Baltijos šalių transporto ministrai ragina didinti ES investicijas į saugumui svarbius tarpvalstybinių jungčių projektus

Penktadienį Palangoje susitikę Lietuvos, Latvijos ir Estijos transporto ministrai bendrai pasirašytu dokumentu išreiškė siekį išlaikyti ir toliau didinti europinį finansavimą strateginiams transporto infrastruktūros projektams, gerinantiems karinio mobilumo jungtis su Europa.

Bendrame dokumente „CEF III – kryptingas požiūris į ES susitelkimą“, susisiekimo ministras Marius Skuodis, Latvijos transporto ministras Kasparas Briškensas ir Estijos infrastruktūros ministras Vladimiras Svetas pabrėžė būtinybė išlaikyti ir reikšmingai sustiprinti Europos infrastruktūros tinklų priemonę (angl. Connecting Europe Facility, CEF) ateinančioje Europos Sąjungos (ES) finansinėje perspektyvoje.

Ministrų teigimu, planuojant būsimą ilgalaikį ES biudžetą po 2028 m., didesnis europinis finansavimas bus ypač svarbus siekiant toliau plėtoti trūkstamas tarpvalstybines transporto jungtis, spartinti europinės vėžės „Rail Baltica“ projektą ir integruoti Baltijos šalis į Europos transporto sistemą. Taip pat atkreipiamas dėmesys į būtinybę numatyti daugiau lėšų kariniam mobilumui. 

„Esama geopolitinė situacija skatina daug sparčiau integruotis į Europos geležinkelių tinklą, didinti mūsų regiono susisiekimo infrastruktūros kokybę ir pajėgumus. Europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ tiesimas, europinio geležinkelio jungtis su Klaipėda ir kitų svarbių strateginių projektų, kartu gerinančių karinio mobilumo galimybes, įgyvendinimas – tai sritys, kuriose Lietuvai itin svarbi tęstinė ES parama“, – sako susisiekimo ministras Marius Skuodis.

Europos infrastruktūros tinklų priemonė yra vienas svarbiausių ES transporto infrastruktūros plėtros, taip pat europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ finansavimo šaltinių.

Europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ plėtrai Baltijos šalyse Europos Komisija šiemet papildomai skyrė apie 1,2 mlrd. eurų, iš kurių Lietuvos dalis – apie 458 mln. eurų. Tai – didžiausias finansavimas, kokį kada nors yra gavusi Lietuva iš Europos infrastruktūros tinklų priemonės.

Visą „Rail Balticos“ projektą, sujungiant Baltijos šalis su Europa, numatyta užbaigti 2030 metais, sujungti Lietuvos ir Lenkijos vėžes – 2028 metais.

Būtinybė stiprinti CEF, taip pat numatyti daugiau lėšų kariniam mobilumui europiniu mastu pažymėta ir šiemet Čekijoje pasirašytoje Vidurio Europos ir Baltijos šalių transporto ministrų deklaracijoje.

Pranešimą paskelbė: Žydrūnė Tursaitė, LR Susisiekimo ministerija

Penktadienį Palangoje susitikę Lietuvos, Latvijos ir Estijos transporto ministrai bendrai pasirašytu dokumentu išreiškė siekį išlaikyti ir toliau didinti europinį finansavimą strateginiams transporto infrastruktūros projektams, gerinantiems karinio mobilumo jungtis su Europa.

Bendrame dokumente „CEF III – kryptingas požiūris į ES susitelkimą“, susisiekimo ministras Marius Skuodis, Latvijos transporto ministras Kasparas Briškensas ir Estijos infrastruktūros ministras Vladimiras Svetas pabrėžė būtinybė išlaikyti ir reikšmingai sustiprinti Europos infrastruktūros tinklų priemonę (angl. Connecting Europe Facility, CEF) ateinančioje Europos Sąjungos (ES) finansinėje perspektyvoje.

Ministrų teigimu, planuojant būsimą ilgalaikį ES biudžetą po 2028 m., didesnis europinis finansavimas bus ypač svarbus siekiant toliau plėtoti trūkstamas tarpvalstybines transporto jungtis, spartinti europinės vėžės „Rail Baltica“ projektą ir integruoti Baltijos šalis į Europos transporto sistemą. Taip pat atkreipiamas dėmesys į būtinybę numatyti daugiau lėšų kariniam mobilumui. 

„Esama geopolitinė situacija skatina daug sparčiau integruotis į Europos geležinkelių tinklą, didinti mūsų regiono susisiekimo infrastruktūros kokybę ir pajėgumus. Europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ tiesimas, europinio geležinkelio jungtis su Klaipėda ir kitų svarbių strateginių projektų, kartu gerinančių karinio mobilumo galimybes, įgyvendinimas – tai sritys, kuriose Lietuvai itin svarbi tęstinė ES parama“, – sako susisiekimo ministras Marius Skuodis.

Europos infrastruktūros tinklų priemonė yra vienas svarbiausių ES transporto infrastruktūros plėtros, taip pat europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ finansavimo šaltinių.

Europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ plėtrai Baltijos šalyse Europos Komisija šiemet papildomai skyrė apie 1,2 mlrd. eurų, iš kurių Lietuvos dalis – apie 458 mln. eurų. Tai – didžiausias finansavimas, kokį kada nors yra gavusi Lietuva iš Europos infrastruktūros tinklų priemonės.

Visą „Rail Balticos“ projektą, sujungiant Baltijos šalis su Europa, numatyta užbaigti 2030 metais, sujungti Lietuvos ir Lenkijos vėžes – 2028 metais.

Būtinybė stiprinti CEF, taip pat numatyti daugiau lėšų kariniam mobilumui europiniu mastu pažymėta ir šiemet Čekijoje pasirašytoje Vidurio Europos ir Baltijos šalių transporto ministrų deklaracijoje.

Pranešimą paskelbė: Žydrūnė Tursaitė, LR Susisiekimo ministerija