Lietuvių įpročiai: kam pirmiausia skambinama po eismo įvykio?

Lietuvių įpročiai: kam pirmiausia skambinama po eismo įvykio?

Kiekvienas eismo įvykis – tai stresas, blaškymasis ir, žinoma, telefono skambutis. Tačiau ar kada pagalvojote, kam tautiečiai skambina pirmiausia? Šias spėliones pabandė išsklaidyti draudimo bendrovė „If“, kurios atliktas šalies gyventojų tyrimas parodė, kad daugiau nei trečdalis (34 proc.) apklaustųjų pirmiausia skuba skambinti draudimo bendrovei, o 26 proc. – policijai. Kiek kitokia situacija paaiškėja, paanalizavus vyrų ir moterų įpročius.

Moterų ir vyrų įpročiai skiriasi

Tyrimo duomenimis, net 26 proc. moterų po eismo įvykio pirmiausia linkusios skambinti partneriui. O vyrai labiau pasitiki draudimo bendrove. Partneriui skambina tik 7 proc. vyriškosios giminės atstovų.

Skirtingas elgesys nutikus eismo įvykiui atspindi, kad moterys linkusios pirma pasitarti su artimiausiu žmogumi ir surinkti visą reikiamą informaciją, kad galėtų tinkamai pristatyti situaciją draudimo bendrovei. Ne paslaptis, jog moterys yra emocionalesnės, tad pirminis skambutis partneriui padeda ir nusiraminti. „If“ daugiametė statistika rodo, kad į kelių eismo įvykius kasmet patenka 62 proc. vyrų ir 38 proc. moterų.

Ką pataria specialistai?

„If“ ekspertai pataria pirminį adresatą skambučiui rinktis pagal eismo įvykio sudėtingumą. Pavyzdžiui, jei per eismo įvykį buvo sužeista žmonių, labai svarbu pirmiausia skambinti skubios pagalbos tarnyboms bendruoju numeriu 112. Tais atvejais, kai kalbama apie nedidelę avariją, kurioje žmonės nenukentėjo ir yra aiškus kaltininkas, reikia tinkamai užpildyti eismo įvykio deklaraciją ir tuomet apie įvykį informuoti draudimo bendrovę.

„Žinoma, pasitaiko atvejų, kai eismo įvykio dalyviai nesusitaria dėl to, kuris yra kaltas. Tokiu atveju reikia kviesti policiją ir jai atvykus aiškintis situaciją įvykio vietoje. Čia dažnai pasitaiko klaidų, nes vairuotojai patraukia automobilius į šalikelę, ir tuomet nustatyti tikrą eismo įvykio eigą pareigūnams būna sudėtinga. Jei negalite palikti automobilių įvykio vietoje, būtinai juos pirmiausia nufotografuokite – tai vėliau padės susidaryti aiškesnį vaizdą“, – pataria D. Trimonis, draudimo bendrovės „If“ transporto žalų grupės vadovas.

Tyrimo rezultatai parodė, kad, be draudimo bendrovės, policijos ar partnerio(-ės), lietuvaičiai iškart po eismo įvykio taip pat skambina tėvams (6 proc.), draugams (5 proc.), o kai kurie ir darbdaviui (1 proc.).

Eismo įvykių priežastys

Apklausos rodo, kad dažnai eismo įvykius sukelia pačių vairuotojų išsiblaškymas. Net 72 proc. vairuotojų patvirtina, jog prie vairo valgo, geria kavą, naudojasi mobiliuoju telefonu ar garsiai klausosi muzikos. Būtent šie pašaliniai veiksniai neretai ir tampa eismo įvykių priežastimis.

Kaip teigia D. Trimonis, registruodami eismo įvykius vairuotojai nedažnai prisipažįsta, kad avarijos priežastimi tapo Kelių eismo taisykles (KET) pažeidžiantys veiksniai. Ieškoma įvairių išorinių priežasčių pateisinti avarijas ir nusikratyti asmeninės atsakomybės.

Reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą draudimo bendrovės „If“ užsakymu atliko bendrovė „Inspired Communications“, apklausoje dalyvavo 1000 respondentų.

Apie „If“ „If“ yra pirmaujanti ne gyvybės draudimo bendrovė Skandinavijoje ir Baltijos šalyse, turinti daugiau nei 3,6 mln. klientų. 2018 m. jos pajamos iš draudimo veiklos siekė 4,3 mlrd. eurų. „If“ priklauso Suomijos „Sampo“ grupei, vienai didžiausių finansų įmonių grupių Šiaurės Europoje.

Pranešimą paskelbė: Milda Lomsargienė, „If P&C Insurance AS“ filialas

Kiti skelbimai:
 
AUDIMAS Trumpa tampri marginta suknelė 20FL-012 Water Printed XL
 
AUDIMAS Ilgi daugiafunk.paplūdimio šortai 2011-518 Dutch Blue 56
 
AUDIMAS Parka su pašiltinimu THERMORE 2011-407 India Ink L
 
Nike 22-97-15-7 Black 15 42,5
 
AUDIMAS Atsegamas džemp. medv. vidumi 20LT-406 Black XL

Rekomenduojame

Susisiekimo ministerija skelbia dalį geležinkelio elektrifikavimo projektų audito išvadų

Susisiekimo ministerija skelbia dalį geležinkelio elektrifikavimo projektų audito išvadų

Siekdama maksimalaus skaidrumo ir informuodama visuomenę apie valstybinės reikšmės projektų įgyvendinimą, Susisiekimo ministerija skelbia dalį geležinkelio elektrifikavimo projektų vidaus audito išvadų. Visą audito ataskaitą numatoma paviešinti artimiausiu metu, kai bus gauta AB „Lietuvos geležinkeliai“ nuomonė dėl ataskaitoje esančios informacijos konfidencialumo. „Atliekant auditą, net ir negavus visos informacijos, nustatyta juridinių faktų ir aplinkybių, leidžiančių abejoti vieno […]

Papildomos investicijos į kelius gerins sąlygas verslui ir darbo vietų kūrimui

Papildomos investicijos į kelius gerins sąlygas verslui ir darbo vietų kūrimui

Šalies savivaldybės, pasirengusios gerinti susisiekimą su teritorijomis, kuriose kuriamos darbo vietos, šiemet sulauks beveik 5,3 mln. eurų papildomų investicijų. Susisiekimo ministro Jaroslavo Narkevič įsakymu šios lėšos paskirstytos 13-ai prašymus pateikusių savivaldybių, esančių skirtinguose Lietuvos regionuose.   „Prašymų finansuoti tokius kelius sulaukėme gerokai daugiau, tačiau siekdami greitesnio poveikio ekonomikai lėšų skyrėme tik gerai parengtiems projektams, kurie […]

„Bolt“ vadovas Lietuvoje: per karantiną mūsų paslaugos yra ne apie pramogas, o apie pagalbą visuomenei

„Bolt“ vadovas Lietuvoje: per karantiną mūsų paslaugos yra ne apie pramogas, o apie pagalbą visuomenei

Siekdama užtikrinti vairuotojų, kurjerių ir klientų saugumą, Europoje pirmaujanti pavėžėjimo paslaugų platforma „Bolt“ per kelis karantino mėnesius didžiausius veiklos iššūkius pavertė naujomis galimybės. Sprendimai, leidę greitai prisitaikyti prie pokyčių, pasak įmonės vadovo Andriaus Pacevičiaus, ne tik pasiteisino, bet ir užgrūdino, todėl jei šalį užkluptų antra viruso banga, platformos paslaugos ir toliau veiktų. Gatvėse – saugesni […]

Keliams į lankytinas vietoves ir kurortines teritorijas gerinti skirta virš 6,5 mln. eurų

Keliams į lankytinas vietoves ir kurortines teritorijas gerinti skirta virš 6,5 mln. eurų

Susisiekimo ministro Jaroslavo Narkevič įsakymu daugiau kaip 6,5 mln. eurų skirta kelių, vedančių į lankytinas ir rekreacines vietoves bei kurortines teritorijas, remontui ir rekonstrukcijai. Šios investicijos suteikiamos iš Vyriausybės skirtų 150 mln. eurų valstybinės ir vietinės reikšmės kelių infrastruktūrai.  „Už šias lėšas bus remontuojami vietinės ir valstybinės reikšmės keliai, vedantys į lankytinas, rekreacines vietoves bei […]