Kokių priemonių gali imtis verslai, norėdami sušvelninti karantino padarinius?

Kokių priemonių gali imtis verslai, norėdami sušvelninti karantino padarinius?

Pasaulinė COVID-19 pandemija neabejotinai turėjo įtakos ir verslui Lietuvoje. Karantino apribojimai valstybėse sukėlė nemažai sunkumų įvairiems verslams. Alternatyvaus finansavimo bendrovės „Factris“ Rizikos skyriaus vadovas Edmundas Volskis komentuoja, kokių priemonių gali imtis įmonės, šiuo sunkmečiu siekdamos kuo greičiau atsitiesti ir toliau plėtoti veiklą. Koks galėtų būti veiksmų planas verslui ir ką reikia žinoti apie papildomą finansavimą?

Labiausiai nukentėję sektoriai

INVEGA duomenimis, pernai verslui per įvairias finansines ir dotacijų priemones skirta daugiau kaip 526 mln. eurų. Didžiausia šių lėšų dalis – 378,6 mln. eurų – skirta įmonėms ir verslininkams padėti sušvelninti pandemijos poveikį. O šiuo metu bent 30% apyvartos susitraukimą patiriančių įmonių, galinčių pretenduoti į valstybės pagalbą, yra 94 tūkst. Tam jau ruošiamos ir netrukus turėtų startuoti pagalbos priemonės. Skaičiai iškalbingi ir tik dar kartą patvirtinantys apie skaudžius pandemijos padarinius.

Aptardamas Lietuvos verslo situaciją, E. Volskis išskiria kelis verslo sektorius, kurie pandemijos metu nukentėjo bene labiausiai. Be dažniausiai minimų turizmo, aviacijos, maitinimo, apgyvendinimo paslaugų verslų, jis išskiria ir transporto sektorių, ypač tarptautinį transportą. Pirmo karantino metu dėl sugriežtintos sienų kontrolės ir pasaulinio neapibrėžtumo, vežėjams teko ilgai laukti pasienio punktuose, procesai strigo. „Ypatingai paveiktos buvo automobilių transporto pervežimo įmonės. Jų veikla praktiškai buvo sustojusi, nes pagrindinės gamyklos buvo užsidariusios,“ – pastebi finansų ekspertas.

Gamybos ir prekybos sektoriai irgi nemenkai paliesti pandemijos padarinių. Gamybos sektoriaus įmonėms reikėjo ir tebereikia atrasti naujų būdų, kaip organizuoti darbą ir užtikrinti darbuotojų saugumą. „Įmonės pakeitė darbo organizavimo principus, kontroliuoja judėjimą, darbo laiką ir net maisto pertraukas įmonės viduje. Neretai įmonės taiko 2 ar net 3 pamainų darbo principus, kai vienos pamainos darbuotojai visiškai nesusitinka su kitos pamainos darbuotojais,“ – komentuoja pašnekovas.

Prekybos sektorius turi būti itin lankstus, norėdamas prisitaikyti prie naujų ribojimų ir į juos laiku reaguoti. „Pradedant nuo priverstinio nebūtinųjų prekių parduotuvių uždarymo iki papildomų saugumo priemonių, tokių kaip privalomo atstumo išlaikymas, apribojimai automobilių aikštelėse, privalomo prekybos ploto užtikrinimas vienam klientui ir jų srautų kontrolė,“ – pastebi finansų ekspertas.

Darbuotojų nuomos įmonės, ypač teikiančios paslaugas tarp skirtingų šalių, taip pat iki šiol susiduria su dideliais sunkumais. Pavasario karantino metu apgyvendinimo veikla buvo sutrikdyta, todėl darbuotojus reikėjo saugiai transportuoti namo, tam buvo užsakomi net specialūs skrydžiai.

„Stresinei situacijai atslūgus įmonės vėl siuntė savo darbuotojus į objektus, tačiau susidūrė su kita problema: priverstine 2 savaičių izoliacija, tai didino įmonių kaštus,“ – išskiria E. Volskis, paminėdamas ir nekilnojamojo turto plėtojimo sektorių, kuris dėl ateities neapibrėžtumo irgi tapo vienas labiausiai pandemijos paveiktų.

Šių sunkumų sprendimas verslui buvo aktualus ne tik po pavasario karantino, bet ir dabar, mąstant, kaip ateityje pašalinti šios žiemos karantino padarinius.

Papildomas finansavimas ir finansų valdymas

Paklaustas, ko šiuo metu verslams reikia labiausiai, finansų ekspertas akcentuoja, kad dabar dažniausiai pritrūksta apyvartinių lėšų. „Karantino apribojimai padarė didelę įtaką daugumos įmonių pajamoms. Kai kurie verslai visiškai prarado pajamas, tačiau turėjo dengti einamąsias išlaidas: darbuotojų užmokesčius, patalpų nuomą ir panašiai. Dėl šios priežasties verslams reikalinga išorinė pagalba,“ – komentuoja pašnekovas. Jis priduria, kad visgi buvo ir tokių įmonių, kurių pardavimai išaugo, todėl papildomos lėšos reikalingos investiciniams projektams arba augančio užsakymų srauto finansavimui.

Pagrindinis klausimas išlieka, kaip verslai turėtų valdyti pinigų srautus ir kokių veiksmų imtis, kad padariniai nebūtų skaudūs. Finansų ekspertas pataria aktyviai komunikuoti su pagrindiniais kreditoriais pristatant realią įmonės mokumo būklę. „Jei įmonės mokėtinų sumų vėlavimo lygis yra išaugęs, reikia formuoti bent jau dalinio atsiskaitymo planus ir ieškoti papildomų pardavimo rinkų, kanalų, kurie padėtų atstatyti pajamų srautus“, – tikina E. Volskis, pridurdamas, kad turint aiškų veiklos planą galima kreiptis ir į išorinius kreditorius, kurie gali kompensuoti laikiną pajamų trūkumą.

Kada apsimoka toliau tęsti veiklą?

Ko gero, daugeliui verslininkų kirba klausimas, ar tikrai verta ir yra protinga skolintis šiuo metu. Karantinas dar nesibaigia, tad verslai yra nežinioje. Galbūt vietoj papildomo finansavimo ieškojimo mažiau padarinių sukeltų veiklos sustabdymas? Finansų ekspertas tikina, kad veiklos stabdymas nerekomenduojamas, kol išlaikomas įmonės mokumas, tačiau veiklos adaptacija atsižvelgiant į pasikeitusias rinkos sąlygas yra būtina. Tai padės lengviau atsitiesti, be to, kreditoriai taip pat palankiau žiūri į verslus, kurie turi sudarę tolesnį veiksmų planą.

E. Volskis atkreipia dėmesį, kad net jei šiuo metu nėra reikalingas papildomas išorės finansavimas, verslams vertėtų pasitikrinti savo galimybes. „Kreditoriai atlieka rizikos vertinimą ir gali pasakyti, kokią lėšų sumą turi galimybę pasiskolinti besikreipianti įmonė, pakomentuoti pagrindinius verslo rizikos veiksnius, įvertinti verslo plano stabilizavimo priemones, patarti verslo vystymo ar kitais klausimais,“ – pabrėžia finansų ekspertas, pridurdamas, kad dabar būtina pasinaudoti ir valstybės teikiama pagalba, kuri leidžia finansavimą gauti kur kas palankesnėmis nei standartinėmis rinkos sąlygomis.

Pranešimą paskelbė: Liudmila Dobilienė, Factris LT1, UAB

Kiti skelbimai:
 
REIMA Stemu Black 36
 
Crocs™ Classic Glitter Lined Clog Starry Skies Glitter 39,5
 
REIMA Lampi Candy Pink 140
 
REIMA Passo 569408F Black 23
 
Trilliance Shampoo Žvilgesio suteikiantis šampūnas, 1000 ml

Rekomenduojame

Lietuvoje siūloma įrengti didžiausią Baltijos šalyse sunkiasvorių elektromobilių įkrovimo stotelių tinklą

Lietuvoje siūloma įrengti didžiausią Baltijos šalyse sunkiasvorių elektromobilių įkrovimo stotelių tinklą

Per ateinantį dešimtmetį Lietuvoje turėtų būti įrengta didžiausia Baltijos šalyse sunkiasvorių elektromobilių infrastruktūra, apimanti 900 įkrovimo stotelių tinklą.  Tokį tikslą regi Europos automobilių gamintojų asociacija ACEA, Europos Komisiją raginanti skubos tvarka iki 2030 metų įdiegti platų elektrinių sunkiasvorių automobilių infrastruktūros tinklą visoje Bendrijoje. Organizacija remiasi Europos žaliuoju susitarimu dėl klimatui neutralios ir tvarios ekonomikos. Pagal […]

Kvepianti bomba: per karščius automobilių oro gaivikliai gali pridaryti tūkstantinės žalos

Kvepianti bomba: per karščius automobilių oro gaivikliai gali pridaryti tūkstantinės žalos

Lietuvą šiemet aplankė rekordiniai karščiai. Didžiulė kaitra kelia pavojų ne tik gyventojų sveikatai, tačiau ir jų turtui. Visoje šalyje daugėja atvejų, kai dėl didelės oro temperatūros nukenčia automobiliai. Ypatingai stebina sprogstantys oro gaivikliai, kurie pažeidžia automobilių salonus, o didžiausia užfiksuota žala siekia net 6000 eurų. „Susidūrėme su nemažai atvejų, kai dėl karščio išsilydė automobilio salono […]

Akcija „Saugaus eismo stotelės“ – apie saugų mūsų visų eismą keliuose

Akcija „Saugaus eismo stotelės“ – apie saugų mūsų visų eismą keliuose

Valstybės įmonės Lietuvos automobilių kelių direkcijos (toliau – Kelių direkcija) organizuojamos saugaus eismo stotelės pradeda kelionę po Lietuvos miestus ir miestelius. Š. m. rugpjūčio 2 – rugsėjo 3 dienomis Lietuvos miestuose ir miesteliuose veiks 102 saugaus eismo stotelės, kuriose Kelių direkcijos saugaus eismo specialistai konsultuos lankytojus saugaus eismo temomis. Didžiausias dėmesys bus skirtas labiausiai pažeidžiamiems […]

Savivaldybių vietinės reikšmės keliams papildomai paskirstyta 20 mln. eurų

Savivaldybių vietinės reikšmės keliams papildomai paskirstyta 20 mln. eurų

Susisiekimo ministro Mariaus Skuodžio įsakymu Lietuvos savivaldybėms papildomai paskirstyta 20 mln. eurų Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) lėšų. Vyriausybei pritarus Susisiekimo ministerijos iniciatyvai, šiemet savivaldybės galės pačios spręsti, kokiems jų valdomiems keliams panaudoti šias KPPP lėšas, kurios iki šiol būdavo skiriamos tik žvyrkeliams asfaltuoti. „Pakeitus teisės aktus, savivaldybės neprivalės joms paskirstomų 20 mln. eurų […]

Greičio mėgėjams šalies lenktynininkai siūlo varžytis ne gatvėje, o trasoje

Greičio mėgėjams šalies lenktynininkai siūlo varžytis ne gatvėje, o trasoje

Palangoje vykusios „Aurum 1006 km“ lenktynės kurortą vėl drebino variklių griausmu, o varžybos nestokojo kvapą gniaužiančių ir neretai pavojingų incidentų. Todėl patys besivaržę lenktynininkai pastebi – greičiui ir azartiškam vairavimui skirtos specialios sąlygos, vieta ir laikas. Ne veltui lenktynių, kurias rėmė ir „Volfas Engelman Nealkoholinis“, dalyviai ragina Lietuvos vairuotojus lenktyniauti trasose, bet ne gatvėse, o norintiems […]

Lietuvoje pristatytas naujasis visiškai elektrinis SUV „Audi Q4 e-tron“

Lietuvoje pristatytas naujasis visiškai elektrinis SUV „Audi Q4 e-tron“

Į Lietuvą atvyko „Audi Q4 e-tron“ – pirmasis Keturių Žiedų markės kompaktinis elektrinis SUV, pasižymintis nulinėmis emisijomis, erdviu salonu, progresyviais valdymo, ekranų ir pagalbinių sistemų sprendimais, o papildytos realybės projekcinis ekranas visiškai nauju būdu apjungia virtualų ir realų pasaulius. Naujųjų „Audi Q4 e-tron“ kainos Lietuvoje prasideda nuo 44 700 eurų. „Elektrinis mobilumas plečiasi į vis […]