M. Daujotas. Kada Lietuvoje turėsime vakarietišką elektromobilių parką?

1

M. Daujotas. Kada Lietuvoje turėsime vakarietišką elektromobilių parką?

Martynas Daujotas, „Modus Group“ atstovas, BMW prekės ženklo vadovas Lietuvoje
Elektromobilių naudos jau nereikia įrodinėti – tai kol kas ekologiškiausia ir efektyviausia masinės gamybos transporto priemonė. Nekeista, kad daugelis valstybių turi planus elektrifikuoti automobilių parką, taip prisidedant prie klimato kaitos problemos sprendimo.
Ne išimtis ir Lietuva – per artimiausius septynerius metus planuojama, kad kas dešimtas naujas automobilis Lietuvoje būtų varomas elektra. Kaip sekasi įgyvendinti šiuos planus? Prieš penkerius metus šalyje buvo registruoti vos šeši elektromobiliai. Per tą laiką jų padaugėjo beveik 60 kartų. Įspūdingas augimas, tačiau tai absoliučiais skaičiais sudaro vos 351 elektromobilį arba 0,03 proc. nuo visų Lietuvoje registruotų lengvųjų mašinų.
Nesunku suskaičiuoti, kad net esant tokiems augimo tempams, nepavyks pasiekti užsibrėžtų tikslų, o elektra varomi automobiliai vis dar bus egzotika šalies keliuose. Tačiau yra valstybių, kuriose lūžis jau įvyko. Pavyzdžiui, Norvegijoje, kuri  gyventojų skaičiumi yra vos du kartus didesnė už Lietuvą, elektromobilių yra 135 tūkst. Olandijoje jų –  113 tūkst. Prancūzijoje – 108 tūkst. Lyginant su Lietuva, tai milžiniškas atotrūkis. Kokias pamokas galima išmokti pasinaudojus valstybių, kuriose jau įvyko elektra varomų automobilių lūžis, patirtimi ir kas pasiteisino skatinant automobilių parko elektrifikaciją?
Vokietija: nuo nemokamo parkavimo iki subsidijų
2010 m. Vokietija paskelbė ambicingą planą, kad iki 2020 m. jos keliuose važinės milijonas elektromobilių. Tam buvo numatytos tokios priemonės, kaip nemokamas parkavimas, naudojimasis viešojo transporto eismo juostomis, nemokamas baterijų krovimas įkrovimo punktuose.
Tačiau įvertinus rezultatus po ketverių metų nustatyta, kad įsigyta vos 24 tūkst. elektra varomų automobilių, kai 2014 m. jų turėjo būti 100 tūkst. Po rezultatų analizės nuspręsta keisti kryptį. Numatyta skirti 1 mlrd. eurų, iš kurių du trečdaliai dedikuoti skatinti automobilių pirkimą, o likęs trečdalis investuojamas į įkrovimo stotelių plėtrą. Dabar kiekvienam elektromobilio pirkėjui suteikiama 4000 eurų kompensacija. Paskelbus šią programą, vien per kelis mėnesius sulaukta kelių tūkstančių paraiškų dėl automobilių įsigijimo – tai 4-5 kartus daugiau nei iki programos veikimo.
Norvegija: atleidimas nuo mokesčių
Norvegijoje jau dabar kas trečias naujas parduodamas automobilis yra varomas elektra, o penki procentai registruotų lengvųjų automobilių yra elektromobiliai. Ne veltui Oslas yra vadinamas elektromobilių sostine.
Norvegijoje tai pavyko pasiekti per netiesioginį finansavimą. Buvo užsibrėžtas tikslas, kad iki 2018 m. šalies keliuose važinės 50 tūkst. elektromobilių. Tam pasiekti buvo numatytos mokestinės lengvatos. Elektromobilių pirkėjai buvo atleidžiami nuo automobilių įsigijimo mokesčio, nuo pridėtinės vertės mokesčio, nuo kelių mokesčių ir nuo parkavimo mokesčių.
Priemonės davė stulbinamą efektą – tikslas buvo pasiektas per dvejus metus, 2015 m., o skatinimo priemonės išlaikytos iki 2017 m. Tik dabar yra atšaukiamos kai kurios mokestinės lengvatos, tačiau automobilių parko elektrifikacija įgavusi „sniego gniūžtės“ efektą, tad norvegai nesiruošia sustoti.
Estija: viešojo sektoriaus indėlis
Įdomus yra Estijos pavyzdys. Šioje šalyje elektromobilių yra keturis kartus daugiau nei Lietuvoje, o didžiausią postūmį suteikė Estijos vyriausybės veiksmai. Proveržis pasiektas, kai nuspręsta taršos leidimus iškeisti į elektromobilius.
Už šias lėšas buvo įrengtas įkrovimo stotelių tinklas, kuris šiuo metu pasaulyje yra antras pagal tankumą, po Norvegijos. Elektromobiliais buvo aprūpinti ir viešojo sektoriaus darbuotojai, o pirmiesiems 500 privačių elektromobilių pirkėjų numatytos kompensacijos. Tai leido nuskambėti Estijai kaip vienai iš automobilių parko elektrifikacijos lyderių.
Kokį modelį pasirinko Lietuva?
Nors iškelti ambicingi planai, tačiau Lietuva iš esmės niekaip neskatina įsigyti elektromobilių. Visos esamos priemonės galbūt ir motyvuoja naudotis tokio tipo automobiliais, tačiau neskatina jų įsigyti. Maža to, daugelis skatinimo priemonių yra savivaldybių lygmens, o ne valstybės.
Elektromobilio savininkas didžiuosiuose šalies miestuose gali nemokėti už automobilio statymą savivaldybei priklausančiose aikštelėse. Tačiau jei, pavyzdžiui, turite BMW i3 ir tikitės, kad kontrolieriai jį atpažins kaip elektromobilį, klystate – elektromobilių savininkai turi išsiimti parkavimo leidimus, kurie kai kuriuose miestuose yra mokami.
Antra privilegija, kurią turi elektra varomų automobilių savininkai, yra galėjimas naudotis viešajam transportui skirtomis eismo juostomis. Tai iš tiesų taupo laiką gyvenant didmiestyje, kai piko valandomis gali sutaupyti pusvalandį nestovėdamas spūstyje. Tačiau ar tai argumentas pirkti elektromobilį mažesnių miestų gyventojams?
Trečia, kol kas įkrauti elektromobilius įkrovimo stotelėse galima nemokamai, tačiau  problema yra nedidelis jų tinklas. Toje pačioje Norvegijoje įkrovimo stotelių tinklas išdėstytas bent 30 km tankiu, o Lietuvoje jų bendras skaičius nesiekia nė trisdešimt, tad turint elektromobilį vis tik dažniausiai jis bus kraunamas namie. Galima ir prognozuoti, kad daugėjant elektromobilių, tai virs mokama paslauga, taigi šis pranašumas yra trumpalaikis.
Ką reikėtų keisti? Akivaizdu, kad Lietuva su savo skatinimo priemonėmis atsilieka geru dešimtmečiu, o  didžiausią efektą, kaip jau minėta, automobilių parko elektrifikacijai duotų tiesioginis (Vokietijos, Prancūzijos pavyzdžiai) ar netiesioginis (Norvegijos atvejis) finansinis skatinimas.
Norint, kad Lietuvoje įvyktų lūžis, kaip tai įvyko kitose valstybėse, reikėtų skatinti ne tik naudotis elektromobiliais, tačiau ir juos įsigyti – tiek suteikiant realią finansinę paramą, tiek mokestines lengvatas. Tokie veiksmai sukurtų kritinę masę elektromobilių naudotojų, prasidėtų intensyvus infrastruktūros kūrimas, taip pat elektromobilis nebetaptų egzotika – kaip tai atsitiko Norvegijoje.

Pranešimą paskelbė: Eiviltas Paraščiakas, UAB „INK agency“

Kiti skelbimai:
 
AUDIMAS Trumpa tampri marginta suknelė 20FL-012 Water Printed XL
 
AUDIMAS Ilgi daugiafunk.paplūdimio šortai 2011-518 Dutch Blue 56
 
AUDIMAS Parka su pašiltinimu THERMORE 2011-407 India Ink L
 
Nike 22-97-15-7 Black 15 42,5
 
AUDIMAS Atsegamas džemp. medv. vidumi 20LT-406 Black XL

Rekomenduojame

Valstybinės ir vietinės reikšmės keliams remontuoti skirta per 23 mln. eurų

Valstybinės ir vietinės reikšmės keliams remontuoti skirta per 23 mln. eurų

Šiais metais numatomiems atlikti Lietuvos kelių remonto darbams papildomai skiriama 23,3 mln. eurų. Šios investicijos skirtos susisiekimo ministro Jaroslavo Narkevič įsakymu, įgyvendinant Ekonomikos skatinimo ir koronaviruso (COVID-19) plitimo sukeltų pasekmių mažinimo planą.  „Už šias lėšas visose šalies apskrityse, įvairiuose rajonuose bei savivaldybėse bus taisomi valstybinės ir vietinės reikšmės keliai, tad dar šiais metais daugelyje Lietuvos […]

Lietuvos gyvenviečių gatvėse ir keliuose planuojami intensyvūs asfaltavimo darbai

Lietuvos gyvenviečių gatvėse ir keliuose planuojami intensyvūs asfaltavimo darbai

Beveik 40 šalies savivaldybių sulauks lėšų, už kurias šiemet bus asfaltuojami gyvenvietėse esantys bei gyvenvietes jungiantys keliai su žvyro danga. Gyvenviečių kelių infrastruktūrai gerinti susisiekimo ministro Jaroslavo Narkevič įsakymu skirta daugiau nei 27 mln. eurų.  „Mūsų šalies miestuose ir gyvenvietėse vis dar yra nemažai neišasfaltuotų gatvių bei gyvenvietes jungiančių žvyrkelių – dalis jų jau netrukus […]

„Goodyear Blimp“ dirižablis sugrįžta į Europą

„Goodyear Blimp“ dirižablis sugrįžta į Europą

Į Europos padangę sugrįžta legenda – po beveik dešimties metų pertraukos į dangų vėl pakyla „Goodyear Blimp“ dirižablis. Tai yra viena paskutinių kompanijos investicijų, skirta stiprinti įmonės žinomumą ir verslo iniciatyvas Europoje. Daugiausiai dėmesio pastaruoju metu buvo skirta Europos rinkos produktų asortimento atnaujinimui, kurių ne vienas sulaukė apdovanojimų, taip pat su naujų partnerių augimu susietai […]

„Volkswagen“ ir „Audi“ automobilius jau galima įsigyti internetu

„Volkswagen“ ir „Audi“ automobilius jau galima įsigyti internetu

„Volkswagen“ ir „Audi“ atstovai Lietuvoje atvėrė elektronines parduotuves, kuriose vairuotojai galės išsirinkti ir gauti automobilį neišeidami iš namų. Naujai atidarytų el. parduotuvių lankytojai jau dabar gali ne tik apžiūrėti naujausius automobilių modelius ir susipažinti su jų techninėmis specifikacijomis, bet ir gauti ekspertinę konsultaciją, užsiregistruoti bandomajam važiavimui ar užsisakyti tokias papildomas paslaugas kaip automobilio registracija ar […]