Dėl pandemijos pernai mažėjo eismo įvykių skaičius, tačiau ne vairuotojų patirtos žalos

Dėl pandemijos pernai mažėjo eismo įvykių skaičius, tačiau ne vairuotojų patirtos žalos

Pernai užklupusi koronaviruso pandemija savo pėdsaką paliko daugelyje sričių, tarp jų – ir eismo įvykių statistikoje. Draudimo bendrovės ERGO Transporto priemonių žalų administravimo skyriaus vadovas Raimondas Bieliauskas pastebi, kad 2020 metai išsiskyrė mažesniu nei įprasta fiksuotų eismo įvykių skaičiumi. Tai liudija ir kelių policijos statistika. Visgi, net ir galiojant karantino suvaržymams, smulkesnių eismo įvykių miestų gatvėse ir stovėjimo aikštelėse netrūko.

Ryškiausias pokytis – pavasarį 

R. Bieliausko teigimu, nors kiek mažesnį, lyginant su atitinkamu 2019 metų laikotarpiu, eismo įvykių skaičių ERGO pernai fiksavo jau sausio bei vasario mėnesiais, itin reikšmingas pokytis išryškėjo pavasarį, šalį sukausčius pirmajam karantinui. Pernai kovą, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu 2019 metais, užfiksuota 35 proc., o balandį – beveik perpus mažiau draudžiamųjų eismo įvykių. Ženklus eismo įvykių sumažėjimas buvo juntamas ir gegužę, kuomet registruotas 37 proc. mažesnis eismo įvykių skaičius.

„Dėl karantino gyvenimas šalyje pavasarį iš tiesų stabtelėjo – miestų gatvėse ir keliuose stipriai sumažėjo transporto srautai, o tuo pačiu – ir eismo įvykių skaičius. Tiesa, jau vasaros pradžioje gyventojai suskubo džiaugtis sugrįžtančia laisve, o fiksuojamų eismo įvykių skaičius vėl šoktelėjo į viršų – birželį registruotų žalų skaičius jau buvo kone identiškas tam pačiam 2019 m. mėnesiui. Tai galėjo lemti gyventojų noras „atsigriebti“ po įtemptų mėnesių ir pasimėgauti vasaros teikiamais malonumais dažniau keliaujant“, – sako R. Bieliauskas.

Didesniu nei 2019 metais fiksuotų eismo įvykių skaičiumi, anot R. Bieliausko, pernai išsiskyrė ir rugsėjis, kuomet gyventojai grįžo į darbus ar studijas po vasaros atostogų, o automobilių srautai miestų gatvėse, kaip įprasta rugsėjui, reikšmingai išaugo. Tačiau netrukus atslinkusi antroji koronaviruso banga ir vėl pakoregavo tendencijas.

„Įdomu tai, kad, nors antrojo karantino suvaržymai yra panašūs į galiojusius pavasarį, o keliavimo apribojimų atžvilgiu netgi griežtesni, tačiau lapkričio ir gruodžio mėnesiais eismo įvykių skaičius sumažėjo jau ne taip ženkliai, kaip kovą–gegužę. Lapkritį fiksavome maždaug ketvirtadaliu mažiau eismo įvykių nei tuo pačiu metu užpernai. Atitinkamai gruodį buvo užregistruota 30 proc. mažiau eismo įvykių“, – sako R. Bieliauskas.

Vairuotojų patirtos žalos siekė milijonus

Draudikų atstovas pažymi, kad nors 2020 metais, lyginant su 2019-aisiais, iš viso fiksuota 20 proc. mažesnis žalų skaičius, tačiau vairuotojams išmokėtų draudimo išmokų suma išliko panaši. Iš viso ERGO už praėjusiais metais vairuotojų patirtas transporto žalas išmokėjo 40 mln. eurų. Palyginimui, 2019 metais transporto draudimo išmokos siekė beveik 42 mln. eurų.

„Nepaisant reikšmingai mažėjusio eismo įvykių skaičiaus, vidutinis draudimo išmokos dydis šiemet didėjo. Tai lemia augantis naujų automobilių gatvėse skaičius, taip pat didėjantys transporto priemonių remonto kaštai“, – sako R. Bieliauskas.

Koronaviruso pandemijos įtaka atsispinti ir praėjusių metų Lietuvos kelių policijos tarnybos eismo įvykių suvestinėse. Policijos duomenimis, praėjusių metų balandį eismo įvykių, kuriuose nukentėjo žmonės, skaičius, lyginant su tuo pačiu 2019 metų laikotarpiu, buvo 49 proc. mažesnis. Praėjusių metų lapkritį tokių įvykių fiksuota 25 proc. mažiau, o bendrai sausio–lapkričio mėnesiais – 6 proc. mažiau nei 2019 metais.

R. Bieliauskas pažymi, kad net ir sumažėjus automobilių srautams fiksuojama nemažai smulkesnių eismo įvykių, kurių daugiausiai pasitaiko miestų gatvėse ir stovėjimo aikštelėse.

ERGO Baltijos šalyse

ERGO yra viena pirmaujančių draudimo grupių Baltijos šalyse, siūlanti ne gyvybės, gyvybės bei sveikatos draudimą. Metinė įmokų suma ERGO Baltijos šalyse sudaro 242 mln. eurų. Per metus ERGO Baltijos šalyse klientams apmoka žalų už beveik 143 mln. eurų. Daugiau nei 650 tūkst. klientų Baltijos šalyse pasitiki ERGO grupės paslaugomis, patirtimi bei finansiniu stabilumu.

Baltijos šalyse veikiančios ERGO bendrovės yra tarptautinės ERGO grupės dalis. Tai viena didžiausių draudimo grupių Europoje. ERGO atstovaujama daugiau nei 30 šalių Europoje bei Azijoje. Pagrindinis ERGO akcininkas yra viena didžiausių pasaulyje perdraudimo grupių „Munich Re“. Plačiau: www.ergo.lt

Daugiau informacijos teirautis: Jolanta Karpuškienė, draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje komunikacijos projektų vadovė, tel. 8 616 09090, 8 5 268 3606.

Pranešimą paskelbė: Virginija Sližauskaitė, UAB „INK agency“

Kiti skelbimai:
 
EMU Australia Magical Unicorn Walker Pale Pink 18M+
 
ALTERCORE 552 Black 37
 
Sorel Mac Hill Chukka Men's Waterproof Black/Dark Moss 42
 
EMU Australia Wallaby Sequin Deep Pink 27
 
EMU Australia Toddle Deep Pink 18M+

Rekomenduojame

Susisiekimo ministro M. Skuodžio komentaras dėl Lietuvoje paskelbto 5G dažnių aukciono

Susisiekimo ministro M. Skuodžio komentaras dėl Lietuvoje paskelbto 5G dažnių aukciono

Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) šiandien paskelbė aukcioną suteikti teisę naudoti radijo dažnius (kanalus) iš 713-733 MHz ir 768-88 MHz radijo dažnių juostų. Susisiekimo ministras Marius Skuodis sveikina šį svarbų žingsnį, šalyje siekiant užtikrinti penktos kartos judriojo ryšio (5G) paslaugų plėtrą ir jų tiekimą. „Sveikinu su šiuo reikšmingu startu. Šiandien įsijungia laikmatis, pradedantis skaičiuoti laiką, kada […]

Susisiekimo ministerija inicijuoja skrydžių strateginėmis kryptimis skatinimo verslo planą

Susisiekimo ministerija inicijuoja skrydžių strateginėmis kryptimis skatinimo verslo planą

Siekdama užtikrinti ir išplėsti susisiekimą oru su Lietuvos ekonomikos plėtrai svarbiomis tikslinėmis rinkomis, Susisiekimo ministerija inicijuoja skrydžių strateginėmis kryptimis vykdymo verslo plano parengimą. Šiam planui parengti ministerijos įgaliota VĮ Lietuvos oro uostai paskelbė atvirą tarptautinį viešąjį pirkimą. „Dėliodami Lietuvos pasiekiamumo ir skrydžių žemėlapį, nepriklausomi išorės ekspertai turėtų padėti pasirinkti optimalų ilgalaikio ir tvaraus skrydžių skatinimo […]

Nuo gruodžio vidurio Vilnių ir Jerevaną sujungs tiesioginiai skrydžiai

Nuo gruodžio vidurio Vilnių ir Jerevaną sujungs tiesioginiai skrydžiai

Nuo gruodžio vidurio Vilnių ir Armėnijos sostinę Jerevaną sujungs tiesioginiai skrydžiai. Tai patvirtinta penktadienį vykusiame susisiekimo ministro Mariaus Skuodžio susitikime su Armėnijos teritorijų administravimo ir infrastruktūros ministru Gnelu Samosyanu, su kuriuo aptarti ir kiti dvišalio bendradarbiavimo klausimai.  „Džiugina žinia, kad jau šį žiemos sezoną tarp Vilniaus ir Jerevano prasidės tiesioginiai skrydžiai, kurie neabejotinai paskatins aktyvesnį […]

Dovana Vilniaus dviratininkams – poilsio ir dviračių priežiūros stotelė

Dovana Vilniaus dviratininkams – poilsio ir dviračių priežiūros stotelė

Siekiant Vilniuje pagerinti susisiekimą ne motorinėmis transporto priemonėmis, kasmet atnaujinami seni dviračių takai ir nutiesiama vis daugiau naujų. Todėl norint geriau atliepti augančius dviratininkų poreikius, vakarinio aplinkkelio pašonėje, šalia dviračių tako, „Švaros broliai“ įrengė naują dviračių priežiūros ir poilsio stotelę. Ji dviratininkams leis atsipūsti ir tuo pačiu savo dviračiui suteikti visą būtinąją priežiūrą. Ši stotelė […]

SANDBOX Lietuvoje atvers galimybę taikyti inovacijas realioje aplinkoje

SANDBOX Lietuvoje atvers galimybę taikyti inovacijas realioje aplinkoje

Transporto inovacijų forume „Transportas ir logistika 2050“ pristatytas Lietuvoje kuriamas SANDBOX – teisinė, reguliacinė ir finansinė aplinka praktiškai pritaikomoms susisiekimo inovacijoms išbandyti. „Lietuva garsėja finansinių technologijų, IT verslo įmonėmis, tačiau susisiekimo inovacijų kuriama ir diegiama nedaug, srityje veikiančių įmonių skaičius nėra didelis“, – forume pristatydama šią reguliacinę aplinką kalbėjo susisiekimo viceministrė Agnė Vaiciukevičiūtė. „Autonominis transportas, […]

Bus tvarkomas transporto mazgas Vievyje

Bus tvarkomas transporto mazgas Vievyje

Įsigaliojo VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos (toliau – Kelių direkcija) sutartis dėl valstybinės reikšmės magistralinio kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda 39,110 km esančios skirtingų lygių sankryžos (Paparčių viaduko) ir aplinkinių kelių rekonstravimo. Sutarties vertė – 10,495 mln. eurų su PVM. Vadinamojo Paparčių viaduko būklė – prasčiausia valstybinės reikšmės kelių tinkle, kuriuo šiuo metu ribojama sunkiasvorio transporto priemonių […]