Lietuvos oro uostai apžvelgia 2020–uosius: didžiausių iššūkių aviacijai metai

1

Lietuvos oro uostai apžvelgia 2020–uosius: didžiausių iššūkių aviacijai metai

Visuose trijuose Lietuvos oro uostuose 2020 metais keliavo 1,8 mln. žmonių (-72 proc. palyginus su 2019 metais), o aptarnauta 30 tūkst. skrydžių (-52 proc. palyginus su 2019 metais). Lietuvos oro uostų prognozės rodo, kad 2021 metais pavyks atstatyti apie pusę 2019 metais buvusio keleivių srauto.

„Be jokios abejonės praėjusieji metai buvo didžiausių iššūkių laikotarpis aviacijos istorijoje, pandemija tikrai turės įtakos ir šių metų aviacijos rezultatams. Vis dėlto tyrimai rodo, kad paklausa kelionėms yra labai didelė, žmonių noras ir būtinybė keliauti niekur nedingo, tai leidžia prognozuoti pakankamai spartų atsigavimą, kuris, labai tikimės, viršys mūsų prognozes. Vis dėlto aviacija ir toliau išgyvena begalę iššūkių dėl pandemijos įvestų keliavimo ribojimų ir nors judama standartizavimo kryptimi tarpvalstybiniu lygiu – vis dar turėsime išspręsti nemažai klausimų, kad kelionių procesas taptų patogesnis“, – komentuoja Lietuvos oro uostų aviacinių paslaugų skyriaus vadovas Aurimas Stikliūnas.

Anot aviacijos eksperto, šiuo metu šalyse prasidedantis masinis vakcinavimas ir keliavimo ribojimų panaikinimas tarpvalstybiniu lygiu bus vieni iš esminių faktorių keleivinės aviacijos atsigavimui.

„Nors didelė dalis faktorių, kurie lemia situacijos eigą aviacijoje yra globalūs, tačiau Lietuvos oro uostai jau yra pasitvirtinę labai aiškų vidinį veiksmų planą, ko reikia imtis, kad keleivinės aviacijos sugrįžimas vyktų greitai ir sklandžiai. Šiuo metu matome, kad atsigavimas gali prasidėti pavasario viduryje, todėl tam jau dabar aktyviai rengiamės visomis kryptimis, įtraukiant platų savo partnerių ratą“, – tvirtina A.Stikliūnas.

Oro uostų rezultatai

Vilniaus oro uoste per visus 2020 metus aptarnauta 1,3 mln. keleivių (-74 proc.), Kauno oro uoste – 369 tūkst. (-68 proc.), o Palangos oro uoste – 124 tūkst. keleivių (-63 proc.).

Nors pandemija labai sumažino keleivių srautą, tačiau bendras per praėjusius metus siūlytų skirtingų krypčių skaičius Lietuvos oro uostuose mažėjo palyginus nežymiai – 2020 metais keleiviai galėjo rinktis iš 72 krypčių (2019 metais jų buvo 92).

Anot Lietuvos oro uostų atstovų, nors 2020 metais keliavimas tapo ženkliai sudėtingesnis dėl daugelyje šalių įvestų skirtingų ribojimų, siekiant valdyti pandemiją, oro bendrovės stengėsi išlaikyti didelę vietų pasiūlą tam, kad keleiviams suteiktų kuo daugiau keliavimo galimybių. Vidutinis lėktuvo užpildymas (rinkai pasiūlytų ir faktiškai užimtų vietų santykis) praėjusiais metais siekė 55 proc., tai rodo, jog didžioji dalis oro bendrovių deda milžiniškas pastangas, kad keleivinė aviacija atsigautų greičiau.

Dėl visame pasaulyje išaugusio poreikio gabenti tarptautinius krovinius oro transportu, augusių el. prekybos apimčių bei medicininių krovinių – didėjo ir bendras krovinių srautas Lietuvos oro uostuose: krovinių skaičius praėjusiais metais išaugo 16 proc. ir sudarė beveik 20 tūkst. tonų. Didžiausias augimas fiksuotas būtent Kauno oro uoste (+70 proc. krovinių srauto augimas).

Globalios tendencijos 2021 metais

Anot Lietuvos oro uostų aviacinių paslaugų skyriaus vadovo, kol kas tiksliai pasakyti, kokie reikalavimai taps universalūs tarpvalstybiniu lygmeniu – sudėtinga, tačiau, kad kelionės procesas pasipildys tam tikrais reikalavimais – jau galima tvirtai sakyti.

„Tikėtina, kad dalis dabar galiojančių saugumo reikalavimų oro uostuose ir orlaiviuose liks ilgesniam laikui. Tai greičiausiai bus privalomas kaukių dėvėjimas oro uoste ir lėktuve, neigiamo testo, vakcinos gavimo fakto arba persirgimo pažymos turėjimas. Tai, kad dalis reikalavimų liks ilgiau rodo ir esami oro uostų infrastruktūros pasikeitimai, ne išimtis ir Lietuvos oro uostai, kur jau įvyko ir dar vyksta daug prisitaikymo prie naujų keliavimo poreikių projektų“, – teigia A.Stikliūnas.

Anot eksperto, aviacijos rinkoje ir ją reguliuojančiose institucijose jau kalbama ir apie tam tikrą „kelionių paso“ su reikalinga informacija apie keliautoją idėją, tačiau standartizuotas sprendimas yra dar tik pakeliui, vis dar vyksta diskusijos, todėl ankstoka sakyti, kad toks sprendimas tikrai taps keliautojų kasdienybe.

Apie Lietuvos oro uostus  

Lietuvos oro uostų tinklui priklauso trys oro vartai Vilniuje, Kaune ir Palangoje. 2020 metais Lietuvos oro uostuose aptarnauta 1,8 mlnkeleivių ir 30 tūkst. skrydžių. 

Daugiau naujienų apie Lietuvos oro uostus rasite adresu: https://www.ltou.lt/lt/ziniasklaidai  

Pranešimą paskelbė: Tadas Vasiliauskas, VĮ Lietuvos oro uostai

Kiti skelbimai:
 
LORENZO 81-63-01-9 Light Brown 38
 
AUDIMAS Lengvos kelnės SENSITIVE 2111-303 Black 160/XS
 
BIOMECANICS 212226 Blanco/Frutas 25
 
K.therapy Active Prevention Shampoo Šampūnas nuo plaukų slinkimo, 1000 ml
 
Crocs™ Athens II Black/Smoke 36,5

Rekomenduojame

Išorinės reklamos prie valstybinės reikšmės kelių gali būti įrengtos tik už kelio apsaugos zonos ribų

Išorinės reklamos prie valstybinės reikšmės kelių gali būti įrengtos tik už kelio apsaugos zonos ribų

Išorinė reklama prie valstybinės reikšmės kelių gali būti įrengta tik už kelio apsaugos zonos ribų. Norint už kelio apsaugos zonos ribų įrengti reklamą, privaloma derinti veiksmus su sklypų savininkais. Leidimų tokio tipo reklamos įrengimui VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija neišduoda. „Kelio apsaugos zonoje įrengti lauko reklamos stendus visų pirma yra nelegalu. Tačiau svarbiausias aspektas – […]

„Rail Baltica“ kelionę iš Vilniaus į Kauną sutrumpins iki 38 minučių

„Rail Baltica“ kelionę iš Vilniaus į Kauną sutrumpins iki 38 minučių

Kelionės tarp Vilniaus ir Kauno truks vos 38 minutes, Varšuvą, Rygą ir Taliną traukiniu pasieksime greičiau nei lėktuvu, o Vilniaus oro uostas bus lengvai pasiekiamas Lenkijos ir Latvijos gyventojams. Tai tik kelios pagrindinės naudos gyventojams ir verslui, įrengus projekto „Rail Baltica“ Kaunas–Vilnius jungtį, aptartos nuotoliniame susitikime „Rail Baltica“ Lietuvai: vertė regionams“ su Vilniaus regiono atstovais. […]

Susisiekimo ministerija apgailestauja dėl neišsamiai išdiskutuoto skaitmeninio radijo projekto

Susisiekimo ministerija apgailestauja dėl neišsamiai išdiskutuoto skaitmeninio radijo projekto

Susisiekimo ministerija atsiprašo dėl visuomenėje ažiotažą sukėlusio skaitmeninio radijo projekto, pasiūlius jį įtraukti į Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą (toliau – RRF). Viceministrė Agnė Vaiciukevičiūtė užtikrina, kad ministerijos politinė komanda dės pastangas, kad suinteresuotoms šalims nekiltų jokių abejonių dėl efektyvaus RRF lėšų panaudojimo ir jomis planuojamų finansuoti susisiekimo ministerijos projektų.  „Ministerija skubotai priėmė sprendimą […]

„Aukštaitijos siaurojo geležinkelio“ vadovo konkursas bus skelbiamas iš naujo

„Aukštaitijos siaurojo geležinkelio“ vadovo konkursas bus skelbiamas iš naujo

Siekdama pritraukti kuo daugiau pretendentų VšĮ „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“ direktoriaus pareigoms eiti, Susisiekimo ministerija informuoja, kad atšaukia balandį paskelbtą įstaigos vadovo konkursą ir artimiausiu metu skelbs naują. Balandį skelbtame konkurse dalyvavo trys kandidatai, tačiau tik vienas iš jų atitiko keliamus reikalavimus. „Neatsiradus dideliam kandidatų susidomėjimui pirmuoju konkursu, paskelbtu balandžio mėnesį, VšĮ „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“ dalininkų […]