Lietuvos oro uostai apžvelgia 2020–uosius: didžiausių iššūkių aviacijai metai

1

Lietuvos oro uostai apžvelgia 2020–uosius: didžiausių iššūkių aviacijai metai

Visuose trijuose Lietuvos oro uostuose 2020 metais keliavo 1,8 mln. žmonių (-72 proc. palyginus su 2019 metais), o aptarnauta 30 tūkst. skrydžių (-52 proc. palyginus su 2019 metais). Lietuvos oro uostų prognozės rodo, kad 2021 metais pavyks atstatyti apie pusę 2019 metais buvusio keleivių srauto.

„Be jokios abejonės praėjusieji metai buvo didžiausių iššūkių laikotarpis aviacijos istorijoje, pandemija tikrai turės įtakos ir šių metų aviacijos rezultatams. Vis dėlto tyrimai rodo, kad paklausa kelionėms yra labai didelė, žmonių noras ir būtinybė keliauti niekur nedingo, tai leidžia prognozuoti pakankamai spartų atsigavimą, kuris, labai tikimės, viršys mūsų prognozes. Vis dėlto aviacija ir toliau išgyvena begalę iššūkių dėl pandemijos įvestų keliavimo ribojimų ir nors judama standartizavimo kryptimi tarpvalstybiniu lygiu – vis dar turėsime išspręsti nemažai klausimų, kad kelionių procesas taptų patogesnis“, – komentuoja Lietuvos oro uostų aviacinių paslaugų skyriaus vadovas Aurimas Stikliūnas.

Anot aviacijos eksperto, šiuo metu šalyse prasidedantis masinis vakcinavimas ir keliavimo ribojimų panaikinimas tarpvalstybiniu lygiu bus vieni iš esminių faktorių keleivinės aviacijos atsigavimui.

„Nors didelė dalis faktorių, kurie lemia situacijos eigą aviacijoje yra globalūs, tačiau Lietuvos oro uostai jau yra pasitvirtinę labai aiškų vidinį veiksmų planą, ko reikia imtis, kad keleivinės aviacijos sugrįžimas vyktų greitai ir sklandžiai. Šiuo metu matome, kad atsigavimas gali prasidėti pavasario viduryje, todėl tam jau dabar aktyviai rengiamės visomis kryptimis, įtraukiant platų savo partnerių ratą“, – tvirtina A.Stikliūnas.

Oro uostų rezultatai

Vilniaus oro uoste per visus 2020 metus aptarnauta 1,3 mln. keleivių (-74 proc.), Kauno oro uoste – 369 tūkst. (-68 proc.), o Palangos oro uoste – 124 tūkst. keleivių (-63 proc.).

Nors pandemija labai sumažino keleivių srautą, tačiau bendras per praėjusius metus siūlytų skirtingų krypčių skaičius Lietuvos oro uostuose mažėjo palyginus nežymiai – 2020 metais keleiviai galėjo rinktis iš 72 krypčių (2019 metais jų buvo 92).

Anot Lietuvos oro uostų atstovų, nors 2020 metais keliavimas tapo ženkliai sudėtingesnis dėl daugelyje šalių įvestų skirtingų ribojimų, siekiant valdyti pandemiją, oro bendrovės stengėsi išlaikyti didelę vietų pasiūlą tam, kad keleiviams suteiktų kuo daugiau keliavimo galimybių. Vidutinis lėktuvo užpildymas (rinkai pasiūlytų ir faktiškai užimtų vietų santykis) praėjusiais metais siekė 55 proc., tai rodo, jog didžioji dalis oro bendrovių deda milžiniškas pastangas, kad keleivinė aviacija atsigautų greičiau.

Dėl visame pasaulyje išaugusio poreikio gabenti tarptautinius krovinius oro transportu, augusių el. prekybos apimčių bei medicininių krovinių – didėjo ir bendras krovinių srautas Lietuvos oro uostuose: krovinių skaičius praėjusiais metais išaugo 16 proc. ir sudarė beveik 20 tūkst. tonų. Didžiausias augimas fiksuotas būtent Kauno oro uoste (+70 proc. krovinių srauto augimas).

Globalios tendencijos 2021 metais

Anot Lietuvos oro uostų aviacinių paslaugų skyriaus vadovo, kol kas tiksliai pasakyti, kokie reikalavimai taps universalūs tarpvalstybiniu lygmeniu – sudėtinga, tačiau, kad kelionės procesas pasipildys tam tikrais reikalavimais – jau galima tvirtai sakyti.

„Tikėtina, kad dalis dabar galiojančių saugumo reikalavimų oro uostuose ir orlaiviuose liks ilgesniam laikui. Tai greičiausiai bus privalomas kaukių dėvėjimas oro uoste ir lėktuve, neigiamo testo, vakcinos gavimo fakto arba persirgimo pažymos turėjimas. Tai, kad dalis reikalavimų liks ilgiau rodo ir esami oro uostų infrastruktūros pasikeitimai, ne išimtis ir Lietuvos oro uostai, kur jau įvyko ir dar vyksta daug prisitaikymo prie naujų keliavimo poreikių projektų“, – teigia A.Stikliūnas.

Anot eksperto, aviacijos rinkoje ir ją reguliuojančiose institucijose jau kalbama ir apie tam tikrą „kelionių paso“ su reikalinga informacija apie keliautoją idėją, tačiau standartizuotas sprendimas yra dar tik pakeliui, vis dar vyksta diskusijos, todėl ankstoka sakyti, kad toks sprendimas tikrai taps keliautojų kasdienybe.

Apie Lietuvos oro uostus  

Lietuvos oro uostų tinklui priklauso trys oro vartai Vilniuje, Kaune ir Palangoje. 2020 metais Lietuvos oro uostuose aptarnauta 1,8 mlnkeleivių ir 30 tūkst. skrydžių. 

Daugiau naujienų apie Lietuvos oro uostus rasite adresu: https://www.ltou.lt/lt/ziniasklaidai  

Pranešimą paskelbė: Tadas Vasiliauskas, VĮ Lietuvos oro uostai

Kiti skelbimai:
 
EMU Australia Magical Unicorn Walker Pale Pink 18M+
 
ALTERCORE 552 Black 37
 
Sorel Mac Hill Chukka Men's Waterproof Black/Dark Moss 42
 
EMU Australia Wallaby Sequin Deep Pink 27
 
EMU Australia Toddle Deep Pink 18M+

Rekomenduojame

Susisiekimo ministro M. Skuodžio komentaras dėl Lietuvoje paskelbto 5G dažnių aukciono

Susisiekimo ministro M. Skuodžio komentaras dėl Lietuvoje paskelbto 5G dažnių aukciono

Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) šiandien paskelbė aukcioną suteikti teisę naudoti radijo dažnius (kanalus) iš 713-733 MHz ir 768-88 MHz radijo dažnių juostų. Susisiekimo ministras Marius Skuodis sveikina šį svarbų žingsnį, šalyje siekiant užtikrinti penktos kartos judriojo ryšio (5G) paslaugų plėtrą ir jų tiekimą. „Sveikinu su šiuo reikšmingu startu. Šiandien įsijungia laikmatis, pradedantis skaičiuoti laiką, kada […]

Susisiekimo ministerija inicijuoja skrydžių strateginėmis kryptimis skatinimo verslo planą

Susisiekimo ministerija inicijuoja skrydžių strateginėmis kryptimis skatinimo verslo planą

Siekdama užtikrinti ir išplėsti susisiekimą oru su Lietuvos ekonomikos plėtrai svarbiomis tikslinėmis rinkomis, Susisiekimo ministerija inicijuoja skrydžių strateginėmis kryptimis vykdymo verslo plano parengimą. Šiam planui parengti ministerijos įgaliota VĮ Lietuvos oro uostai paskelbė atvirą tarptautinį viešąjį pirkimą. „Dėliodami Lietuvos pasiekiamumo ir skrydžių žemėlapį, nepriklausomi išorės ekspertai turėtų padėti pasirinkti optimalų ilgalaikio ir tvaraus skrydžių skatinimo […]

Nuo gruodžio vidurio Vilnių ir Jerevaną sujungs tiesioginiai skrydžiai

Nuo gruodžio vidurio Vilnių ir Jerevaną sujungs tiesioginiai skrydžiai

Nuo gruodžio vidurio Vilnių ir Armėnijos sostinę Jerevaną sujungs tiesioginiai skrydžiai. Tai patvirtinta penktadienį vykusiame susisiekimo ministro Mariaus Skuodžio susitikime su Armėnijos teritorijų administravimo ir infrastruktūros ministru Gnelu Samosyanu, su kuriuo aptarti ir kiti dvišalio bendradarbiavimo klausimai.  „Džiugina žinia, kad jau šį žiemos sezoną tarp Vilniaus ir Jerevano prasidės tiesioginiai skrydžiai, kurie neabejotinai paskatins aktyvesnį […]

Dovana Vilniaus dviratininkams – poilsio ir dviračių priežiūros stotelė

Dovana Vilniaus dviratininkams – poilsio ir dviračių priežiūros stotelė

Siekiant Vilniuje pagerinti susisiekimą ne motorinėmis transporto priemonėmis, kasmet atnaujinami seni dviračių takai ir nutiesiama vis daugiau naujų. Todėl norint geriau atliepti augančius dviratininkų poreikius, vakarinio aplinkkelio pašonėje, šalia dviračių tako, „Švaros broliai“ įrengė naują dviračių priežiūros ir poilsio stotelę. Ji dviratininkams leis atsipūsti ir tuo pačiu savo dviračiui suteikti visą būtinąją priežiūrą. Ši stotelė […]

SANDBOX Lietuvoje atvers galimybę taikyti inovacijas realioje aplinkoje

SANDBOX Lietuvoje atvers galimybę taikyti inovacijas realioje aplinkoje

Transporto inovacijų forume „Transportas ir logistika 2050“ pristatytas Lietuvoje kuriamas SANDBOX – teisinė, reguliacinė ir finansinė aplinka praktiškai pritaikomoms susisiekimo inovacijoms išbandyti. „Lietuva garsėja finansinių technologijų, IT verslo įmonėmis, tačiau susisiekimo inovacijų kuriama ir diegiama nedaug, srityje veikiančių įmonių skaičius nėra didelis“, – forume pristatydama šią reguliacinę aplinką kalbėjo susisiekimo viceministrė Agnė Vaiciukevičiūtė. „Autonominis transportas, […]

Bus tvarkomas transporto mazgas Vievyje

Bus tvarkomas transporto mazgas Vievyje

Įsigaliojo VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos (toliau – Kelių direkcija) sutartis dėl valstybinės reikšmės magistralinio kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda 39,110 km esančios skirtingų lygių sankryžos (Paparčių viaduko) ir aplinkinių kelių rekonstravimo. Sutarties vertė – 10,495 mln. eurų su PVM. Vadinamojo Paparčių viaduko būklė – prasčiausia valstybinės reikšmės kelių tinkle, kuriuo šiuo metu ribojama sunkiasvorio transporto priemonių […]