kokius kriterijus svarbu atsižvelgti, kad jis būtų tinkamas „driftui“? Pasak Lietuvos „drifto“ čempionato dalyvio Pauliaus Petrausko, šioje automobilių sporto disciplinoje galutinį sprendimą reikia priimti atsižvelgus į keletą veiksnių.

Svarbūs komponentai, o ne markė

Kasdienėms kelionėms skirti automobiliai yra gana skirtingi. Skiriasi ne tik jų dizainas, tačiau ir valdymas, inžineriniai sprendimai bei jų gausa. Vis dėlto, pradėjus automobilį ruošti PRO lygos „drifto“ varžyboms standartinių detalių praktiškai nebelieka, todėl dauguma standartiniams automobiliams būdingų skirtumų dingsta.

P. Petrauskas sako, jog nepaisant to, kokio lygio „drifto“ varžyboms ruošiamas automobilis, galutinį pasirodymo rezultatą lemia ne ant variklio dangčio matomas ženklelis, o panaudoti sprendimai ir vairavimo įgūdžiai.

„Nesvarbu, ar tai bus BMW ar „Toyota Supra“ – šiam sportui naudojamos dalys bus kone identiškos. Dauguma sportininkų naudoja Lietuvoje gaminamas sekvencines pavarų dėžes. Automobiliuose taip pat naudojami vienodi sukurti reduktoriai, pusašiai ir kitos dalys. Viską lemia tinkamos modifikacijos“, – pabrėžia jis.

Skirtumai slypi smulkmenose

Standartizuota ir reglamentuota tvarka dėl sportiniuose automobiliuose naudojamų dalių palengvina pačių lenktynininkų gyvenimą, tačiau tai nereiškia, jog visi „drifto“ dalyviai vairuoja identiškus, tačiau skirtingą kėbulą turinčius automobilius.

P. Petrauskas aiškina, jog nepaisant gausybės vienodų detalių, kiekvienas automobilis turi tik jam būdingą charakterį, kuris išryškėja skirtingose lenktynių trasose.

„Trumpą ratų bazę turintis „Toyota GT86“ trasoje pasižymi jautriu ir nervingu valdymu. Važiuodamas lėtoje trasoje ar įveikdamas staigius posūkius, tokiu automobiliu besivaržantis lenktynininkas gali turėti pranašumą. Vis dėlto etapuose, kuriuose vairuotojų laukia ilgi ir greiti posūkiai, lengviau bus tiems sportininkams, kurie valdys automobilį su ilgesne ratų baze“, – aiškina sportininkas.

Lenktynininkas ir „carVertical“ CRM bei „e-mail“ rinkodaros vadovas P. Petrauskas pažymi, kad atstumas tarp ašių turi įtakos ne tik automobilio valdymui. Štai, „Toyota GT86“ automobilyje galinė ašis suprojektuota praktiškai pačiame kėbulo gale, o 3 serijos BMW modeliuose atstumas nuo galinės automobilio dalies iki minėtos ašies siekia kone metrą. Šis, nors ir mažas skirtumas, turi reikšmingos įtakos lenktynių trasoje.

„Slystant su GT86 nebelieka erdvės klaidoms, nes atlikus vos vieną neteisingą veiksmą galima automobilio galinę dalį sumaitoti atsitrenkus į apsauginius bortus, pažeisti ratus, važiuoklę. Galiausiai, tai gali išprovokuoti automobilio apsisukimą ir nulemti gerokai didesnius nuostolius“, – skirtumus įvardija P. Petrauskas.

Analogiškoje situacijoje BMW, kurio galinė dalis už ašies yra ilgesnė, būtų atlaidesnis tokioms klaidoms ir suvaldyti jį būtų lengviau. Kita vertus, net jei kontakto trasoje išvengti nepavyktų, įlenktą ar pamestą galinį buferį galima tiesiog pakeisti ir varžybas tęsti toliau.

Lietuvoje dominuoja BMW

Bavarijoje sukurtiems automobiliams simpatijos nestokoja ne tik transporto kasdienėms reikmėms ieškantys vairuotojai, bet ir profesionalūs lenktynininkai. Vis tik patys sportininkai pabrėžia, kad toks pasirinkimas visai nesusijęs su lojalumu gamintojui. Tai lemia kitos priežastys.

Lietuvos „drifto“ čempionate BMW automobilį su japonų inžinierių sukurtu varikliu vairuojantis P. Petrauskas sako, kad šios markės populiarumą mūsų šalyje lėmė elementarios ekonominės priežastys.

„Didžiulis naudotų automobilių pasirinkimas ir plati įvairių detalių pasiūla turėjo reikšmingos įtakos BMW modelių pripažinimui Lietuvoje. Japonijoje ir JAV populiarūs „Nissan“ mūsų šalyje vykstančiose varžybose matomi labai retai. Dėl nepakankamos detalių pasiūlos ir ganėtinai didelės jų kainos šio gamintojo modelius naudoti sportui gali ne kiekvienas“, – įžvalgomis dalijosi P. Petrauskas.

Kita vertus, skirtingų „drifto“ lygų dalyviai nuolat ieško improvizacijų. Pavyzdžiui, „Semi-PRO“ lygos dalyviai pastaruoju metu pamėgo „Mercedes-Benz“ 8 cilindrų variklius, kurie pasižymi geru kainos, galios ir patikimumo santykiu.