Kokia bus kuriama ateities susisiekimo sistema

Kokia bus kuriama ateities susisiekimo sistema

Pandemija ir karantinas parodė, koks svarbus ekonomikai ir socialiniam gyvenimui yra susisiekimas. Šiai svarbiai Lietuvos žmonių veiklos sričiai privalo vadovauti Susisiekimo ministerija. Kaip šį darbą ji turi atlikti, išdėstyta Transporto veiklos pagrindų įstatyme ir pačios ministerijos sudarytuose jos veiklos nuostatuose. Visuose šiuose dokumentuose rašoma, kad Susisiekimo ministerija formuoja valstybės transporto politiką, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą.

Kiekviena nauja Vyriausybė ir į jos vadovaujamos ministerijos pateikia savo būsimos veiklos programą. Tos programos pagrindu planuojamos konkrečios priemonės, kurias įgyvendinus būtų pagerintas šalies ūkis.

Naujos Vyriausybės programos skyriuje „Ateities susisiekimo sistema“ rašoma, kad „pagrindinės iniciatyvos“ bus „skaidrūs ir viešais duomenimis paremti investiciniai sprendimai“. Todėl Lietuvos žmonėms yra aktualu žinoti, kokios naujos iniciatyvos ir kokie investiciniai sprendiniai bus numatyti kuriant naujos vyriausybės planuojamą ateities susisiekimo sistemą.

Specialistai deklaruoja, kad gera susisiekimo sistema yra ekonomikos varomoji jėga. Deja, Lietuvos susisiekimo sistema yra Lietuvos ekonomikos stabdys.

Šiuo metu Lietuvoje susisiekimo sistemos pagrindą sudaro susisiekimas automobiliais. Susisiekimo ministerijos užsakymu VGTU mokslininkų atliktas mokslinis tiriamasis darbas parodė, kad 2007 metais Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje vien tik automobilių spūstyse buvo prarasta daugiau nei 2,0 milijardai eurų. Nors geležinkelių transportas yra kelis kartus efektyvesnis nei automobilių ir jo vystymą visokeriopai skatina bei remia ES struktūros.  Susisiekimas Lietuvos geležinkeliais yra paskutinėje vietoje tarp ES šalių. Nuo carinės Rusijos laikų geležinkelio tinklas beveik nepailgėjo. Neskaitant ES Rail Baltica projekto, Lietuvoje vyksta tik senų geležinkelio trasų modernizacija. Keleivių pervežimas Lietuvos geležinkeliais yra kelis kartus mažesnis nei kaimyninėje Latvijoje. Vilniaus mieste geležinkelio stočių yra tik keturios, tuo tarpu Rygoje – 30.

Sukurti Vilniaus miesto geležinkelį – metropoliteną planuojame daugiau nei 50 metų. Nors LR Seimas išleido Metropoliteno įgyvendinimo įstatymą, politinio sprendimo leisti įgyvendinti Vilniaus metropoliteno projektą Susisiekimo ministerija imtis nesiryžta. Ministerijos vadovybė kas keturi metai keičiasi, o jos neįgalumas priimti politinius sprendimus, leidžiančius vystyti šią svarbią ekonomikos sritį, vis toks pat. Puiki iliustracija – Lietuvos žvyrkelių asfaltavimas. Jis tęsiasi nuo maždaug 1970 m., kai tuo metu priimtas politinis sprendimas išasfaltuoti visas kolūkines gyvenvietes jungiančius žvyrkelius. Šiuo metu pagal kažkada sudarytus planus asfaltuojami tie keliai, kur per dieną pravažiuoja du ar trys šimtai mašinų, o po kelerių metų liks tik vienetai, bet neasfaltuojama ten, kur šiuo metu važiuoja tūkstančiai. Šiuo bergždžiu darbu užsiima Kelių direkcija.

Naujoji Susisiekimo ministerijos vadovybė gauna nepavydėtiną palikimą. Iki šiol jos vadovybės įtakos valstybinei transporto sistemai nesijautė. Nebuvo nei planuojama, nei diegiama kas nors nauja.

„Metro sąjūdžio“ specialistai, per keliolika metų sukaupę daug analitinės medžiagos ir išnagrinėję naujų transporto sistemų įvairiose šalyse įgyvendinimo patirtį, gali patvirtinti tokių sistemų ekonominę ir socialinę naudą, jų įtaką civilinei saugai, užimtumui ir šalies prestižui. Jiems vilčių teikia naujos Vyriausybės programos projektas: „Ateities susisiekimo sistema“ ir naujo ministro vieši pasisakymai, kad ministerijos vadovybė nevengs diskusijų su visuomene ir savo sprendimus priims įvertindama verslo visuomenės nuomonę. 

Susisiekimo ministerijos vadovybė netiesia kelių, nestato tiltų, nekasa tunelių ir nekuria geležinkelių transporto sistemų. Tai daro verslo struktūros. Tačiau, kad verslo struktūrų veikla būtų prasminga, o jų sukurtos susisiekimo sistemos duotų naudą visuomenei, reikia, kad ministerijos vadovybė priimtų racionalius sprendimus ir siektų, kad šie sprendimai būtų įgyvendinti.

Turėkime vilties, kad tie sprendimai atsispindės ministerijos kuriamuose ateities susisiekimo sistemos priemonių plane.

Pranešimą paskelbė: Juozas Zykus, Viešoji įstaiga „Vilniaus metro“

Kiti skelbimai:
 
TOMS Geo Lace Women's Alpargata Black 40
 
GEOX Kilwi Girl J02D5B0MABC Pink C8172 32
 
Camper Peu Cami 17665-014 Black 42
 
Crocs™ Crocband™ Black 44,5
 
BIOMECANICS 212164 Blanco/Multi 27

Rekomenduojame

Nuo temperatūros svyravimų kenčia keliai: ką siūlo mokslininkai?

Nuo temperatūros svyravimų kenčia keliai: ką siūlo mokslininkai?

Ne tik liūtys, bet ir dideli karščiai padaro miestams nemažai žalos. Ypač kenčia keliai. Oro temperatūrai pakilus iki daugiau nei 30 laipsnių karščio, „plaukiantis“ bitumas bei provėžuota kelio danga – viena iš itin dažnų problemų. Pasak Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Kelių tyrimų instituto direktoriaus prof. dr. Audriaus Vaitkaus, specialistų tokie incidentai nestebina. „Klimato […]

M. Skuodis: pietinės Klaipėdos uosto dalies plėtra – potencialas naujiems kroviniams ir investicijoms pritraukti

M. Skuodis: pietinės Klaipėdos uosto dalies plėtra – potencialas naujiems kroviniams ir investicijoms pritraukti

Lankydamiesi šiandien Klaipėdoje Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė ir susisiekimo ministras Marius Skuodis apžiūrėjo per pastaruosius metus išplėtotą Malkų įlanką bei perspektyvinę pietinę dalį, kurioje artimiausiais metais planuojama dideli darbai. Sėkmingai atliktos investicijos į Malkų įlanką Klaipėdos uostui jau leidžia užsitikrinti dar tvirtesnes pozicijas laivų remonto rinkoje, didinti krovos pajėgumą, o numatoma pietinės uosto dalies plėtra […]

Klaipėdoje Premjerė ir susisiekimo ministras dalyvaus naujo lietuviško kelto vardo suteikimo ceremonijoje ir apžiūrės plėtojamą pietinę uosto dalį

Klaipėdoje Premjerė ir susisiekimo ministras dalyvaus naujo lietuviško kelto vardo suteikimo ceremonijoje ir apžiūrės plėtojamą pietinę uosto dalį

Penktadienį, liepos 23 d., Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė ir susisiekimo ministras Marius Skuodis lankysis Klaipėdoje, kur dalyvaus naujo „Smiltynės perkėlos“ kelto vardo suteikimo ceremonijoje, laivu plauks ir apžiūrės Malkų įlanką bei Klaipėdos uosto pietinę dalį, kurioje artimiausiais metais planuojama didelė plėtra. „Smiltynės perkėlai“ pastatytas 60 m ilgio, 14 m pločio universalus keleivinis-krovininis keltas „Klaipėda“ išskirtinis […]

Pandemija Lietuvos aviacijoje – kada grįšime į įprastas vėžes?

Pandemija Lietuvos aviacijoje – kada grįšime į įprastas vėžes?

Netikėtai pasaulį užklupęs Covid-19 iš esmės sukrėtė aviacijos industriją. Siekiant suvaldyti virusą, lyg tol klestėjusi sfera kone pernakt smuko į dar neregėtas žemumas. Nacionalinės aviacijos asociacijos LAVIA teigimu, prireiks bent dviejų metų, kol sugrįšime į 2019 metais pasiekto aviacijos piko laikus. Asociacijos prielaida remiasi optimistinėmis prognozėmis, laikantis pozicijos, kad pasaulinė pandeminė situacija gerės arba bent […]

Marius Skuodis approved the new Board of Lietuvos geležinkeliai, AB

Marius Skuodis approved the new Board of Lietuvos geležinkeliai, AB

Upon the approval of the Minister of Transport and Communications, the newly formed Board of Lietuvos geležinkeliai, AB (LTG) takes up its duties. It consists of 7 members; i.e. five independent members: Dalia Andrulionienė, Eugenijus Preikša, Bernard Guillelmon, Kęstutis Šliužas, Aurimas Vilkelis; and 2 members delegated by the Ministry of Transport and Communications: Romas Švedas […]

Skelbiami mėgėjiškų vaizdo siužetų saugaus eismo tema konkurso nugalėtojai

Skelbiami mėgėjiškų vaizdo siužetų saugaus eismo tema konkurso nugalėtojai

Paaiškėjo valstybės įmonės Lietuvos automobilių kelių direkcijos (toliau – Kelių direkcija) skelbto mėgėjiškų vaizdo siužetų saugaus eismo tema konkurso nugalėtojai. I grupėje, kurioje varžėsi 12-18 metų amžiaus autorių sukurti vaizdo siužetai geriausiais pripažinti vaizdo siužetai „Saugok save“ (autorius Lukas Pacevičius iš Vilniaus) ir „Vairuodamas nesinaudok telefonu!“ (autoriai Benas ir Darius Bačkaičiai iš Kauno). III grupėje, […]