Lietuvos ore uostuose įrengiami kontrmobilumo inžinerinių priemonių parkai

Lietuvoje toliau tęsiamas kontrmobilumo inžinerinių priemonių parkų įrengimas – pirmosios priemonės šiandien buvo pristatytos ir į Vilniaus oro uosto teritoriją.

„Džiaugiuosi, kad Lietuvos oro uostai visapusiškai remia Lietuvos kariuomenę, įrengiant kontrmobilumo inžinerinių priemonių parkus. Dauguma savivaldybių, valstybės įmonės bei Nacionalinė žemės tarnyba gerai supranta krašto gynybai skirtų kontrmobilumo inžinerinių priemonių parkų svarbą ir tai džiugina. Artėjame prie to, kad artimiausiu metu pavyks surasti sprendimus šiuos parkus steigiant ir kitose Lietuvos vietose – tai svarbu dėl mūsų visų saugumo“, – sako krašto apsaugos viceministrė Kamilė Gogelienė.

Iš viso pasienyje su Rusija ir Baltarusija bus įsteigti 27 parkai, kuriuose bus kaupiamos kontrmobilumo inžinerinės priemonės: „ežiai“, kelio blokai, „drakono dantys“, trosai, spygliuota viela, koncertina, sijos. Visoms kontrmobilumo priemonėms įgyvendinti dešimties metų laikotarpyje numatomas poreikis Lietuvai yra apie 600 mln. eurų.

„Turėdami patogią ir saugią infrastruktūrą, prie šio šalies gynybai svarbaus proceso prisideda ir Lietuvos oro uostai.  Su Lietuvos kariuomene jau kurį laiką plėtojame bendradarbiavimą, esame pasirašę bendradarbiavimo sutartį, parengę bendrus gynybos planus, nuolat organizuojame pratybas ir mokymus. Šiandien dalį kontrmobilumo priemonių pradedame sandėliuoti oro uostų teritorijoje, taip išplečiame bendrą veiklą ir prisidedame prie Lietuvos oro uostų, kaip kritinės infrastruktūros, saugumo krizės atveju“, – sako Lietuvos oro uostų saugos ir saugumo departamento direktorius Vidas Kšanas.

Visai netrukus tokios priemonės bus pristatytos sandėliavimui ir į Kauno bei Palangos oro uostus.

Apie kontrmobilumo inžinerines priemones:

Jau yra pasirašytos sutartys dėl naujų inžinerinių priemonių įsigijimo ir jos pradedamos pristatyti į inžinerinius priemonių parkus. Planuojama, kad iki šių metų pabaigos Lietuvos kariuomenei bus perduota „drakono dantų“, surenkamų „ežių“, „ispaniškų arklių“ bei betoninių kelio užtvarų už daugiau nei 4 mln. eurų. Dar bus perkama „drakono dantų“ už maždaug 2,5 mln. eurų.

Taip pat suplanuotos ir kitos kontrmobilumo priemonės: melioracinių griovių gilinimas, medžių alėjų formavimas palei kelius ir esamų miškingų vietovių išlaikymas iki 20 km atstumu nuo sienos bei aplink magistralinius ir krašto kelius, Nemuno brastų įtvirtinimas pasienyje su Rusija ir kiti pajėgumai.

Tiesa, įrengtos kliūtys yra veiksmingiausios, kai jos dengiamos tiesiogine ir netiesiogine ugnimi. Inžinerinės kliūtys pristabdo, nukreipia, užfiksuoja arba blokuoja priešo judėjimą, tam kad jį būtų galimą naikinti ugnimi. Pačios efektyviausios inžinerinės kliūtys yra kombinuotos, kuomet nesprogstamos kliūtys yra įrengiamos kartu su minomis.

Lietuva kontrmobilumo srityje pastangas derina ir su kaimyninėmis valstybėmis. Nacionalinė gynybos linija yra kuriamos Baltijos gynybos linijos dalis. Kartu su latviais ir estais išilgai rytinės NATO sienos kuriama kontrmobilumo priemonių visumą, leisianti efektyviai trikdyti ir stabdyti galimą priešo veržimąsi per sieną. Šioje srityje taip pat aktyviai bendradarbiaujama ir su Lenkija rengiantis Suvalkų koridoriaus gynybai.

Daugiau naujienų – Lietuvos oro uostų svetainėje

Bendraukime X arba Linkedin

Pranešimą paskelbė: Ramunė Milerytė, Fabula ir partneriai, UAB