Nacionalinės žemės tarnybos vaidmuo įgyvendinant ,,RAIL BALTICA“ projektą

Nacionalinės žemės tarnybos vaidmuo įgyvendinant ,,RAIL BALTICA“ projektą

2017 m. sausio 11 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtino ypatingos valstybinės svarbos projekto „Rail Baltica“ europinės vėžės specialųjį planą, kuriame nurodyta tiksli planuojamos tiesti geležinkelio linijos nuo Kauno iki Lietuvos / Latvijos valstybės sienos vieta.

Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) aktyviai bendradarbiauja su institucijomis, kurios susijusios su „Rail Baltica“ projekto įgyvendinimu, ir sprendžia klausimus dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto(-ų) rengimo, žemės sklypų kadastrinių matavimų bylų tikrinimo ir turto vertinimo ataskaitų rengimo, taip pat dėl teisinių galimybių ūkininkams naudoti paimtą visuomenės reikmėms žemę, iki bus pradėta tiesti geležinkelio vėžė.

NŽT direktorius pagal kompetenciją 2018 metais priims šiam projektui įgyvendinti reikiamus sprendimus dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams teritorijoje (geležinkelio linijai tiesti), kurios plotas – apie 945 ha ir kurią  nuosavybės teise valdo daugiau kaip 1200 žemės sklypų savininkų.

Žemės paėmimo visuomenės poreikiams  (ypatingos valstybinės svarbos projekto „Rail Baltica“) organizatorius – Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, gavusi minėtus NŽT direktoriaus pasirašytus sprendimus, turės informuoti paimamų visuomenės poreikiams žemės sklypų savininkus apie jų priėmimą ir pasirašymą. Susisiekimo ministerija žemės sklypų savininkams už paimamus žemės sklypus turės teisę atlyginti tik tuo atveju, jei žemės savininkai pasirašys pateiktus sprendimus. Kitu atveju, ginčas dėl nuostolių dydžio už paimamus žemės sklypus  turės būti sprendžiamas teisme.

Žemės visuomenės poreikiams prireiks Kauno r. sav., Jonavos r. sav., Kėdainių r. sav., Panevėžio r. sav. ir Pasvalio r. sav. teritorijose.

Su specialiuoju planu, kuriame suprojektuota planuojama tiesti geležinkelio linija, galima susipažinti  (http://publicity.lt/29-specialusis-planas-001)

 

Pranešimą paskelbė : Aušrinė Lisauskienė, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos

Kiti skelbimai:
 
Lakštinė stangrinanti veido kaukė, 25 ml
 
HELLY HANSEN Koppervik Black/Ebony/Grey Fog 45
 
Vagabond Kenova 4457-201 Black 36
 
HELLY HANSEN Seraphina Women's Oatmeal/Natura/Cement 38
 
REIMA Ivalo Black 36

Kaip prižiūrėti dyzelinių automobilių ekologines sistemas?

  Dyzelinis automobilis su įdiegtomis ir tinkamai veikiančiomis išmetamųjų dujų neutralizavimo sistemomis, palyginus su benzinu veikiančiu automobiliu, yra ne tik taupesnis, bet ir nenusileidžia ekologiniais rodikliais, o CO2 emisija yra mažesnė – tai patvirtino Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) mokslininkų atliktas tyrimas. Tačiau ne visi vairuotojai žino, kaip automobiliuose įdiegtas ekologines sistemas prižiūrėti. Tad ar […]

  Straipsniai »
Ribotos judėsenos žmonių kelionės lėktuvu – ką svarbu žinoti?

Ribotos judėsenos žmonių kelionės lėktuvu – ką svarbu žinoti?

Ruošiantis kelionei lėktuvu, norisi, kad ji būtų sklandi jau nuo pat atvykimo į oro uostą. Savo ruožtu oro uostai stengiasi užtikrinti, kad kelionė būtų maloni visiems keliautojams, įskaitant ir ribotos judėsenos žmones. Šiems keleiviams pravartu žinoti apie būtent jiems skirtas paslaugas, kuriomis galima pasinaudoti oro uoste. Kelionė į oro uostą – greita ir paprasta „Lietuvos […]

  Straipsniai »

Susisiekimo ministras: perskirstyta 3,3 mln. eurų rezervinių lėšų Lietuvos keliams

 Atsižvelgiant į šiemet kelių rekonstravimo projektuose sutaupytas ar nepanaudotas lėšas, Susisiekimo ministerijos siūlymu perskirstyti 3,3 mln. eurų rezervinių Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų. Tam Vyriausybė pritarė 2019 m. spalio 30 dieną. „Perskirstomos lėšos teks kelių objektams, kuriuose darbai jau atlikti arba bus atlikti iki šių metų pabaigos. Taip pat atsižvelgėme į papildomai gautus […]

  Straipsniai »

Nuoseklus Lietuvos oro uostų augimas – stebimas visų finansinių rodiklių kilimas

Lietuvos oro uostai ir toliau skaičiuoja augančius finansinius rodiklius. Apžvelgus pirmuosius 9 šių metų  mėnesius suskaičiuota, jog lyginant su praėjusiais metais, bendros pajamos didėjo 13 proc. ir siekia beveik 37 mln. eurų. Lietuvos oro uostai pažymi, kad didėjo ir  aviacinės – skrydžių, keleivių aptarnavimo, krovinių gabenimo, ir neaviacinės veiklos – patalpų nuomos, maitinimo įstaigų, įvairių […]

  Straipsniai »