Dirbtinio intelekto (DI) įrankiai, tokie kaip „ChatGPT“, kelia rimtų iššūkių tradiciniam ugdymo procesui. Per pastaruosius kelerius metus DI pasiekė tokį lygį, kad gali generuoti gana įtikinamus rašinius ir atlikti kitus namų darbus už vaikus. Mokytojai priversti ieškoti naujų sprendimų, kaip patikrinti mokinių gebėjimą sklandžiai dėstyti mintis raštu. Nors DI sugeneruotą tekstą atpažinti galima, Arnoldas Lukošius, „Tele2“ Inovacijų ekspertas, atsako, kodėl šis sprendimas dar nėra plačiai prieinamas visiems.
„DI galimybės šiuo metu yra ribotos, bet jis puikiai tinka atliekant paprastas užduotis, pavyzdžiui, mokyklinio lygio darbus. Praktiškai nustatyti vaikų sukčiavimą, kai užduotis sugeneruota DI, yra sudėtinga, nes dauguma viešai prieinamų nemokamų tikrinimo įrankių vis dar nėra patikimi. Prieš kalbant su vaiku apie tai, kad jis naudojosi DI, kai nebuvo sutarta, mokytojas turėtų būti 100 proc. tikras dėl darbo klastotės. Būtent dėl to mokyklose DI atpažinimo technologijų universaliai taikyti vis dar neišeina“, – pastebi A. Lukošius.
„ChatGPT“ galėtų aptikti savo pėdsakus
„Tele2“ Inovacijų eksperto teigimu, techninis sprendimas, kaip atpažinti DI sugeneruotą tekstą, egzistuoja jau keletą metų. Dar 2022 m. „OpenAI“ komanda, vadovaujama kvantinio skaičiavimo tyrėjo Scotto Aaronsono, sukūrė vandens ženklo (angl. watermark) technologiją DI atpažinimui. Šis sprendimas leidžia labai tiksliai identifikuoti DI sukurto teksto požymius, net jei įrankio naudotojas pakeičia kelis žodžius ar perstumdo sakinius bei teksto eilutes.
„Tekstų generavimo įrankiai veikia remdamiesi principu, kai DI „spėja“, kuris žodis ar simbolis būtų logiškiausias ir dažniausiai naudojamas žodžių sekoje. Norint išvengti pernelyg nuspėjamų atsakymų ir užtikrinti įvairumą, DI modeliai ne visada renkasi labiausiai tikėtinus žodžius ar simbolius. Vietoje to, kartais jie įtraukia atsitiktinių elementų, kurie padeda sukurti tarsi kūrybiškesnį turinį“, – pabrėžia A. Lukošius.
Vandens ženklą „ChatGPT“ įterpia tame etape, kai DI generuoja simbolių eiliškumą. Kartais DI atsitiktinai pasirenka įterpti įdomybę ir tekstui generuoti remiasi atsitiktinumu. DI teikia pirmenybę tiems ženklams, kurie gauna aukštą įvertinimą pagal vidinę vertinimo funkciją, sukurtą „OpenAI“.
„Pavyzdžiui, toks tekstų paįvairinimo mechanizmas gali teikti pirmenybę žodžiams su raide „V“. Tekstas, sukurtas pagal šią vertinimo taisyklę, turės apie 20 procentų daugiau „V“ raidžių nei įprastas žmogaus parašytas tekstas. Plika akimi skaitytojas šių dėsningumų paprastai nepastebi, bet DI atpažinimo technologija atskiria iškart“, – aiškina ekspertas.
DI kūrėjai sau meškos paslaugos nedaro
Vienas iš didžiausių iššūkių, susijusių su DI generuojamu turiniu, yra gebėjimas patikimai atskirti jį nuo žmogaus sukurto teksto. Tam technologinis sprendimas jau yra, tačiau „OpenAI“ savo atpažinimo sistemos nepadaro prieinamos masėms. „OpenAI“ 2023 m. balandžio mėn. atlikta apklausa parodė, kad 30 proc. respondentų naudotų „ChatGPT“ rečiau, jei būtų įdiegta automatiškai sukurto teksto atpažinimo sistema. Analogiški turinio generavimo įrankiai taip pat nepristato inovacijų, kurios leistų tiksliai atsekti tais įrankiais sukurtus tekstus.
„Net jei „OpenAI“ sukurtų viešą „ChatGPT“ vandens ženklinimo sistemą, plagijavimo tai nesustabdytų. Visi tiesiog pereitų prie kitų šiuo metu egzistuojančių DI sprendimų, kurie nepalieka pėdsakų. Pavyzdžiui, „Meta“ įrankio „Llama“ ar „Google“ platformos „Gemini“. Plagijavimas tęstųsi, o „OpenAI“ prarastų daug vartotojų. Auditorijos išlaikymas ir konkurencija verčia laikyti DI atpažinimo įrankius paslaptyje“, – sako „Tele2“ Inovacijų ekspertas.
Pasak A. Lukošiaus, inovatyvus mokymas, susijęs su DI didina jaunų žmonių konkurencingumą besikeičiančioje darbo rinkoje. Pavyzdžiui, Tarptautinis valiutos fondas apskaičiavo, kad DI įrankiai per ateinančius metus paveiks bent 40 proc. darbo vietų pasaulyje.
„Tai nereiškia, kad žmones pakeis DI – jie tiesiog turės išmokti juo naudotis. Vis dėlto apstu situacijų, kuriose DI atpažinimas būtų naudingas. Pavyzdžiui, mokytojams vertinant mokinių darbus ar kovojant su dezinformacija. Kol kas tokie įrankiai nėra plačiai prieinami ne dėl technologinių kliūčių, o dėl DI platformų noro išsaugoti savo auditoriją “, – apibendrina A. Lukošius.