Lietuvos, Latvijos ir Estijos transporto ministrai, penktadienį susitikę Rygoje, aptarė visoms trims šalims aktualius susisiekimo klausimus. Daugiausia dėmesio skirta europinės vėžės geležinkelio „Rail Baltica“ projekto įgyvendinimui ir keleiviniam traukiniui tarp Vilniaus, Rygos ir Talino. Tikimasi, kad keleivinis traukinys tarp Vilniaus ir Rygos pradės kursuoti jau 2024 metų pradžioje.
M. Skuodis Rygoje susitiko su naujuoju Latvijos susisiekimo ministru Kasparu Briškensu ir Estijos klimato ministru Kristenu Michalu.
„Didžiausią projekto „Rail Baltica“ brandą Lietuvoje šiandien esame pasiekę ruože nuo Kauno link Latvijos sienos. Čia jau vyksta pagrindinės geležinkelio linijos tiesimo darbai, kurie kiekvieną mėnesį intensyvėja. „Rail Baltica“ yra prioritetinis projektas, todėl ypač svarbu operatyviai pereiti iš vieno projekto įgyvendinimo etapo į kitą ir kuo greičiau pradėti pagrindinės linijos tiesimą visose trijose Baltijos šalyse“, – sakė susisiekimo ministras Marius Skuodis.
Lietuvos susisiekimo ministro teigimu, siekdama kuo greičiau nutiesti atkarpą nuo Kauno iki Rygos, mūsų šalis taip pat planuoja 2028 m. sujungti Lietuvos „Rail Balticos“ liniją su Lenkija ir pradėti keleivių vežimą.
Latvijos transporto ministras K. Briškensas susitikime akcentavo, kad šis projektas – vieningos Baltijos šalių ir Europos susisiekimo magistralės, ekonominės plėtros koridoriaus ir saugumo ramsčio vizija.
„Mes, Baltijos šalys, turime parodyti Europai, kad esame pajėgios įgyvendinti tokio masto projektus. Ir mes tai padarysime dirbdami kartu, siekdami bendrų Baltijos šalių ir Europos interesų“, – sakė K. Briškensas.
Pažymėta, kad tolesnį reikšmingą postūmį „Rail Balticos“ projekto plėtrai Baltijos šalyse suteikia 2023 m. gautos papildomos Europos Sąjungos (ES) investicijos – beveik 1 mlrd. eurų, iš kurių Lietuvos dalis – net 394 mln. eurų. Tai didžiausias finansavimas, kokį kada nors yra gavusios Baltijos šalys iš Europos infrastruktūros tinklų priemonės (Connecting Europe Facility, CEF).
„Rail Balticos“ projekto svarba dabar dar labiau išryškėja naujojoje saugumo situacijoje. Turime spartinti geležinkelio tiesimo tempą, atsižvelgdami į pagrindinį tikslą – kuo greičiau pradėti vežti keleivius ir krovinius. Projekto įgyvendinimas taip pat padės mums užsitikrinti maksimalų finansavimą iš dabartinio Europos Sąjungos biudžeto“, – teigė Estijos klimato ministras K. Michalas.
M. Skuodis su Latvijos ir Estijos kolegomis taip pat aptarė Lietuvos iniciatyvą pradėti traukinio maršrutą Vilnius–Ryga–Talinas, dar iki nutiesiant „Rail Balticą“. Keleiviniais traukiniais sujungti Vilnių su Ryga tikimasi jau 2024 metų pradžioje.
„Toks traukinys papildys pernai gruodį atidarytą ir didelio gyventojų susidomėjimo sulaukusį maršrutą nuo Vilniaus iki Varšuvos ir Krokuvos. Šiaurinės Lietuvos savivaldybės rodo didelį susidomėjimą ir norą, kad keleivinis traukinys iš Vilniaus į Rygą kursuotų per Šiaulius, taip pat paraleliai vyksta diskusijos dėl traukinių reisų į Daugpilį atnaujinimo. Tikiu, kad su kolegomis visi kartu rasime geriausią sprendimą“, – teigė M. Skuodis.
Lietuva tikisi, kad reikiami Lietuvos ir Latvijos bendrovių susitarimai bus sudaryti artimiausiu metu ir reguliarus keleivinis traukinys Vilnius–Ryga pradės kursuoti 2024 m.
Praėjusių metų pabaigoje pradėtas keleivinio traukinio reisas Vilnius–Kaunas–Varšuva–Krokuva sulaukė didelio pasisekimo. Bendrovės „LTG Link“ duomenimis, iš viso per 2023 m. šiuo maršrutu keliavo daugiau nei 31 tūkst. keleivių.
Susitikimo metu ministrai taip pat sutarė, kad plėtojamą transeuropinį transporto tinklą (TEN-T) būtina papildyti papildomomis koridorių jungtimis su Ukraina, taip užtikrinant artimiausią ir efektyviausią transportavimo maršrutą tarp Baltijos šalių uostų ir Ukrainos. Papildomos jungtys yra būtinos siekiant sumažinti transportavimo kaštus ir didinti Baltijos uostų koridoriaus konkurencingumą.
Pranešimą paskelbė: Žydrūnė Tursaitė, LR Susisiekimo ministerija
Artėjant Žolinės savaitgaliui, vienu intensyviausių maršrutų taps automagistralė Vilnius–Kaunas–Klaipėda (A1). Tačiau šiemet keliaujantiems į pajūrį teks dalytis keliu ne tik su didesniu automobilių srautu – magistralėje vyksta intensyvūs remonto darbai, dėl kurių dalyje ruožų keičiasi eismo organizavimas, siaurėja eismo juostos ir ribojamas greitis. Šiemet „Via Lietuva“ dviejose pagrindinėse šalies transporto arterijose – Vilnius–Kaunas–Klaipėda (A1) ir […]
Tvarūs transporto sprendimai versle šiandien neapsiriboja vien elektromobiliais. Nors jie vis dar sudaro didžiąją dalį tvaraus transporto finansavimo, bankai jau mato pirmuosius ženklus, kad įmonės ima domėtis ir kitomis alternatyviomis technologijomis. Apie tai, kodėl bankui svarbu būti partneriu verslui, diegiančiam inovacijas, pasakoja „Luminor“ banko Lizingo ir faktoringo departamento vadovė Dalia Mockė. Pasak ekspertės, verslo poreikiai […]
Vasarą į keliones dažniau leidžiamės ne tik su šeima ar draugais, bet ir su augintiniais. Vieni šunį sodina ant galinės sėdynės, kiti leidžia jam laisvai vaikščioti po saloną, o treti – įsitaisyti ant kelių. Iš pirmo žvilgsnio tai gali atrodyti kaip miela detalė, tačiau augintiniui netikėtai sujudėjus, išsigandus ar sureagavus į judesį už lango, kelionė […]
2026 m. birželio 27 d. ES pasiekė naują politinį susitarimą su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis – šio susitarimo pagrindu Europos Sąjunga panaikino importo muitą reikšmingai daliai JAV kilmės pramoninių prekių, tarp jų ir automobiliams. Pasak advokatų kontoros WIDEN jaunesniojo teisininko Roko Jakšto, iki šiol ES taikė standartinį 10 % muito tarifą lengviesiems automobiliams iš trečiųjų šalių. […]
Prasidėjus atostogų sezonui daugelis planuoja išvykas į užsienį ar kaimynines šalis. Vis dėlto pasirinkta transporto priemonė gali turėti labai skirtingą poveikį klimatui. Europos aplinkos agentūros duomenimis, kelionės traukiniu daro gerokai mažesnį poveikį klimatui nei skrydžiai. Vertinant vienam keleiviui tenkančias šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, aviacija išlieka viena taršiausių keleivių transporto rūšių. Būtent todėl vis daugiau […]
Ryte – kava mažame Italijos miestelyje, po pietų – sustojimas prie kalnų ežero, o vakare – vakarienė pajūryje. Kelionės automobiliu suteikia laisvę spontaniškai keisti maršrutą ir atrasti vietas, kurių nerasite turistiniuose giduose. Kad tokia kelionė išliktų sklandi, verta iš anksto pagalvoti ne tik apie maršrutą, bet ir apie kelis praktinius dalykus – nuo daiktų saugumo […]