Įdėti skelbimą

Iki metų pabaigos „Via Lietuva“ planuoja įrengti daugiau nei 40 km pėsčiųjų ir dviračių takų

„Via Lietuva“ toliau vykdo darnaus judumo infrastruktūros plėtrą šalyje – iki šių metų pabaigos planuojama įrengti daugiau nei 40 km naujų bei suremontuoti netoli 30 km pėsčiųjų ir dviračių takų visoje Lietuvoje. Tai – didžiausias darnaus judumo infrastruktūros plėtros tempas bent per paskutinį dešimtmetį.

2023 m. Lietuvoje buvo nutiesta 25 km ir suremontuota 24 km pėsčiųjų ir dviračių takų, 2022 m. atitinkamai 36 ir 11 km. Artimiausiais metais „Via Lietuva“ planuoja dar spartesnę darnaus judumo infrastruktūros plėtrą šalyje: iki 2026 m. nutiesti ir suremontuoti dar daugiau nei 140 km pėsčiųjų ir dviračių takų.

„Džiugu matyti, kaip 2022 m. atlikus Lietuvoje esamos dviračių ir pėsčiųjų infrastruktūros inventorizaciją ir pagal ją sudarius prioritetinės infrastruktūros planą, šiandien jau turime apčiuopiamus rezultatus. Plano įgyvendinimo tempai įgauna pagreitį. Tik patogi ir saugi pėsčiųjų ir dviračių infrastruktūra bei jos plėtra gali tapti realia alternatyva kelionėms automobiliais, ypač – miestų bei priemiesčių teritorijose. Ir tam turi būti skiriamas tinkamas dėmesys“, – sako susisiekimo ministras Marius Skuodis.

2024 m. atliekant valstybinės reikšmės kelių ruožų Šiauliai–Palanga, Vilnius–Prienai–Marijampolė, Klaipėda–Kretinga, Klaipėda–Veiviržėnai–Endriejavas ir kt. kapitalinį remontą, šalia jų įrengiami pėsčiųjų ir dviračių takai. Nauji takai nusidrieks ir rekonstruojant kelių Vilnius–Polockas, Kaunas–Zapyškis–Šakiai, Vilnius–Utena, Švenčionys–Adutiškis, Kazlų Rūda–Višakio Rūda–Bliuviškiai ruožus. Planuojama, kad pėsčiųjų ir dviračių takų įrengimo ir remonto darbai minėtuose ruožuose bus baigti jau 2024 m. rudenį.

„Prieš dvejus metus Susisiekimo ministerija patvirtinimo prioritetinį pėsčiųjų ir dviračių takų plėtros sąrašą šalia valstybinės reikšmės kelių bei užtikrino didesnį infrastruktūros plėtrai skiriamą lėšų kiekį. Itin reikalingi pokyčiai padėjo tvirtus pamatus darnaus judumo proveržiui šalyje – šiuos sprendimus taikome ir kitų vykdomų projektų metu“, – teigia „Via Lietuva“ generalinis direktorius Marius Švaikauskas.

Bene didžiausi dviračių takų įrengimo darbai šiuo metu vyksta gražiausiame Lietuvos kurorte – dar kovo mėnesį startavo dviračių tako Smiltynė–Nida atkarpos pro Juodkrantę link Pervalkos, Preilos ir jūros link rekonstrukcija. Dviračių tako atnaujinimo darbai Kuršių nerijoje bus baigti dar šį rudenį. Įgyvendinant šį projektą „Via Lietuva“ glaudžiai bendradarbiauja ir su Valstybine miškų urėdija – kad rekonstruojamose atkarpose būtų sumažintos galimos žalos gamtai rizikos, vykdomus darbus prižiūri ekologas.

Naujai įrengiant ir / ar rekonstruojant esamus pėsčiųjų ir dviračių takus, bus laikomasi aukščiausios kokybės standartų – dviračių takų plotis sieks 2,5–3 m, jie bus su asfalto danga, įrėminti bortais. Išskirtinio dėmesio reikalaujančiose vietovėse, pavyzdžiui, ties auštais šlaitais ir pavojingomis vietomis, bus įrengiamos apsauginės tvorelės, esant reikalui – sutvarkomos esamos nuovažos, pakeičiami kelio ženklai.

Pajūryje nusidrieks ir dar vienas itin svarbus ir ilgai lauktas takas, sujungsiantis Kretingos ir Palangos miestus. Dar iki rugsėjo bus nutiesta beveik 5 kilometrų atkarpa nuo Kretingos iki Vydmantų gyvenvietės, t. y. pusiaukelės tarp Kretingos ir Palangos. Naujasis takas įsilies į Vydmantuose jau esančią trasą, vedančią į didžiausią šalies kurortą, iki kurio dviračiu ar pėsčiomis bus galima nenutrūkstamai keliauti  iš viso beveik 10 km ilgio taku.

Šiuo metu įmonė „Via Lietuva“ atlieka paruošiamuosius darbus ir rengiasi pradėti pėsčiųjų ir dviračių takų infrastruktūros kokybės tyrimus, kurie bus atliekami akredituotoje laboratorijoje. Pastarųjų rezultatai padės gauti detalesnius duomenis apie esamą pėsčiųjų ir dviračių takų infrastruktūros būklę šalyje, juos valdyti bei nuosekliai vertini.

Įgyvendinus pėsčiųjų ir dviračių takų infrastruktūros plėtrą, eismo dalyviams bus užtikrintas ne tik patogesnis susisiekimo būdas, bet ir suteiktos patogesnės eismo sąlygos. Tai puiki proga paskatinti rinktis netaršų ir sveikatai palankų judėjimą dviračiu ar pėsčiomis.

Šiuo metu valstybinės reikšmės keliuose iš viso yra 2022 km dviračių takų. Praėjusiais metais „Via Lietuva“ atliko dviračių takų naudotojų monitoringo tyrimą. Dviratininkų intensyvumas buvo išmatuotas 40-yje pėsčiųjų ir dviračių takų. Didžiausias dviratininkų intensyvumas savaitgaliais buvo nustatytas dviračių takuose šalia valstybinės reikšmės kelių Birštone, Biržuose, Karklėje, Nemenčinėje bei Plateliuose. Didžiausias dviratininkų intensyvumas darbo dienomis, lyginant su savaitgaliais, nustatytas Alytuje, Joniškyje, Klaipėdoje, Kazlų Rudoje.

Pranešimą paskelbė: Neda Černiauskaitė, AB Via Lietuva

Rekomenduojame

NaudotosKnygos.lt
Lietuvos keliuose juodųjų dėmių per metus sumažėjo dešimtadaliu

Lietuvos keliuose juodųjų dėmių per metus sumažėjo dešimtadaliu

Lietuvos valstybinės reikšmės keliuose juodųjų dėmių skaičius nuosekliai mažėja. 2026 m. nustatytos 27 juodosios dėmės – trimis mažiau nei pernai, kai jų buvo 30. Specialistų teigimu, eismo saugos priemonės duoda rezultatų, tačiau dalis pavojingų vietų keliuose išlieka tos pačios ne vienerius metus. „Kiekviena išnykusi juodoji dėmė reiškia, kad vis daugiau žmonių namo grįžta saugiai. Tačiau […]


Seimo narių S. Gentvilo ir L. Savicko pranešimas: parlamentarų pataisa apsaugos nuo to, kad automobilių pirkėjai neįsigytų „katės maiše“ – kartu iš šešėlio ištrauks dešimtis milijonų

Seimo narių S. Gentvilo ir L. Savicko pranešimas: parlamentarų pataisa apsaugos nuo to, kad automobilių pirkėjai neįsigytų „katės maiše“ – kartu iš šešėlio ištrauks dešimtis milijonų

2026 m. gegužės 14 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai) Ne tik civilinės atsakomybės, bet ir „Kasko“ draudimu apdrausti, tačiau nepataisomai sudaužyti automobiliai turėtų būti nurašomi, kad tokių transporto priemonių nemėgintų prikelti šešėlinio autoverslo atstovai ir nesiūlytų pirkėjams kaip gero daikto. Pagal Seimo narių Simono Gentvilo ir Luko […]


Jungtinio bilieto klausimas keliasi į Seimą

Jungtinio bilieto klausimas keliasi į Seimą

Jau 2028 metais Lietuva gali turėti jungtinį bilietą, kuris apimtų įvairias transporto rūšis – autobusus, traukinius, vandens transportą bei pavėžėjimo ir transporto dalijimosi paslaugas. Susisiekimo ministerijos parengti įstatymų pakeitimai pateikti svarstyti Seimui. Jungtinio bilieto sistema leistų keleiviams ne tik planuoti kombinuotas keliones, bet ir atsiskaityti už jas vienoje platformoje.  Seimui patvirtinus įstatymų pakeitimus, į Lietuvos […]


SIXT franšizės partneris Baltijos šalyse ir Suomijoje pernai pasiekė 79,8 mln. eurų apyvartą

SIXT franšizės partneris Baltijos šalyse ir Suomijoje pernai pasiekė 79,8 mln. eurų apyvartą

Automobilių nuomos, veiklos nuomos ir prenumeratos paslaugas teikianti „Transporent“ grupė, SIXT franšizės partneris Baltijos šalyse ir Suomijoje, 2025 m. pasiekė 79,8 mln. eurų konsoliduotą apyvartą. Palyginti su ankstesniais metais, ji augo 10,7 proc. Lietuva pernai buvo viena stipriausių grupės rinkų – apyvarta šalyje siekė 26,5 mln. eurų ir per metus augo 7 proc., o pelnas po mokesčių […]


Juras Taminskas: ,,Įjungsime 10 metų neveikiančias vilkikų svarstykles“

Juras Taminskas: ,,Įjungsime 10 metų neveikiančias vilkikų svarstykles“

Įgyvendinant iniciatyvą „Stop kelių gadinimui“, iš esmės stiprinama sunkiasvorio transporto kontrolė įrengiant platesnį svarstyklių tinklą Lietuvos keliuose. Artimiausiu metu planuojama modernizuoti vieną svarbiausių sunkiasvorio transporto kontrolės taškų Lietuvoje – Klaipėdos stacionarųjį kontrolės postą, įrengiant naują svėrimo sistemą. Šiemet pagrindiniuose kelių ruožuose bus pradėtos įrenginėti ir dinaminės vilkikų svėrimo sistemos, kurių užfiksuoti svorio viršijimai leis išrašyti […]


Susisiekimo ministerijos komentaras dėl situacijos LTG

Susisiekimo ministerijos komentaras dėl situacijos LTG

Susisiekimo ministerija atidžiai stebi ir vertina susiklosčiusią situaciją dėl incidento geležinkeliuose. Svarbu, kad dialogas įmonės viduje būtų konstruktyvus, o visi klausimai būtų sprendžiami skaidriai, užtikrinant darbuotojų teises. Pranešimą paskelbė: Ligija Kliunkienė, LR Susisiekimo ministerija Bendrinti