Baigiasi antrasis žemės, kurioje bus tiesiami ir rekonstruojami „Rail Balticos“ geležinkelio ruožo nuo Kauno iki Lietuvos–Latvijos valstybių sienos vietinės reikšmės automobilių keliai, paėmimo visuomenės poreikiams etapas. Susisiekimo ministerijai užbaigus teisinius formalumus, iš viso visuomenės poreikiams bus paimta kiek daugiau nei 1500 ha žemės.
„Rail Baltica“ – svarbiausias strateginis projektas geležinkelių srityje, leisiantis sujungti Lietuvą su Vakarų Europa ir Baltijos šalimis. Šis žemės paruošimo etapas ypač svarbus sėkmingam tolesniam geležinkelio statybos etapui. Galime pasidžiaugti, kad žemės perėmimo visuomenės reikmėms procedūros, nepaisant karantino iššūkių, buvo atliktos labai sklandžiai. Esame dėkingi Nacionalinei žemės tarnybai ir Registrų centrui už glaudų ir atsakingą bendradarbiavimą įgyvendinant šį projektą“, – sako susisiekimo viceministrė Loreta Maskaliovienė.
Siekiant nutiesti europinės vėžės geležinkelio „Rail Baltica“ ruožą nuo Kauno iki Lietuvos–Latvijos sienos, žemės paėmimas visuomenės reikmėms vyko penkių Lietuvos rajonų savivaldybėse – Kauno, Jonavos, Kėdainių, Panevėžio ir Pasvalio. Dėl žemės paėmimo procedūrų specifikos bei paties projekto sudėtingumo žemės paėmimas visuomenės reikmėms buvo vykdomas dviem etapais. Pirmojo etapo metu buvo paimti žemės sklypai geležinkelio linijai tiesti, o antrojo – vietinės reikšmės automobilių keliams tiesti ir rekonstruoti.
Per pirmąjį etapą Kauno, Jonavos, Kėdainių, Panevėžio ir Pasvalio rajonuose visuomenės poreikiams paimtos privačios ir valstybinės žemės plotas sudaro 1184,7 ha.
2020 metų pabaigoje užbaigus visus teisinius formalumus, „LTG Infra“ perėmė geležinkelio „Rail Baltica“ ruožui nuo Kauno iki Lietuvos–Latvijos sienos tiesti būtinos žemės valdymą. Žemės sklypai buvo perduoti patikėjimo teise pagal turto patikėjimo sutartis.
Antrojo etapo metu vietinės reikšmės automobilių keliams tiesti ir rekonstruoti paimta 368,4 ha. žemės.
Žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektas buvo parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. sausio 11 d. nutarimu Nr. 31 „Dėl Europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas–Lietuvos ir Latvijos valstybių siena specialiojo plano patvirtinimo ir žemės paėmimo visuomenės poreikiams Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas–Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti procedūros pradžios“.
„Rail Baltica“ yra plyno lauko geležinkelio transporto infrastruktūros projektas, kurio tikslas – integruoti Baltijos šalis į Europos geležinkelių tinklą. Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje bus nutiesta 870 km greitojo elektrifikuoto geležinkelio dvikelio, kuriuo traukiniai važiuos iki 249 km/val. greičiu. Projektą užbaigti planuojama iki 2026 m. pabaigos.
Pranešimą paskelbė: Žydrūnė Tursaitė, LR Susisiekimo ministerija
Elektriniai krautuvai tapo neatsiejama logistikos, sandėliavimo ir gamybos procesų dalimi. Kaip nurodoma tarptautiniame 2024 metų naudotų krautuvų reitinge, šios technikos gamintojų tarpe lyderio pozicijas užsitikrino Vokietijos įmonė „Linde“. Statistika kalba pati už save: šio gamintojo elektriniai krautuvai užėmė beveik 26 proc. naudotų krautuvų rinkos ir gerokai pralenkė konkurentus. Kuo šio gamintojo technika išsiskiria iš kitų […]
2025 m. kovo 20 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai) Seimas po svarstymo pritarė Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pataisoms, kuriomis siekiama patikslinti važiavimo su elektrinėmis mikrojudumo priemonėmis tvarką. Šiuo metu įstatyme nustatyta, kad jaunesni kaip 18 metų elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojai, važiuodami keliu, privalo būti užsidėję […]
Susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis patvirtino Universaliosios pašto paslaugos (UPP) aprašą, kuriuo Lietuvos pašto paštomatų tinklas iki 2029 m. išaugs bene dvigubai ir perkops 700-us. Naujieji paštomatai bus įrengiami kaimuose ir miesteliuose, kuriuose gyvena bent 500 žmonių. Gyventojai jais galės ne tik siųsti bei gauti tarptautines siuntas, bet ir laiškus. „Sulaukdavome daug prašymų iš atokesnių vietovių […]
Sparčiai blogėjant susisiekimo infrastruktūros – kelių, tiltų ir viadukų – būklei bei sprendžiant nepakankamo finansavimo problemą, nuo kitų metų Lietuvoje turėtų pradėti veikti valstybinis Kelių fondas. Fondo lėšos padės mažinti šalies kelių degradaciją ir užtikrins susisiekimo infrastruktūros saugą. Skaičiuojama, kad jau kitąmet finansavimas šalies keliams, įskaitant šio fondo lėšas, turėtų siekti beveik 1 milijardą eurų. […]
Pirmadienį, kovo 17 dieną, atnaujinamas darbų keliuose sezonas. Tęsiami intensyvūs Kauno ir Kaišiadorių rajonuose esančio Krunos tilto rekonstrukcijos darbai. Renginyje prie Krunos tilto visuomenei buvo pristatyti tiek šio tilto rekonstrukcijos, tiek kiti didžiausi šiemet suplanuoti įgyvendinti projektai. Tarp jų – Tarandės tunelio statybos, tolesnė „Via Baltica“ ir kelio Vilnius–Utena rekonstrukcija, kiti numatyti įgyvendinti svarbūs darbai. […]
Susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis kovo 17–18 dienomis dalyvaus Varšuvoje vyksiančiame neformaliame Europos Sąjungos (ES) transporto ministrų susitikime, kurį rengia šį pusmetį ES Tarybai pirmininkaujanti Lenkija. Susitikimo metu ministrai aptars būtinybę didinti transporto sektoriaus atsparumą, numatant papildomas ES investicijas dvejopos paskirties – civilinės ir karinės – infrastruktūros projektams plėtoti. Taip pat daug dėmesio bus skiriama ES […]