Kokia bus kuriama ateities susisiekimo sistema

Kokia bus kuriama ateities susisiekimo sistema

Pandemija ir karantinas parodė, koks svarbus ekonomikai ir socialiniam gyvenimui yra susisiekimas. Šiai svarbiai Lietuvos žmonių veiklos sričiai privalo vadovauti Susisiekimo ministerija. Kaip šį darbą ji turi atlikti, išdėstyta Transporto veiklos pagrindų įstatyme ir pačios ministerijos sudarytuose jos veiklos nuostatuose. Visuose šiuose dokumentuose rašoma, kad Susisiekimo ministerija formuoja valstybės transporto politiką, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą.

Kiekviena nauja Vyriausybė ir į jos vadovaujamos ministerijos pateikia savo būsimos veiklos programą. Tos programos pagrindu planuojamos konkrečios priemonės, kurias įgyvendinus būtų pagerintas šalies ūkis.

Naujos Vyriausybės programos skyriuje „Ateities susisiekimo sistema“ rašoma, kad „pagrindinės iniciatyvos“ bus „skaidrūs ir viešais duomenimis paremti investiciniai sprendimai“. Todėl Lietuvos žmonėms yra aktualu žinoti, kokios naujos iniciatyvos ir kokie investiciniai sprendiniai bus numatyti kuriant naujos vyriausybės planuojamą ateities susisiekimo sistemą.

Specialistai deklaruoja, kad gera susisiekimo sistema yra ekonomikos varomoji jėga. Deja, Lietuvos susisiekimo sistema yra Lietuvos ekonomikos stabdys.

Šiuo metu Lietuvoje susisiekimo sistemos pagrindą sudaro susisiekimas automobiliais. Susisiekimo ministerijos užsakymu VGTU mokslininkų atliktas mokslinis tiriamasis darbas parodė, kad 2007 metais Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje vien tik automobilių spūstyse buvo prarasta daugiau nei 2,0 milijardai eurų. Nors geležinkelių transportas yra kelis kartus efektyvesnis nei automobilių ir jo vystymą visokeriopai skatina bei remia ES struktūros.  Susisiekimas Lietuvos geležinkeliais yra paskutinėje vietoje tarp ES šalių. Nuo carinės Rusijos laikų geležinkelio tinklas beveik nepailgėjo. Neskaitant ES Rail Baltica projekto, Lietuvoje vyksta tik senų geležinkelio trasų modernizacija. Keleivių pervežimas Lietuvos geležinkeliais yra kelis kartus mažesnis nei kaimyninėje Latvijoje. Vilniaus mieste geležinkelio stočių yra tik keturios, tuo tarpu Rygoje – 30.

Sukurti Vilniaus miesto geležinkelį – metropoliteną planuojame daugiau nei 50 metų. Nors LR Seimas išleido Metropoliteno įgyvendinimo įstatymą, politinio sprendimo leisti įgyvendinti Vilniaus metropoliteno projektą Susisiekimo ministerija imtis nesiryžta. Ministerijos vadovybė kas keturi metai keičiasi, o jos neįgalumas priimti politinius sprendimus, leidžiančius vystyti šią svarbią ekonomikos sritį, vis toks pat. Puiki iliustracija – Lietuvos žvyrkelių asfaltavimas. Jis tęsiasi nuo maždaug 1970 m., kai tuo metu priimtas politinis sprendimas išasfaltuoti visas kolūkines gyvenvietes jungiančius žvyrkelius. Šiuo metu pagal kažkada sudarytus planus asfaltuojami tie keliai, kur per dieną pravažiuoja du ar trys šimtai mašinų, o po kelerių metų liks tik vienetai, bet neasfaltuojama ten, kur šiuo metu važiuoja tūkstančiai. Šiuo bergždžiu darbu užsiima Kelių direkcija.

Naujoji Susisiekimo ministerijos vadovybė gauna nepavydėtiną palikimą. Iki šiol jos vadovybės įtakos valstybinei transporto sistemai nesijautė. Nebuvo nei planuojama, nei diegiama kas nors nauja.

„Metro sąjūdžio“ specialistai, per keliolika metų sukaupę daug analitinės medžiagos ir išnagrinėję naujų transporto sistemų įvairiose šalyse įgyvendinimo patirtį, gali patvirtinti tokių sistemų ekonominę ir socialinę naudą, jų įtaką civilinei saugai, užimtumui ir šalies prestižui. Jiems vilčių teikia naujos Vyriausybės programos projektas: „Ateities susisiekimo sistema“ ir naujo ministro vieši pasisakymai, kad ministerijos vadovybė nevengs diskusijų su visuomene ir savo sprendimus priims įvertindama verslo visuomenės nuomonę. 

Susisiekimo ministerijos vadovybė netiesia kelių, nestato tiltų, nekasa tunelių ir nekuria geležinkelių transporto sistemų. Tai daro verslo struktūros. Tačiau, kad verslo struktūrų veikla būtų prasminga, o jų sukurtos susisiekimo sistemos duotų naudą visuomenei, reikia, kad ministerijos vadovybė priimtų racionalius sprendimus ir siektų, kad šie sprendimai būtų įgyvendinti.

Turėkime vilties, kad tie sprendimai atsispindės ministerijos kuriamuose ateities susisiekimo sistemos priemonių plane.

Pranešimą paskelbė: Juozas Zykus, Viešoji įstaiga „Vilniaus metro“

Kiti skelbimai:
 
LORENZO 62-160-18 Black 38
 
Crocs™ Classic Slide 206121 Digital Aqua 42,5
 
REIMA Karikko 520242B Navy 122
 
REIMA Vesi Denim Blue 6552 116
 
REIMA Vantti Neon Pink 128

Rekomenduojame

Krovinių vežėjai ir saugotojai mokesčių sumokėjo daugiau

Krovinių vežėjai ir saugotojai mokesčių sumokėjo daugiau

Transporto ir saugojimo įmonės pernai iš viso sumokėjo per 697 mln. eurų įvairių mokesčių ir tapo trečiu didžiausiu mokesčių mokėtoju pagal ekonominės veiklos sektorius. Pasak Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso (TTLA) generalinio sekretoriaus Povilo Drižo, pagal sumokėtus mokesčius krovinių vežėjai ir saugotojai reikšmingai prisideda prie valstybės biudžeto teigiamo balanso. „Žvelgiant į statistinius duomenis, per pastaruosius […]

M. Skuodis: Lietuva palaiko Lenkijos siekį Via Carpatia maršrutą įtraukti į transeuropinį transporto tinklą

M. Skuodis: Lietuva palaiko Lenkijos siekį Via Carpatia maršrutą įtraukti į transeuropinį transporto tinklą

Lietuva remia Lenkijos ir kitų Via Carpatia šalių siekį visą Via Carpatia maršrutą, kurio dalis yra ir Lietuvoje, prie rytinės Lenkijos dalies, į pietus nuo „Via Baltica“,  įtraukti į Transeuropinį transporto tinklą (TEN-T) tinklą. Tai padėtų geriau išvystyti infrastruktūrą, atvertų naujas galimybes transporto srautų augimui. Tai Lietuvos susisiekimo ministras Marius Skuodis pareiškė šeštadienį dalyvaudamas nuotolinėje […]

Lietuvos paštas įspėja: beveik trečdalis siuntų iš užsienio atkeliauja su netinkamai nurodytais adresais

Lietuvos paštas įspėja: beveik trečdalis siuntų iš užsienio atkeliauja su netinkamai nurodytais adresais

Kasmet Lietuvą pasiekia milijonai siuntų iš užsienio, tačiau apie 30 proc. jų atkeliauja su netinkamai nurodytu gavėjo adresu – pavyzdžiui,  jis būna nepilnas, nurodyta neegzistuojanti gatvė ir pan. Dažniausiai tokie atvejai pasitaiko su siuntomis iš Kinijos – būtent iš šios šalies siuntų į Lietuvą atkeliauja daugiausiai. Remiantis Lietuvos pašto duomenimis, praėjusiais metais į Lietuvą iš […]

„Capitalica“ plėtos virš 100 mln. eurų dydžio žaliąjį logistikos NT fondą

„Capitalica“ plėtos virš 100 mln. eurų dydžio žaliąjį logistikos NT fondą

SBA grupės investicijų valdymo įmonė „Capitalica Asset Management“ steigia pirmąjį Baltijos šalyse logistikos nekilnojamojo turto (NT) fondą. Lietuvos bankas suteikė veiklos licenciją uždarojo tipo informuotiesiems investuotojams skirtam investiciniam fondui „Capitalica Green Logistics Fund“, kuris investuos į jau pastatytus žaliosios koncepcijos logistikos centrus, esančius prie didžiųjų miestų bei pagrindinių transporto magistralių visame Baltijos regione. Steigiamo fondo […]