Kelių eismo taisyklės: automobiliams – privalomos, kitiems – pagal nuotaiką?

1

Kelių eismo taisyklės: automobiliams – privalomos, kitiems – pagal nuotaiką?

Automobilių vairuotojai net naktį tuščioje sankryžoje paprastai sąžiningai pralaukia raudoną šviesoforo signalą. Tuo metu pėstieji net dieną neretai apsižvalgo ir eina per raudoną, o dviratininkai ir mikrojudumo priemonių naudotojai sulaukę žalios šviesos sėda ir mina, nors turėtų dviračius ar paspirtukus persivesti, jei perėja nėra pažymėta raudonai.

Ne ką geresnė situacija ir šaligatviuose. Nors Kelių eismo taisyklės (KET) leidžia važiuoti šaligatviais tik tada, kai nėra dviračių takų ir važiuojamoji dalis nėra tinkama mikrojudumo dalyviams, pėstieji turi nuolat žvalgytis per petį, kad ant jų neužvažiuotų maisto išvežiotojai ir kiti ratuotieji eismo dalyviai.

Susidaro įspūdis, kad kartais pėstieji ir mikrojudumo priemonių naudotojai KET suvokia ne kaip privalomas, o tik kaip rekomendacinio pobūdžio. Toks taisyklių ignoravimas kiršina eismo dalyvius – dviratininkai pyksta, kad automobilių vairuotojai yra per mažai atidūs ir nerodo posūkių signalų, šie pyksta, kad pėstieji net perėjose nepakelia akių nuo telefonų, pastarieji grūmoja paspirtukininkams ir t.t. Tai lemia ne tik stresines situacijas, konfliktus bet ir traumas.

Trauma, bauda ir žala 

„Dviratininkų ar pėsčiųjų civilinės atsakomybės draudimo rinkoje nėra, išskyrus pavienius atvejus, kai draudžiama kaip priedas prie kažkokio kito draudimo produkto. Todėl mūsų statistikoje visi dviratininkai ir pėstieji yra tik nukentėję. Tačiau tai toli gražu nereiškia, kad jie visada būna nekalti“, – sako Andrius Žiukelis, draudimo bendrovės BTA Ekspertizių skyriaus vadovas.

Jis paaiškina, kad tais atvejais, kai žala transporto priemonei ar žmogui padaroma dėl civilinės atsakomybės draudimu nedrausto asmens kaltės, pavyzdžiui, pėsčiojo, galioja civiliniai santykiai. Kitaip sakant, jei avarija įvyko dėl pėsčiojo ar dviratininko kaltės, vairuotojas gali reikalauti atlyginti žalą – tartis gražiuoju arba reikalauti per teismą. 

Galingų paspirtukų atveju situacija kiek kitokia – privalomojo draudimo įstatyme neseniai atsirado pareiga drausti tam tikrus galingesnius paspirtukus civilinės atsakomybės draudimu. Tačiau išmokų pagal tokių transporto priemonių draudimo sutartis, pasak A. Žiukelio, BTA kol kas nėra išmokėjusi.

„Kita vertus, sezonas dar net neįpusėjęs. Be to, pats draudimo reikalavimas yra visiškai naujas, galiojantis tik pirmus metus. Dėl to galima numanyti, kad reikšminga dalis paspirtukų, kuriems tai privaloma, dar nėra apdrausti“, – priduria BTA Ekspertizių skyriaus vadovas.

Pažeidžiamiausi eismo dalyviai 

Jorūnė Liutkienė, Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė sako, kad policija reguliariai pasitelkia visas suplanuotas prevencines priemones, kurias numato ir leidžia teisės aktai. Deja, darbo nemažėja. 

Policijos departamento duomenimis, 2023 m. užfiksuoti 9024 pėsčiųjų bei 8687 dviratininkų ir elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojų padaryti KET pažeidimai. Tai yra maždaug po 24 pažeidimus per dieną abiem eismo dalyvių kategorijoms. Tiesa, bendrai tai tesudaro vos 1 procentą visų pernai policijos užfiksuotų KET pažeidimų.

Nors pėstieji – pažeidžiamiausi eismo dalyviai, nemaža dalis jų sąmoningai nesilaiko KET reikalavimų ir kerta gatvę ne tam skirtoje vietoje.

„Kelių eismo taisyklėse nenumatyta išimtis, kad, pavyzdžiui, naktį galima nepaisyti šviesoforo signalų. Prie sankryžų yra įrengiamos vaizdo stebėjimo sistemos, kurios fiksuoja tokius atvejus“, – primena J. Liutkienė.

Esminės taisyklės

Policijos pareigūnai teigia, kad kiekvienas pėstysis privalo būti sau itin griežtas ir elgtis atsakingai – važiuojamąją kelio dalį kirsti tik tam skirtose vietose – pėsčiųjų perėjose, reguliuojamose sankryžose, požeminėse perėjose, o jeigu jų nėra – tai daryti tik įsitikinus, kad yra saugu. Noras sutrumpinti ėjimo atstumą – perbėgti gatvę bet kurioje sugalvotoje vietoje, kurioje labai intensyvus eismas – gali turėti skaudžių pasekmių. 

Netgi einant per pėsčiųjų perėją reikia įsitikinti, kad gatve važiuojantys automobiliai sustojo, ir tik tuomet žengti pirmą žingsnį. Tai ypač svarbu tamsiu paros metu, kuomet vairuotojams sunkiau pastebėti pėsčiuosius, dviratininkus ir mikrojudumo priemonių naudotojus. 

„Deja, iš pėsčiųjų dažnai tenka išgirsti, kad perėjoje pirmenybė – jų, todėl suspėti sustoti yra pačių vairuotojų atsakomybė. Tai – ydingas ir pavojingas požiūris. Net jeigu dėl eismo įvykio baudžiamas būtų vairuotojas, traumas patirtų pėstysis“, – nepiktnaudžiauti pirmenybe įspėja A. Žiukelis. 

Labai svarbūs ir atšvaitai, žibintuvėliai bei ryškiaspalvės liemenės. Šios priemonės tamsiu paros metu neapšviestose vietose yra privalomos. Be to, einant per perėją draudžiama naudotis telefonu ir kitais dėmesį nukreipiančiais daiktais. 

Savo ruožtu, dviračio ar elektrinio paspirtuko vairuotojas, judėdamas kelkraščiu, pėsčiųjų ir dviračių taku, šaligatviu, privalo duoti kelią pėstiesiems ir neturi jiems niekaip trukdyti ar juo labiau kelti pavojaus. Pro pėsčiąjį važiuojant reikia pristabdyti ir važiuoti 3–7 km/val. greičiu, kuris yra artimas pėsčiojo judėjimo greičiui, ir palikti saugų tarpą iš šono. Sukant į kairę ar dešinę būtina parodyti įspėjamąjį signalą ranka.

Pranešimą paskelbė: Andrius Baranauskas, Winning Reputation

Rekomenduojame

NaudotosKnygos.lt
Vasaros kelionės elektromobiliu Lietuvoje: kur patogiausia važiuoti atostogoms?

Vasaros kelionės elektromobiliu Lietuvoje: kur patogiausia važiuoti atostogoms?

Vis daugiau Lietuvos gyventojų renkasi keliones elektromobiliais, siekdami ne tik išvengti taršos, bet ir mėgautis komfortišku bei tylesniu važiavimu. Nors ilgesnės kelionės elektromobiliu jau nebėra retenybė, dalis vairuotojų vis dar svarsto ar patogu būtų leistis į tolimesnes keliones po Lietuvą. „Elektrum Lietuva“ elektromobilių produktų vystymo vadovė Laura Doraitė-Gudavičienė pasidalino įžvalgomis apie patogiausias kryptis Lietuvoje vasarą […]


Susisiekimo ministras M. Skuodis apdovanos jubiliejinių „Aurum 1006 km“ lenktynių kvalifikacijos nugalėtojus

Susisiekimo ministras M. Skuodis apdovanos jubiliejinių „Aurum 1006 km“ lenktynių kvalifikacijos nugalėtojus

Penktadienį, liepos 19 d., Palangoje susisiekimo ministras Marius Skuodis apdovanos jubiliejinių, 25-ąjį kartą vykstančių automobilių lenktynių „Aurum 1006 km“ kvalifikacijos nugalėtojus. Šios jau ketvirtį amžiaus vykstančios lenktynės pritraukia automobilių sporto mėgėjus ne tik iš visos šalies, bet ir iš užsienio. M. Skuodis apdovanos automobilių lenktynių „Aurum 1006 km“ kvalifikacijos nugalėtojus. Kvalifikacijos lenktynių metu dalyviai varžosi dėl […]


Elektromobilių įkrovimo stotelių kūrėja „Elinta Charge“ turi naują vadovą

Elektromobilių įkrovimo stotelių kūrėja „Elinta Charge“ turi naują vadovą

Į kitą plėtros etapą elektromobilių įkrovimo stotelių kūrėja ir gamintoja „Elinta Charge“ žengia su nauju vadovu. Įmonės generaliniu direktoriumi paskirtas Vaidas Bielinis, kurio pagrindiniai tikslai bus orientuoti į tvarų bei nuoseklų įmonės augimą, patikimiausių ir technologiškai pažangiausių produktų kūrimą ir kryptingą komandos darbą. Daugiau nei 20 metų verslo plėtros patirtį technologijų ir telekomunikacijų srityse sukaupęs […]


Profesinio mokymo privalumai ir dar vis jį supantys mitai

Profesinio mokymo privalumai ir dar vis jį supantys mitai

Nors profesinis mokymas Lietuvoje sparčiai populiarėja, visuomenėje dar vis vyrauja jį supantys mitai. O tai neretai jauną žmogų nukreipia ne tuo keliu, kurį jis iš tiesų norėtų pasirinkti. „Planuojantys dar šiais metais įstoti į profesinio mokymo įstaigą, tai gali padaryti iki rugpjūčio 5 d. LAMA BPO sistemoje. Tačiau neretai susiduriama su situacijomis, kuomet artimieji bando […]


„Via Baltica“, jūrų ir oro uostų bei kitiems strateginiams transporto projektams Lietuvoje – reikšminga ES parama

„Via Baltica“, jūrų ir oro uostų bei kitiems strateginiams transporto projektams Lietuvoje – reikšminga ES parama

Lietuvos ir tarptautiniam susisiekimui strategiškai svarbaus magistralinio kelio „Via Baltica“ paskutinės atkarpos nuo Marijampolės iki Lenkijos sienos rekonstrukcijai Europos Komisija (EK) šią savaitę papildomai skyrė 48 mln. eurų Europos infrastruktūros tinklų priemonės (Connecting Europe Facility, CEF) lėšų. Užbaigus šią 12 kilometrų ilgio atkarpą, planuojama, kad automagistralė nuo Kauno iki Varšuvos bus visiškai užbaigta jau 2025 […]


Lietuva steigs transporto atašė pareigybę Ukrainoje

Lietuva steigs transporto atašė pareigybę Ukrainoje

Lietuva steigs transporto atašė pareigybę Ukrainoje. Darbą Kyjive esančioje Lietuvos ambasadoje transporto atašė pradės spalio 1 d. Šiam Susisiekimo ministerijos siūlytam nutarimo projektui šiandien pritarė Vyriausybė. Naujoji pareigybė kuriama siekiant stiprinti atstovavimą Lietuvos ekonominiams interesams užsienyje, kurie vis aktualesni vykstant transporto paslaugų eksporto rinkų diversifikacijai, transporto ir logistikos sektoriaus įmonėms ieškant naujų partnerysčių, tiekėjų, žaliavų […]