Trečiąjį lapkričio sekmadienį daugelyje šalių minima Pasaulinė eismo įvykių aukų atminimo diena ir mūsų šalyje priminė, kad, deja, žuvusiųjų bei sužeistųjų keliuose pėsčiųjų skaičius nemažėja. Kritinis eismo įvykių metas – ruduo bei žiema, kuomet nukenčia daugiausiai žmonių. Kai vėlai švinta ir anksti temsta, itin aktualus tampa ne tik atsakingas vairavimas, bet ir pėsčiųjų atidumas: jie turi būti matomi kitiems eismo dalyviams. Specialistai primena, ką reikėtų daryti, norint išvengti skaudžių nelaimių.
Atšvaitai – vaikams, o kaip suaugusieji?
Kaip pastebi „Lietuvos draudimo“ žalų departamento vadovas Artūras Juodeikis, nors saugumui kelyje skiriamas vis didesnis dėmesys, nelaimės gatvės ir keliuose vyksta ir dėl vairuotojų, ir dėl pėsčiųjų kaltės.
Transporto kompetencijų agentūros (TKA) duomenys rodo, kad pastaraisiais metais sužeistųjų bei žuvusių pėsčiųjų skaičius smarkiai išaugdavo būtent rugsėjo–vasario mėnesiais, tai yra tamsiuoju sezonu. Šiuo laikotarpiu jis būdavo keletą kartų didesnis, palyginus su šviesiuoju metų laikotarpiu nuo kovo iki rugpjūčio.
„Pastarųjų 2023 m. ir 2022 m. tamsiaisiais metų mėnesiais sužeistų pėsčiųjų skaičius išaugdavo, atitinkamai, 5 ir 7 kartus, palyginus su vasaros laikotarpiu. Žuvusių pėsčiųjų skaičiaus augimas tamsiuoju metų sezonu taip pat būdavo reikšmingas, atitinkamai, 4 ir 6 kartai. Tai parodo, kad pėstiesiems žiemos sezonu kyla nepalyginti daugiau rizikų nukentėti nei vasaros metu“, – komentuoja A. Juodeikis.
Nors turimi šių metų duomenys dar preliminarūs, pasak draudimo eksperto jau dabar matyti, kad bendra tendencija išlieka – žengiant į tamsųjį metą fiksuojama vis daugiau pėsčiųjų sužalojimų ir žūčių.
„Pėstieji dažnai kerta kelią neleistinose vietose, eina ne per perėją arba šalia jos bando perbėgti gatvę degant raudonam šviesoforo signalui. Tamsiuoju paros metu jie dažnai neįvertina artėjančio automobilio greičio, o jei vilki tamsius drabužius ir neturi atšvaito ar liemenių su šviesą atspindinčiais elementais, vairuotojai juos pastebi per vėlai, ir išvengti susidūrimo tampa praktiškai neįmanoma“, – sako A. Juodeikis.
Pasak eksperto, kai vėlai švinta ir anksti temsta, itin aktualus tampa ne tik atsakingas vairavimas, bet ir pėsčiųjų apsaugos priemonės: jie turi būti matomi kitiems eismo dalyviams.Tėvai beveik visada pasirūpina atšvaitais mažesniems vaikams, tačiau patys dažnai pamiršta juos segėti.
Atšvaitus sunku būna įsiūlyti ir paaugliams: jie neretai tikina, kad gali pasišviesti telefono žibintuvėliu. Visgi telefono žibintuvėlis šviesą skleidžia tik viena kryptimi, tad turėtų būti naudojamas kartu su kitomis šviesą atspindinčiomis priemonėmis.
Prastas matomumas – papildoma grėsmė
Kai tamsu, lyja ar drebia šlapdriba ir dar nėra susiformavusio sniego sluoksnio, kuris pašviesintų aplinką, vairuotojai turėtų būtinai sulėtinti greitį prieš perėjas, net jei pėsčiųjų iš tolo nesimato.
„Dažnas susidūrimą su pėsčiuoju patyręs vairuotojas liudija, kad žmogus pėsčiųjų perėjoje atsirasdavo tarsi iš niekur, nes tamsa ir krituliai apsunkindavo matomumą. Net ir laiku į pasirodžiusį pėsčiąjį sureagavęs vairuotojas sustoti laiku nebespėdavo − atstumas būdavo per mažas, be to, dėl slidžios dangos stabdymo kelias tapdavo daug ilgesnis“, − sako A. Juodeikis.
Jo teigimu, remiantis turima statistika, tamsiuoju paros metu žūsta daugiau kaip pusė į eismo įvykį patekusių pėsčiųjų, kas trečias patiria sunkius sužalojimus. Žiemos mėnesiais didžiausią įtaką eismo saugumui keliuose turi matomumas, o vairuotojui pastebėti pėsčiąjį tamsoje yra labai sunku.
„Lietuvos draudimo“ ekspertas primena, ką daryti, norint išvengti skaudžių avarijų pasekmių:
Pranešimą paskelbė: Aušra Kaminskaitė, Integrity PR, UAB
Lietuvos valstybinės reikšmės keliuose juodųjų dėmių skaičius nuosekliai mažėja. 2026 m. nustatytos 27 juodosios dėmės – trimis mažiau nei pernai, kai jų buvo 30. Specialistų teigimu, eismo saugos priemonės duoda rezultatų, tačiau dalis pavojingų vietų keliuose išlieka tos pačios ne vienerius metus. „Kiekviena išnykusi juodoji dėmė reiškia, kad vis daugiau žmonių namo grįžta saugiai. Tačiau […]
2026 m. gegužės 14 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai) Ne tik civilinės atsakomybės, bet ir „Kasko“ draudimu apdrausti, tačiau nepataisomai sudaužyti automobiliai turėtų būti nurašomi, kad tokių transporto priemonių nemėgintų prikelti šešėlinio autoverslo atstovai ir nesiūlytų pirkėjams kaip gero daikto. Pagal Seimo narių Simono Gentvilo ir Luko […]
Jau 2028 metais Lietuva gali turėti jungtinį bilietą, kuris apimtų įvairias transporto rūšis – autobusus, traukinius, vandens transportą bei pavėžėjimo ir transporto dalijimosi paslaugas. Susisiekimo ministerijos parengti įstatymų pakeitimai pateikti svarstyti Seimui. Jungtinio bilieto sistema leistų keleiviams ne tik planuoti kombinuotas keliones, bet ir atsiskaityti už jas vienoje platformoje. Seimui patvirtinus įstatymų pakeitimus, į Lietuvos […]
Automobilių nuomos, veiklos nuomos ir prenumeratos paslaugas teikianti „Transporent“ grupė, SIXT franšizės partneris Baltijos šalyse ir Suomijoje, 2025 m. pasiekė 79,8 mln. eurų konsoliduotą apyvartą. Palyginti su ankstesniais metais, ji augo 10,7 proc. Lietuva pernai buvo viena stipriausių grupės rinkų – apyvarta šalyje siekė 26,5 mln. eurų ir per metus augo 7 proc., o pelnas po mokesčių […]
Įgyvendinant iniciatyvą „Stop kelių gadinimui“, iš esmės stiprinama sunkiasvorio transporto kontrolė įrengiant platesnį svarstyklių tinklą Lietuvos keliuose. Artimiausiu metu planuojama modernizuoti vieną svarbiausių sunkiasvorio transporto kontrolės taškų Lietuvoje – Klaipėdos stacionarųjį kontrolės postą, įrengiant naują svėrimo sistemą. Šiemet pagrindiniuose kelių ruožuose bus pradėtos įrenginėti ir dinaminės vilkikų svėrimo sistemos, kurių užfiksuoti svorio viršijimai leis išrašyti […]
Susisiekimo ministerija atidžiai stebi ir vertina susiklosčiusią situaciją dėl incidento geležinkeliuose. Svarbu, kad dialogas įmonės viduje būtų konstruktyvus, o visi klausimai būtų sprendžiami skaidriai, užtikrinant darbuotojų teises. Pranešimą paskelbė: Ligija Kliunkienė, LR Susisiekimo ministerija Bendrinti