Nuo 2020 m. sausio 27 d. asmenims, turintiems teisę į bilieto kainos kompensaciją, keliantis per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją į Kuršių neriją ir iš Kuršių nerijos pakaks pateikti asmens tapatybę įrodantį dokumentą prieš įeinant (įvažiuojant) į AB „Smiltynės perkėla“ keltą ir nebereiks išsiimti „fizinių“ leidimų. Keleivių ir transporto priemonių duomenys bus tikrinami automatiniu būdu registruose, taip patikrinant teisę į bilieto kainos kompensaciją.
„Iš esmės perkėlimo keltais bilieto kainos kompensavimo tvarka, t. y. kam bilieto kaina yra kompensuojama, išliks tokia pati kaip iki šiol. Įdiegtas sistemos technologinis patobulinimas teisę keltis kompensuojamai turintiems asmenims supaprastins pačias procedūras: jiems nebereikės vykti į AB „Smiltynės perkėla“ atsiimti leidimų ir pildyti prašymų dėl kompensavimo bei juos teikti Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos (toliau – Kelių direkcija). Visi minėti procesai bus automatizuoti“, – sakė Kelių direkcijos vadovas Vitalijus Andrejevas.
Keleiviai, turintys teisę į kompensuojamą perkėlimą, prieš keliantis keltu, asmens tapatybės dokumentą turės pateikti kasoje arba praeinant pro vartelius. Transporto priemonių, įskaitant specialiuosius reisus, valstybiniai numeriai bus nuskaitomi elektroninėmis priemonėmis arba pateikus transporto priemonės registracijos liudijimą kasoje. Asmens tapatybės ir transporto registracijos dokumentų duomenys bus nuskaitomi elektroniniu būdu arba AB „Smiltynės perkėla“ atsakingų darbuotojų suvedami į Valstybinės reikšmės kelių eismo informacinę sistemą (EIS). Toliau EIS automatiniu būdu registruose patikrins duomenis apie keleivį ar transporto priemonę ir, esant teisiniam pagrindui, bus suteikiama bilieto kainos kompensacija.
Atvejais, kai nėra galimybės automatiniu būdu informacijos patikrinti duomenų registruose, keleiviai galės įprasta tvarka įsigyti bilietą kasoje, kurį spaudu ir parašu patvirtins AB „Smiltynės perkėla“ atstovas. Tuomet keleivis turės kreiptis į Kelių direkciją dėl bilieto kainos kompensavimo. Kelių direkcija, gavusi „Perkėlimo keltais per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją į Kuršių neriją ir iš Kuršių nerijos bilieto kainos kompensavimo tvarkos apraše (toliau – kompensavimo perkėlimo tvarkos aprašas) nurodytus dokumentus, ne vėliau kaip per 14 darbo dienų patikrins gautų duomenų teisingumą ir įpareigos AB „Smiltynės perkėla“, gavus bilieto originalą, asmeniui kompensuoti transporto priemonės ar keleivio bilieto kainą. Analogiška tvarka bus vadovaujamasi ir tais atvejais, kai keleiviai neturės asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, bet turės teisę į kompensavimą. Vaikai iki 7 metų amžiaus keliami nemokamai. Vyresniems vaikams, Kuršių nerijos gyventojams, rekomenduojama išimti asmens tapatybės dokumentą.
Nuo 2020 m. sausio 27 d. nustoja galioti AB „Smiltynės perkėla“ išduoti kompensuojamo perkėlimo leidimai. Su nauju kompensuojamo perkėlimo tvarkos aprašu plačiau susipažinti galite čia: https://bit.ly/2soHNEJ
Kelių direkcija primena, kad transporto priemonei persikėlimo per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją į Kuršių neriją ir iš Kuršių nerijos bilieto kaina yra kompensuojama tik tada, kai savininkas ar valdytojas (įrašytas transporto priemonės registracijos liudijime) yra gyventojas, kurio deklaruota gyvenamoji vieta yra Kuršių nerijoje arba juridinis asmuo, turintis deklaruotą buveinę Kuršių nerijoje.
Perkėlimo keltais per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją į Kuršių neriją ir iš Kuršių nerijos bilieto kainos kompensavimo bei keleivių ir transporto priemonių registravimo Valstybinės reikšmės kelių eismo informacinėje sistemoje tvarką nustato Kelių direkcija. Už persikėlimo paslaugos teikimą yra atsakinga AB „Smiltynės perkėla“. 2019 metais Kelių direkcija už persikėlimą per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją į Kuršių neriją ir iš Kuršių nerijos kompensavo apie 2 mln. eurų.
Daugiau informacijos:
Aušra Ramoškaitė
Tarptautinių ryšių ir komunikacijos skyrius
Tel. +370 5 232 96 28, mob. tel. +370 656 76 508
El. p. ausra.ramoskaite@lakd.lt
Pranešimą paskelbė: Evaldas Tamariūnas, Lietuvos automobilių kelių direkcija
Briuselyje vykstančiame Europos Sąjungos (ES) transporto, telekomunikacijų ir energetikos ministrų tarybos posėdyje nutarta leisti pačioms valstybėms apsispręsti dėl senesnių kaip 10 metų automobilių techninių apžiūrų dažnio. „Visuomet pabrėžėme, kad reikalavimas kasmet atlikti technines apžiūras nepagerintų eismo saugumo, tik sukeltų papildomą naštą vairuotojams. Mūsų duomenys aiškiai rodo, kad nors automobiliai Lietuvoje yra senesni, tačiau jie tvarkingi, […]
Tęsdamas vizitą Briuselyje, Lietuvos susisiekimo ministras Juras Taminskas kartu su Kanados, Ukrainos ir Švedijos kolegomis pasirašė deklaraciją dėl Ukrainos transporto infrastruktūros atstatymą remsiančio tarptautinio fondo įsteigimo. Tikimasi, kad fondas pradės veikti jau kitais metais. Anot J. Taminsko, Ukrainos atstatymas turi prasidėti dabar, nelaukiant karo pabaigos. „Kai galvojame apie Ukrainos susisiekimo atkūrimą, matome ne tik kelius […]
Didžiausias automobilių priedų, modifikacijų, pasirodymų ir aksesuarų verslo renginys pasaulyje – „SEMA Show” – jau daugiau nei pusšimtį metų sutraukia automobilių industrijos elitą iš viso pasaulio. Šiemet „Autogidas” suteikė automobilių entuziastui Norbertui Daunoravičiui (Norbei) galimybę vykti į šį uždarą, ne visiems prieinamą automobilių pasaulio epicentrą ir gyvai patirti tai, ką dauguma mato tik ekranuose – […]
Vienas unikaliausių Lietuvos kelių, magistralė Vilnius-Utena, šiandien keičiasi neatpažįstamai. Modernūs, lietuvio akiai dar neįprasti, tačiau specialistų patvirtinti kelio architektūros sprendimai mūsų kelius priartina prie vakarietiškų bei skandinaviškų kelių standarto. Tranzitinį eismą užtikrinančio kelio 40 kilometrų ilgio atkarpoje nuo Nemenčinės–Maišiagalos sankryžos iki Molėtų šiuo metu vyksta intensyvūs darbai: įrengiami nauji konstrukciniai sluoksniai, diegiamos modernios saugumo priemonės, […]
Telefonai sukurti tam, kad mus suartintų, todėl geriausiai veikia tuomet, kai vartotojai geba juos trumpam padėti į šalį. Naujausi duomenys rodo, kad atsispirti ekranų traukai darosi vis sunkiau: net 80 proc. lietuvių telefonais naudojasi darbo susitikimų metu, o daugiau nei pusė nevengia to daryti net vairuodami. Šie įpročiai atskleidžia, kad ekranai vis dažniau pasiglemžia dėmesį, […]
Lietuvos oro uostai (LTOU) lapkričio mėnesį aptarnavo per 526,5 tūkst. keleivių. Lyginant su 2024 metų lapkričio mėnesiu, LTOU paslaugomis naudojosi beveik 8 proc. daugiau keleivių. Vilniaus oro uoste lapkritį keleivių srautas siekė per 379 tūkst. aptarnautų asmenų, Kauno – per 111 tūkst., Palangos – daugiau kaip 36 tūkstančius. Lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, Vilniuje keleivių […]