Kokių priemonių gali imtis verslai, norėdami sušvelninti karantino padarinius?

Kokių priemonių gali imtis verslai, norėdami sušvelninti karantino padarinius?

Pasaulinė COVID-19 pandemija neabejotinai turėjo įtakos ir verslui Lietuvoje. Karantino apribojimai valstybėse sukėlė nemažai sunkumų įvairiems verslams. Alternatyvaus finansavimo bendrovės „Factris“ Rizikos skyriaus vadovas Edmundas Volskis komentuoja, kokių priemonių gali imtis įmonės, šiuo sunkmečiu siekdamos kuo greičiau atsitiesti ir toliau plėtoti veiklą. Koks galėtų būti veiksmų planas verslui ir ką reikia žinoti apie papildomą finansavimą?

Labiausiai nukentėję sektoriai

INVEGA duomenimis, pernai verslui per įvairias finansines ir dotacijų priemones skirta daugiau kaip 526 mln. eurų. Didžiausia šių lėšų dalis – 378,6 mln. eurų – skirta įmonėms ir verslininkams padėti sušvelninti pandemijos poveikį. O šiuo metu bent 30% apyvartos susitraukimą patiriančių įmonių, galinčių pretenduoti į valstybės pagalbą, yra 94 tūkst. Tam jau ruošiamos ir netrukus turėtų startuoti pagalbos priemonės. Skaičiai iškalbingi ir tik dar kartą patvirtinantys apie skaudžius pandemijos padarinius.

Aptardamas Lietuvos verslo situaciją, E. Volskis išskiria kelis verslo sektorius, kurie pandemijos metu nukentėjo bene labiausiai. Be dažniausiai minimų turizmo, aviacijos, maitinimo, apgyvendinimo paslaugų verslų, jis išskiria ir transporto sektorių, ypač tarptautinį transportą. Pirmo karantino metu dėl sugriežtintos sienų kontrolės ir pasaulinio neapibrėžtumo, vežėjams teko ilgai laukti pasienio punktuose, procesai strigo. „Ypatingai paveiktos buvo automobilių transporto pervežimo įmonės. Jų veikla praktiškai buvo sustojusi, nes pagrindinės gamyklos buvo užsidariusios,“ – pastebi finansų ekspertas.

Gamybos ir prekybos sektoriai irgi nemenkai paliesti pandemijos padarinių. Gamybos sektoriaus įmonėms reikėjo ir tebereikia atrasti naujų būdų, kaip organizuoti darbą ir užtikrinti darbuotojų saugumą. „Įmonės pakeitė darbo organizavimo principus, kontroliuoja judėjimą, darbo laiką ir net maisto pertraukas įmonės viduje. Neretai įmonės taiko 2 ar net 3 pamainų darbo principus, kai vienos pamainos darbuotojai visiškai nesusitinka su kitos pamainos darbuotojais,“ – komentuoja pašnekovas.

Prekybos sektorius turi būti itin lankstus, norėdamas prisitaikyti prie naujų ribojimų ir į juos laiku reaguoti. „Pradedant nuo priverstinio nebūtinųjų prekių parduotuvių uždarymo iki papildomų saugumo priemonių, tokių kaip privalomo atstumo išlaikymas, apribojimai automobilių aikštelėse, privalomo prekybos ploto užtikrinimas vienam klientui ir jų srautų kontrolė,“ – pastebi finansų ekspertas.

Darbuotojų nuomos įmonės, ypač teikiančios paslaugas tarp skirtingų šalių, taip pat iki šiol susiduria su dideliais sunkumais. Pavasario karantino metu apgyvendinimo veikla buvo sutrikdyta, todėl darbuotojus reikėjo saugiai transportuoti namo, tam buvo užsakomi net specialūs skrydžiai.

„Stresinei situacijai atslūgus įmonės vėl siuntė savo darbuotojus į objektus, tačiau susidūrė su kita problema: priverstine 2 savaičių izoliacija, tai didino įmonių kaštus,“ – išskiria E. Volskis, paminėdamas ir nekilnojamojo turto plėtojimo sektorių, kuris dėl ateities neapibrėžtumo irgi tapo vienas labiausiai pandemijos paveiktų.

Šių sunkumų sprendimas verslui buvo aktualus ne tik po pavasario karantino, bet ir dabar, mąstant, kaip ateityje pašalinti šios žiemos karantino padarinius.

Papildomas finansavimas ir finansų valdymas

Paklaustas, ko šiuo metu verslams reikia labiausiai, finansų ekspertas akcentuoja, kad dabar dažniausiai pritrūksta apyvartinių lėšų. „Karantino apribojimai padarė didelę įtaką daugumos įmonių pajamoms. Kai kurie verslai visiškai prarado pajamas, tačiau turėjo dengti einamąsias išlaidas: darbuotojų užmokesčius, patalpų nuomą ir panašiai. Dėl šios priežasties verslams reikalinga išorinė pagalba,“ – komentuoja pašnekovas. Jis priduria, kad visgi buvo ir tokių įmonių, kurių pardavimai išaugo, todėl papildomos lėšos reikalingos investiciniams projektams arba augančio užsakymų srauto finansavimui.

Pagrindinis klausimas išlieka, kaip verslai turėtų valdyti pinigų srautus ir kokių veiksmų imtis, kad padariniai nebūtų skaudūs. Finansų ekspertas pataria aktyviai komunikuoti su pagrindiniais kreditoriais pristatant realią įmonės mokumo būklę. „Jei įmonės mokėtinų sumų vėlavimo lygis yra išaugęs, reikia formuoti bent jau dalinio atsiskaitymo planus ir ieškoti papildomų pardavimo rinkų, kanalų, kurie padėtų atstatyti pajamų srautus“, – tikina E. Volskis, pridurdamas, kad turint aiškų veiklos planą galima kreiptis ir į išorinius kreditorius, kurie gali kompensuoti laikiną pajamų trūkumą.

Kada apsimoka toliau tęsti veiklą?

Ko gero, daugeliui verslininkų kirba klausimas, ar tikrai verta ir yra protinga skolintis šiuo metu. Karantinas dar nesibaigia, tad verslai yra nežinioje. Galbūt vietoj papildomo finansavimo ieškojimo mažiau padarinių sukeltų veiklos sustabdymas? Finansų ekspertas tikina, kad veiklos stabdymas nerekomenduojamas, kol išlaikomas įmonės mokumas, tačiau veiklos adaptacija atsižvelgiant į pasikeitusias rinkos sąlygas yra būtina. Tai padės lengviau atsitiesti, be to, kreditoriai taip pat palankiau žiūri į verslus, kurie turi sudarę tolesnį veiksmų planą.

E. Volskis atkreipia dėmesį, kad net jei šiuo metu nėra reikalingas papildomas išorės finansavimas, verslams vertėtų pasitikrinti savo galimybes. „Kreditoriai atlieka rizikos vertinimą ir gali pasakyti, kokią lėšų sumą turi galimybę pasiskolinti besikreipianti įmonė, pakomentuoti pagrindinius verslo rizikos veiksnius, įvertinti verslo plano stabilizavimo priemones, patarti verslo vystymo ar kitais klausimais,“ – pabrėžia finansų ekspertas, pridurdamas, kad dabar būtina pasinaudoti ir valstybės teikiama pagalba, kuri leidžia finansavimą gauti kur kas palankesnėmis nei standartinėmis rinkos sąlygomis.

Pranešimą paskelbė: Liudmila Dobilienė, Factris LT1, UAB

Kiti skelbimai:
 
EMU Australia Magical Unicorn Walker Pale Pink 18M+
 
ALTERCORE 552 Black 37
 
Sorel Mac Hill Chukka Men's Waterproof Black/Dark Moss 42
 
EMU Australia Wallaby Sequin Deep Pink 27
 
EMU Australia Toddle Deep Pink 18M+

Rekomenduojame

Susisiekimo ministro M. Skuodžio komentaras dėl Lietuvoje paskelbto 5G dažnių aukciono

Susisiekimo ministro M. Skuodžio komentaras dėl Lietuvoje paskelbto 5G dažnių aukciono

Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) šiandien paskelbė aukcioną suteikti teisę naudoti radijo dažnius (kanalus) iš 713-733 MHz ir 768-88 MHz radijo dažnių juostų. Susisiekimo ministras Marius Skuodis sveikina šį svarbų žingsnį, šalyje siekiant užtikrinti penktos kartos judriojo ryšio (5G) paslaugų plėtrą ir jų tiekimą. „Sveikinu su šiuo reikšmingu startu. Šiandien įsijungia laikmatis, pradedantis skaičiuoti laiką, kada […]

Susisiekimo ministerija inicijuoja skrydžių strateginėmis kryptimis skatinimo verslo planą

Susisiekimo ministerija inicijuoja skrydžių strateginėmis kryptimis skatinimo verslo planą

Siekdama užtikrinti ir išplėsti susisiekimą oru su Lietuvos ekonomikos plėtrai svarbiomis tikslinėmis rinkomis, Susisiekimo ministerija inicijuoja skrydžių strateginėmis kryptimis vykdymo verslo plano parengimą. Šiam planui parengti ministerijos įgaliota VĮ Lietuvos oro uostai paskelbė atvirą tarptautinį viešąjį pirkimą. „Dėliodami Lietuvos pasiekiamumo ir skrydžių žemėlapį, nepriklausomi išorės ekspertai turėtų padėti pasirinkti optimalų ilgalaikio ir tvaraus skrydžių skatinimo […]

Nuo gruodžio vidurio Vilnių ir Jerevaną sujungs tiesioginiai skrydžiai

Nuo gruodžio vidurio Vilnių ir Jerevaną sujungs tiesioginiai skrydžiai

Nuo gruodžio vidurio Vilnių ir Armėnijos sostinę Jerevaną sujungs tiesioginiai skrydžiai. Tai patvirtinta penktadienį vykusiame susisiekimo ministro Mariaus Skuodžio susitikime su Armėnijos teritorijų administravimo ir infrastruktūros ministru Gnelu Samosyanu, su kuriuo aptarti ir kiti dvišalio bendradarbiavimo klausimai.  „Džiugina žinia, kad jau šį žiemos sezoną tarp Vilniaus ir Jerevano prasidės tiesioginiai skrydžiai, kurie neabejotinai paskatins aktyvesnį […]

Dovana Vilniaus dviratininkams – poilsio ir dviračių priežiūros stotelė

Dovana Vilniaus dviratininkams – poilsio ir dviračių priežiūros stotelė

Siekiant Vilniuje pagerinti susisiekimą ne motorinėmis transporto priemonėmis, kasmet atnaujinami seni dviračių takai ir nutiesiama vis daugiau naujų. Todėl norint geriau atliepti augančius dviratininkų poreikius, vakarinio aplinkkelio pašonėje, šalia dviračių tako, „Švaros broliai“ įrengė naują dviračių priežiūros ir poilsio stotelę. Ji dviratininkams leis atsipūsti ir tuo pačiu savo dviračiui suteikti visą būtinąją priežiūrą. Ši stotelė […]

SANDBOX Lietuvoje atvers galimybę taikyti inovacijas realioje aplinkoje

SANDBOX Lietuvoje atvers galimybę taikyti inovacijas realioje aplinkoje

Transporto inovacijų forume „Transportas ir logistika 2050“ pristatytas Lietuvoje kuriamas SANDBOX – teisinė, reguliacinė ir finansinė aplinka praktiškai pritaikomoms susisiekimo inovacijoms išbandyti. „Lietuva garsėja finansinių technologijų, IT verslo įmonėmis, tačiau susisiekimo inovacijų kuriama ir diegiama nedaug, srityje veikiančių įmonių skaičius nėra didelis“, – forume pristatydama šią reguliacinę aplinką kalbėjo susisiekimo viceministrė Agnė Vaiciukevičiūtė. „Autonominis transportas, […]

Bus tvarkomas transporto mazgas Vievyje

Bus tvarkomas transporto mazgas Vievyje

Įsigaliojo VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos (toliau – Kelių direkcija) sutartis dėl valstybinės reikšmės magistralinio kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda 39,110 km esančios skirtingų lygių sankryžos (Paparčių viaduko) ir aplinkinių kelių rekonstravimo. Sutarties vertė – 10,495 mln. eurų su PVM. Vadinamojo Paparčių viaduko būklė – prasčiausia valstybinės reikšmės kelių tinkle, kuriuo šiuo metu ribojama sunkiasvorio transporto priemonių […]