Įdėti skelbimą

Pirmojo pusmečio Lietuvos oro uostų pajamos stabiliai augo, daugiausia investicijų nukreipta į infrastruktūros plėtrą ir keleivių aptarnavimą

Pirmą 2024 metų pusmetį Lietuvos oro uostų (LTOU) pajamos, neaudituotais duomenimis, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai augo iki 31 mln. eurų ir buvo 4,5 proc. didesnės negu pirmą pusmetį pernai.  

Grynasis pelnas kilo nuo 6,1 mln. eurų praėjusiais metais iki 7,5 mln. šiais metais (lyginant pirmuosius pusmečius). Tam įtakos turėjo ir pritaikyta mokestinė pelno mokesčio lengvata investiciniams projektams. 

Tuo tarpu veiklos pelnas iki mokesčių, palūkanų, nusidėvėjimo ir amortizacijos (EBITDA) pirmąjį šių metų pusmetį buvo 11,1 mln. eurų – 23 proc. mažesnis, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2023 metais. Šį rodiklį nulėmė nuo 449 iki 517 augęs darbuotojų skaičius. Dauguma naujų darbuotojų priimta į aviacijos saugumo  inspektorių pareigas, siekiant užtikrinti maksimaliai sklandų pagrindinės funkcijos vykdymą bei išaugusių srautų suvaldymą. Taip pat augo turto priežiūros ir su ribotos judėsenos keleivių aptarnavimu susijusios sąnaudos.   

Bendrovės duomenimis, apie du trečdalius LTOU pajamų šiemet sudarė būtent aviacinės veiklos pajamos, viršijusios 20,4 mln. eurų – gauta beveik 0,5 mln. daugiau negu pirmą pusmetį pernai. Pajamos iš neaviacinės veiklos augo dar sparčiau: nuo 9,6 mln. eurų pernai iki 10,5 mln. eurų šiemet – beveik 1 mln. daugiau. 

Bendrovės įgyvendinamos rekordinės investicijos į infrastruktūrą šiemet siekia 70 mln. eurų. Investicijos nukreiptos užtikrinti Lietuvos oro uostų keleivių ir augančių skrydžių pralaidumą ateityje. Tarp svarbiausių projektų – naujojo Vilniaus oro uosto išvykimo terminalo statybos bei vykdyta eismo schemos rekonstrukcija, taip pat Kauno oro uosto perono dalies bei keleivių terminalo plėtra. 

„Šių metų pirmosios pusės finansinius rodiklius vertiname pozityviai ir matome aiškų augimą daugelyje svarbiausių sričių. Prie augimo be jokios abejonės prisidėjo didelė paklausa kelionėms, kuri nuo pat metų pradžios intensyviai augo, pasiekė rekordines apimtis ir iš esmės neturėtų sustoti metų eigoje. Planuodami šią tendenciją dar praėjusių metų pabaigoje daugiau investavome į personalo pajėgumus, aktyviausiai samdėme  operatyvinio lygmens darbuotojus, nors tai finansų ataskaitose labiausiai ir lemia išaugusias sąnaudas, tačiau kartu leidžia užtikrinti, kad visi keleiviai būtų aptarnauti laiku ir tinkamai“, – sako Petras Akstinas, LTOU Finansų departamento direktorius. 

Išsamiau su Lietuvos oro uostų finansinėmis ataskaitomis galima susipažinti šiame puslapyje https://www.ltou.lt/lt/apie-lietuvos-oro-uostus/administracine-informacija/finansines-ataskaitos  

Daugiau naujienų – Lietuvos oro uostų svetainėje 

Bendraukime X arba Linkedin 

Pranešimą paskelbė: Tadas Vasiliauskas, AB Lietuvos oro uostai

Rekomenduojame

NaudotosKnygos.lt
Lietuvos keliuose juodųjų dėmių per metus sumažėjo dešimtadaliu

Lietuvos keliuose juodųjų dėmių per metus sumažėjo dešimtadaliu

Lietuvos valstybinės reikšmės keliuose juodųjų dėmių skaičius nuosekliai mažėja. 2026 m. nustatytos 27 juodosios dėmės – trimis mažiau nei pernai, kai jų buvo 30. Specialistų teigimu, eismo saugos priemonės duoda rezultatų, tačiau dalis pavojingų vietų keliuose išlieka tos pačios ne vienerius metus. „Kiekviena išnykusi juodoji dėmė reiškia, kad vis daugiau žmonių namo grįžta saugiai. Tačiau […]


Seimo narių S. Gentvilo ir L. Savicko pranešimas: parlamentarų pataisa apsaugos nuo to, kad automobilių pirkėjai neįsigytų „katės maiše“ – kartu iš šešėlio ištrauks dešimtis milijonų

Seimo narių S. Gentvilo ir L. Savicko pranešimas: parlamentarų pataisa apsaugos nuo to, kad automobilių pirkėjai neįsigytų „katės maiše“ – kartu iš šešėlio ištrauks dešimtis milijonų

2026 m. gegužės 14 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai) Ne tik civilinės atsakomybės, bet ir „Kasko“ draudimu apdrausti, tačiau nepataisomai sudaužyti automobiliai turėtų būti nurašomi, kad tokių transporto priemonių nemėgintų prikelti šešėlinio autoverslo atstovai ir nesiūlytų pirkėjams kaip gero daikto. Pagal Seimo narių Simono Gentvilo ir Luko […]


Jungtinio bilieto klausimas keliasi į Seimą

Jungtinio bilieto klausimas keliasi į Seimą

Jau 2028 metais Lietuva gali turėti jungtinį bilietą, kuris apimtų įvairias transporto rūšis – autobusus, traukinius, vandens transportą bei pavėžėjimo ir transporto dalijimosi paslaugas. Susisiekimo ministerijos parengti įstatymų pakeitimai pateikti svarstyti Seimui. Jungtinio bilieto sistema leistų keleiviams ne tik planuoti kombinuotas keliones, bet ir atsiskaityti už jas vienoje platformoje.  Seimui patvirtinus įstatymų pakeitimus, į Lietuvos […]


SIXT franšizės partneris Baltijos šalyse ir Suomijoje pernai pasiekė 79,8 mln. eurų apyvartą

SIXT franšizės partneris Baltijos šalyse ir Suomijoje pernai pasiekė 79,8 mln. eurų apyvartą

Automobilių nuomos, veiklos nuomos ir prenumeratos paslaugas teikianti „Transporent“ grupė, SIXT franšizės partneris Baltijos šalyse ir Suomijoje, 2025 m. pasiekė 79,8 mln. eurų konsoliduotą apyvartą. Palyginti su ankstesniais metais, ji augo 10,7 proc. Lietuva pernai buvo viena stipriausių grupės rinkų – apyvarta šalyje siekė 26,5 mln. eurų ir per metus augo 7 proc., o pelnas po mokesčių […]


Juras Taminskas: ,,Įjungsime 10 metų neveikiančias vilkikų svarstykles“

Juras Taminskas: ,,Įjungsime 10 metų neveikiančias vilkikų svarstykles“

Įgyvendinant iniciatyvą „Stop kelių gadinimui“, iš esmės stiprinama sunkiasvorio transporto kontrolė įrengiant platesnį svarstyklių tinklą Lietuvos keliuose. Artimiausiu metu planuojama modernizuoti vieną svarbiausių sunkiasvorio transporto kontrolės taškų Lietuvoje – Klaipėdos stacionarųjį kontrolės postą, įrengiant naują svėrimo sistemą. Šiemet pagrindiniuose kelių ruožuose bus pradėtos įrenginėti ir dinaminės vilkikų svėrimo sistemos, kurių užfiksuoti svorio viršijimai leis išrašyti […]


Susisiekimo ministerijos komentaras dėl situacijos LTG

Susisiekimo ministerijos komentaras dėl situacijos LTG

Susisiekimo ministerija atidžiai stebi ir vertina susiklosčiusią situaciją dėl incidento geležinkeliuose. Svarbu, kad dialogas įmonės viduje būtų konstruktyvus, o visi klausimai būtų sprendžiami skaidriai, užtikrinant darbuotojų teises. Pranešimą paskelbė: Ligija Kliunkienė, LR Susisiekimo ministerija Bendrinti