Artėja prie pabaigos antrasis „Rail Balticos“ geležinkeliui skirtos žemės paėmimo etapas

Artėja prie pabaigos antrasis „Rail Balticos“ geležinkeliui skirtos žemės paėmimo etapas

Baigiasi antrasis žemės, kurioje bus tiesiami ir rekonstruojami „Rail Balticos“ geležinkelio ruožo nuo Kauno iki Lietuvos–Latvijos valstybių sienos vietinės reikšmės automobilių keliai, paėmimo visuomenės poreikiams etapas. Susisiekimo ministerijai užbaigus teisinius formalumus, iš viso visuomenės poreikiams bus paimta kiek daugiau nei 1500 ha žemės.

„Rail Baltica“ – svarbiausias strateginis projektas geležinkelių srityje, leisiantis sujungti Lietuvą su Vakarų Europa ir Baltijos šalimis. Šis žemės paruošimo etapas ypač svarbus sėkmingam tolesniam geležinkelio statybos etapui. Galime pasidžiaugti, kad žemės perėmimo visuomenės reikmėms procedūros, nepaisant karantino iššūkių, buvo atliktos labai sklandžiai. Esame dėkingi Nacionalinei žemės tarnybai ir Registrų centrui už glaudų ir atsakingą bendradarbiavimą įgyvendinant šį projektą“, – sako susisiekimo viceministrė Loreta Maskaliovienė.

Siekiant nutiesti europinės vėžės geležinkelio „Rail Baltica“ ruožą nuo Kauno iki Lietuvos–Latvijos sienos, žemės paėmimas visuomenės reikmėms vyko penkių Lietuvos rajonų savivaldybėse – Kauno, Jonavos, Kėdainių, Panevėžio ir Pasvalio. Dėl žemės paėmimo procedūrų specifikos bei paties projekto sudėtingumo žemės paėmimas visuomenės reikmėms buvo vykdomas dviem etapais. Pirmojo etapo metu buvo paimti žemės sklypai geležinkelio linijai tiesti, o antrojo – vietinės reikšmės automobilių keliams tiesti ir rekonstruoti.

Per pirmąjį etapą Kauno, Jonavos, Kėdainių, Panevėžio ir Pasvalio rajonuose visuomenės poreikiams paimtos privačios ir valstybinės žemės plotas sudaro 1184,7 ha.

2020 metų pabaigoje užbaigus visus teisinius formalumus, „LTG Infra“ perėmė geležinkelio „Rail Baltica“ ruožui nuo Kauno iki Lietuvos–Latvijos sienos tiesti būtinos žemės valdymą. Žemės sklypai buvo perduoti patikėjimo teise pagal turto patikėjimo sutartis.

Antrojo etapo metu vietinės reikšmės automobilių keliams tiesti ir rekonstruoti paimta 368,4 ha. žemės.

Žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektas buvo parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. sausio 11 d. nutarimu Nr. 31 „Dėl Europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas–Lietuvos ir Latvijos valstybių siena specialiojo plano patvirtinimo ir žemės paėmimo visuomenės poreikiams Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas–Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti procedūros pradžios“.

„Rail Baltica“ yra plyno lauko geležinkelio transporto infrastruktūros projektas, kurio tikslas – integruoti Baltijos šalis į Europos geležinkelių tinklą. Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje bus nutiesta 870 km greitojo elektrifikuoto geležinkelio dvikelio, kuriuo traukiniai važiuos iki 249 km/val. greičiu. Projektą užbaigti planuojama iki 2026 m. pabaigos.

Pranešimą paskelbė: Žydrūnė Tursaitė, LR Susisiekimo ministerija

Rekomenduojame

Europos investicijų banko konsultavimo paslaugų tarnyba remia žaliąją krovininę laivybą Lietuvos vidaus vandenyse

Europos investicijų banko konsultavimo paslaugų tarnyba remia žaliąją krovininę laivybą Lietuvos vidaus vandenyse

Projekto tikslas – atnaujinti krovinių gabenimą vandens transportu tarp dviejų didžiųjų Lietuvos miestų: Klaipėdos ir Kauno Per Europos investavimo konsultacijų centrą EIB teikia konsultacinę paramą Lietuvos vidaus vandens kelių direkcijai, kad šalies transporto infrastruktūra būtų tvaresnė Europos investicijų bankas (EIB) ir Lietuvos vidaus vandens kelių direkcija (VVKD) pasirašė konsultavimo paslaugų sutartį, pagal kurią bus teikiama […]

Dviračių gatvės Lietuvos miestuose: eismo organizavimas palankesnis ne automobiliams, bet dviratininkams

Dviračių gatvės Lietuvos miestuose: eismo organizavimas palankesnis ne automobiliams, bet dviratininkams

Nuo birželio 1 d. Lietuvos miestuose galės atsirasti „Dviračių gatvės“ – tokiu nauju kelio ženklu pažymėtos gatvės bus skirtos mišriam dviračių ir automobilių, kitų ne motorinių ir motorinių transporto priemonių eismui. Jose eismo dalyviams galios specialūs Kelių eismo taisyklių reikalavimai, o dviratininkai galės jaustis gerokai laisviau ir saugiau. „Dviračių gatvių atvėrimas – naujas žingsnis skatinant […]

Vilniuje pristatyta nauja gatvė

Vilniuje pristatyta nauja gatvė

Šnipiškės toliau atsinaujina – tarp Žalgirio iki Lvivo gatvių šiandien šventiškai atidaryta nauja beveik kilometro ilgio Kernavės gatvė.  Gatvė įrengta rūpinantis, kad ji būtų patogi, saugi, žalia, gyva, kaimyniška, tiesiog – jauki.  „Šnipiškės stiebiasi, priimdamos ir naujus verslus, ir naujus gyventojus, o kartu išlaikydamos autentišką dvasią. Kernavės gatvės vietoje prieš kelerius metus buvo tiesiog išvažinėtas molynas, […]

Moterų jūrininkių dienos proga „Stena Line“ praneša apie pirmąją laivo kapitonę

Moterų jūrininkių dienos proga „Stena Line“ praneša apie pirmąją laivo kapitonę

Nedaugelis žino, bet šiandien Tarptautinė jūrininkystės organizacija oficialiai mini Tarptautinę moterų jūrininkių dieną. Pasaulinis laivybos sektorius kasmet pažymi reikšmingą moterų vaidmenį jūrų pramonėje ir atkreipia dėmesį į iššūkius, su kuriais susiduriame norėdami padėti kiekvienai moteriai sėkmingai siekti karjeros jūroje. Švedijos keltų bendrovė „Stena Line“ gegužę taip pat švenčia įvairovės mėnesį, todėl kartu su šia proga […]

„Volkswagen“ ir „Audi“ pirmojo 2022-ųjų trečdalio rezultatai: nors iššūkių nemažėja, rinka pamažu atsigauna

„Volkswagen“ ir „Audi“ pirmojo 2022-ųjų trečdalio rezultatai: nors iššūkių nemažėja, rinka pamažu atsigauna

„Moller Baltic Import“, importuojanti „Volkswagen“ keleivinius bei komercinius automobilius Baltijos šalyse ir „Audi“ automobilius Lietuvoje bei Latvijoje, per pirmąjį 2022 metų trečdalį pagerino savo pardavimų rezultatus. Nors rinka susiduria su vis daugiau naujų iššūkių, naujų automobilių gamybos pajėgumai pamažu stabilizuojasi. „Volkswagen“ keleivinių elektromobilių pardavimai Baltijos šalyse išaugo 41 proc. Vienintelis smuktelėjęs segmentas buvo „Volkswagen“ komerciniai […]

Lietuva parengė dar vieną karinio mobilumo jungčių gerinimo projektų paketą ir siekia gauti ES finansavimą

Lietuva parengė dar vieną karinio mobilumo jungčių gerinimo projektų paketą ir siekia gauti ES finansavimą

Siekdama gerinti karinio mobilumo jungtis su Europa, Lietuva parengė projektų sąrašą ir Europos Komisijai (EK) teiks naujas paraiškas dėl dvigubos paskirties – civilinės ir karinės – transporto infrastruktūros projektų finansavimo. Šią galimybę suteikia gegužės 12 d. EK paskelbtas antrasis kvietimas teikti paraiškas finansuoti projektus pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę (CEF). Susisiekimo ir Krašto apsaugos ministerijos […]