Eismo stereotipai: ar tikrai moterys vairuoja blogiau?

1

Eismo stereotipai: ar tikrai moterys vairuoja blogiau?

Moterys nemoka vairuoti. Šis stereotipas prisimenamas kone kasdien, tačiau ar jame yra bent krislas tiesos? Draudimo bendrovės BTA duomenimis, Lietuvos keliuose du trečdaliai vairuotojų yra vyrai, o trečdalis – moterys. Tačiau jokio pagrindo vieną iš lyčių vadinti prastesniais vairuotojais nėra: skirtumai atsiranda dėl kitokio vyrų bei moterų požiūrio į eismą ir dėl didesnio vairuojančių vyrų skaičiaus.

Už vairo dominuoja vyrai

BTA Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis aiškina, jog esminis mitas apie prastai vairuojančias moteris susijęs su istoriškai susiklosčiusi vyrų dominavimu už vairo.

„Mūsų iniciatyva rinkos tyrimų bendrovės „Vilmorus“ birželį atliktas naujausias tyrimas parodė, jog pėsčiųjų grupei bent dalį laiko save priskiria 65,3 proc. vyrų ir net 88 proc. moterų. Tuo tarpu automobilį vairuoja 59,7 proc. vyrų ir 32,1 proc. moterų. Vien šis pasiskirstymas labai daug pasako apie įvairių stereotipų priežastis – vyrai kelyje tiesiog dominuoja, todėl kai pamatome prastai vairuojantį vyrą, palaikome jį išskirtiniu atveju, o jei moterį – prielaidą, kad ir kitos važinėja taip pat. Tai klasikinė klaida, nes nėra jokios statistikos, kuri patvirtintų kokį nors ryšį tarp automobilio vairuotojo lyties ir jo kompetencijos kelyje“, – aiškina A. Žiukelis.

Tokios tendencijos regimos ne vien Lietuvoje. Štai, pavyzdžiui, JAV vairavimo teises turinčių moterų yra daugiau kaip milijonu daugiau nei vyrų, bet vyrai kasmet sukelia daugiau eismo įvykių. Tai paaiškinti galima laiku, praleidžiamu prie vairo. Jei JAV moteris per metus įveikia maždaug 16 tūkst. kilometrų, tai vyras – apie 27 tūkst. Tad skaičiuojant vienam vairuotojui per tam tikrą atstumą tenkančių avarijų skaičių skirtumo tarp lyčių beveik nėra.

Anot BTA eksperto, Lietuvoje galėtume naudoti tokią pat logiką: jei skaičiuosime tik kiekvienos lyties sukeltas avarijas, vyrų greičiausiai bus daugiau nei moterų, tačiau tai – tik maža dalis realybės.

Moterims stresą kelią agresyvūs ir greitį viršijantys vairuotojai

Vis tik skirtumų tarp vyrų ir moterų kelyje rasti galima. Tyrimo metu paaiškėjo, jog jie skirtingai vertina kitų vairuotojų elgesį kelyje. Dėl didžiausio streso sukėlėjo sutinkama – tai posūkių nerodantys vairuotojai, erzinantys 65,5 proc. vyrų ir 62,6 proc. moterų, bet kitose srityse nuomonės išsiskiria.

Moterys mažiau toleruoja greitį viršijančius vairuotojus (48,5 proc. moterų prieš 34,1 proc. vyrų), tačiau A. Žiukelis tai priskiria faktui, jog vyrai jį viršyti linkę labiau.

„Greičio viršijimas nėra vien vyrų problema, tačiau jie tai daro dažniau. Palyginti tolerantiškas jų požiūris į šią problemą rodo, kad jie greičio pedalo spustelėjime nemato problemos. Šiuo atveju galime kalbėti tik apie bendrą eismo kultūrą – dažniausiai keliais kilometrais viršyti greitį gal ir nėra pavojinga, bet nuostata, jog didelis lėkimas apskritai ne problema – nepateisinama“, – aiškina BTA Ekspertizių skyriaus vadovas.

Taip pat moterys mažiau tolerantiškos agresyviai ir per arti iš galo privažiuojantiems vairuotojams (stresą kelia 55,6 proc. moterų ir 47,6 proc. vyrų). Šiuo atveju draudikai teigia, jog rūpestis ne tik pagrįstas – jis dar ir per mažas, nes tokios situacijos beveik užtikrintai pasibaigia eismo įvykiu.

„Absoliuti dauguma eismo nelaimių įvyksta būtent dėl įvažiavimo į priekyje esantį automobilį, kai imama pavojingai manevruoti nesilaikant saugaus atstumo. Žinoma, tokiu atveju bet kokia žala atlyginama, bet dėl kvailos, beprasmiškos klaidos žmonės ilgam praranda mašiną, gaišta laiką ir nervus, rūpindamiesi jų tvarkymu ir t.t. Niekas nenori visą laiką prie vairo sėdėti kaip ant adatų, bet kol dalis vairuotojų taip nemaloniai elgiasi, nėra kito pasirinkimo“, – aiškina specialistas.

Pasak A. Žiukelio, retais atvejais po smūgio į galą nesuvaldyta transporto priemonė  išvažiuoja į priešpriešinio eismo juostą ir gali susidurti su kitu automobiliu. Tokios situacijos yra be galo pavojingos, nes gali būti ir sužeistų ar žuvusių.

„Susidūrimų padeda išvengti paprasčiausias kelio užleidimas. Jeigu matote, kad už jūsų esančio automobilio vairuotojas pavojingai manevruoja ir nesaugiai priartėja, sulėtinkite greitį, įjunkite avarines šviesas ir pasitraukite dešiniau, kad jus būtų galima aplenkti. Jeigu kitas automobilis lėtėja kartu su jumis, traukitės į kelkraštį ir skambinkite bendruoju pagalbos numeriu, bet paprastai pakanka pasitraukti“, – sako A. Žiukelis.

Tyrimą, kurio metu apklausti 1005 žmonės, birželio 2–10 d. atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“, draudimo bendrovės BTA užsakymu.

Draudimo bendrovė BTA yra viena iš didžiausių ne gyvybės draudimo bendrovių Lietuvoje, Baltijos šalių draudimo rinkos lyderės „Vienna Insurance Group AG“ narė. 2016 m. BTA užregistravo beveik 50 000 žalų, klientams atlygino nuostolių už 36,4 mln. eurų. Ilgametę draudimo veiklos patirtį turinti bendrovė savo klientams siūlo vieną plačiausių draudimo produktų pasirinkimą rinkoje. Pernai BTA savo draudimo partneriu pasirinko daugiau nei 500 000 privačių bei verslo klientų, su kuriais pasirašyta apie 1 000 000 draudimo sutarčių už 67,7 milijonus eurų.

Pranešimą paskelbė : Džolita Adomkienė, UAB „Idea Prima“

Kiti skelbimai:
 
EMU Australia Kitty Sneaker Pink 24
 
HELLY HANSEN Woodlands Coffee Bean/Natura/Black 45
 
Argan Infusion Anti Dandruff Shampoo Šampūnas nuo pleiskanų, 250ml
 
EMU Australia Leopard Brumby Midnight 28
 
HELLY HANSEN Seraphina Demi Women's Whiskey/Frosted Almond 38

ES investicijos magistralei Vilnius–Kaunas: skirtingo lygio sankryžos, naujos požeminės perėjos, didės leistinas greitis

Iki 2021 m. pavasario visa magistralė Vilnius–Kaunas atitiks automagistralėms keliamus reikalavimus. Eismo sąlygas pagerins skirtingo lygio sankryžos, naujos požeminės perėjos ir kiti rekonstrukcijos darbai, kuriems atlikti susisiekimo ministro įsakymu skirtos Europos Sąjungos fondų investicijos. „Lietuvos kelių tinkle magistralė Vilnius–Kaunas išsiskiria eismo intensyvumu. Ja važiuoja gerokai daugiau krovininių transporto priemonių nei kitomis magistralėmis. Tiek eismo saugai, […]

  Straipsniai »

Seimo nario D. Kreivio pranešimas: „Kyla grėsmė Lietuvos pašto ateičiai“

2019 m. lapkričio 13 d. pranešimas žiniasklaidai Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Dainius Kreivys kreipėsi į susisiekimo ministrą Jaroslavą Narkevičių, prašydamas skubiai pateikti paaiškinimus dėl Susisiekimo ministerijos ir asmeniškai ministro diskredituojamo vienos didžiausių valstybės valdomų bendrovių, AB Lietuvos paštas, valdymo. „Ministras privalo 5000 Lietuvos pašto darbuotojų, institucijoms ir visai visuomenei labai aiškiai, ir, […]

  Straipsniai »

Seimui pristatytas transporto priemonės pirmos registracijos mokesčio projektas

  Seimui pristatytas Motorinių transporto priemonių pirmos registracijos mokesčio įstatymo projektas Nr. XIIIP-4132, kuriuo siūloma nuo kitų metų sausio 1 d. reglamentuoti motorinių transporto priemonių apmokestinimo transporto priemonių pirmos registracijos mokesčiu tvarką. Mokestį mokėtų M1 klasei ar N1 klasei priskirtos motorinės transporto priemonės, pirmą kartą registruojamos Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre valdytojas. Numatoma, kad […]

  Straipsniai »

Susisiekimo ministras: sklandi Lietuvos pašto veikla bus užtikrinta

Susisiekimo ministerija apgailestauja, kad nepavyko surasti sutarimo su AB Lietuvos paštas valdybos nariais ir dėkoja už jų indėlį į bendrovės veiklą. Atsisakius valdybai tęsti darbą iki šių metų pabaigos, Susisiekimo ministerija skubiai suformuos naują valdybą. Jau inicijuotos procedūros naujų nepriklausomų narių atrankai, siekiant suformuoti nuolatinę bendrovės valdybą, kuri atitiktų EBPO reikalavimus. „Naujoji bendrovės valdyba turės […]

  Straipsniai »