Vis daugiau Lietuvos gyventojų renkasi keliones elektromobiliais, siekdami ne tik išvengti taršos, bet ir mėgautis komfortišku bei tylesniu važiavimu. Nors ilgesnės kelionės elektromobiliu jau nebėra retenybė, dalis vairuotojų vis dar svarsto ar patogu būtų leistis į tolimesnes keliones po Lietuvą. „Elektrum Lietuva“ elektromobilių produktų vystymo vadovė Laura Doraitė-Gudavičienė pasidalino įžvalgomis apie patogiausias kryptis Lietuvoje vasarą bei aptarė galimus kelionių elektromobiliu privalumus ir iššūkius.
Patogiausias maršrutas – link Baltijos krantų
Atsižvelgiant į tai, kaip auga ir keičiasi elektromobilių parkas Lietuvoje, akivaizdu, kad ir ilgesnės kelionės jais tampa vis aktualesnės. Žmonės keliauja ne tik Lietuvoje, bet ir į užsienį, įveikdami ne šimtus, o tūkstančius kilometrų. Lietuvoje vasarą populiariausios kryptys – prie jūros arba ežerų, tai Klaipėda, Palanga, Ignalina, Molėtai ir Zarasai.
Pasak „Elektrum Lietuva“ atstovės, kelionės į pajūrį yra labiau pritaikytos elektromobiliams, nes tiek pakeliui, tiek ir sustojus prie Kauno, Klaipėdoje ar Palangoje nesunku rasti kur įkrauti elektromobilį. Vairuotojams taip pat svarbu, kokiose vietose yra įrengtos įkrovimo stotelės. Aktualu, kad sustojus įsikrauti būtų galima išgerti kavos, užkąsti ar nueiti į tualetą.
Kalbant apie kitus patogumus, kai kuriuose miestuose elektromobilių parkavimas yra nemokamas, tačiau reikia nepamiršti pasirūpinti leidimais. Taip pat, važiuojant į Neringą, elektromobiliams netaikomas taršos mokestis.
Turizmo infrastruktūra yra, o įkrovimo stotelių dar teks luktelti
„Elektrum Lietuva“ elektromobilių produktų vystymo vadovės teigimu, nors įkrovimo taškų plėtra šalyje vykdoma, kol kas ne visos Lietuvos vietovės yra patrauklios elektromobilių vairuotojams. Renkantis savaitgalio kelionių kryptis elektromobilių vairuotojams iššūkį gali kelti mažesni miestai ir miesteliai.
„Vykstant į Šiaurės rytų Lietuvą, link ežerų krašto, mus pasitinka kiek kitokia situacija nei pasirinkus pajūrio kryptį. Čia infrastruktūros dar trūksta tiek pakeliui, tiek ir mažesniuose miestuose. Bet situacija tikrai gerėja, ir manau, kad kitą vasarą „nepatogių“ krypčių beveik neliks“, – prognozuoja L. Doraitė-Gudavičienė.
Ekspertės teigimu, įkrovimo infrastruktūros kūrimas prie kelių yra iššūkis daugumai operatorių, nes skirtingai nei miestuose dažnai ESO tinklo galimybės yra ribotos, be to, yra taikomi papildomi reikalavimai dėl atstumų nuo kelio, servitutinių zonų naudojimo kabelių vedimui, nuovažoms ir pan.
„Yra nemažai puikių vietų Lietuvos regionuose, kuriose yra išvystyta turizmo infrastruktūra, bet nėra pakankamai įkrovimo infrastruktūros. Taip pat ir regioniniai keliai. Esame jau įpratę, kad degalinės visada yra pakeliui, nesvarbu kokios reikšmės kelias tai bebūtų,“ – teigia „Elektrum Lietuva“ elektromobilių produktų vystymo vadovė.
Kad kelionės elektromobiliais būtų tokios pat patogios kaip ir automobiliais su vidaus degimo varikliu, būtinas panašaus tankumo įkrovimo tinklas, kokį turi degalinės.
„Jei važiuodami į bet kurį šalies miestą žinosime, kad yra kur patogiai ir greitai įsikrauti elektromobilį, nebeliks argumentų, kodėl kelionėms jo nesirinkti“, – teigia L. Doraitė-Gudavičienė.
Tylus veikimas – ir lekiant greitkeliu, ir gamtoje
Kalbant apie kelionių elektromobiliu privalumus, vieni esminių – komfortas ir tyla, kuria galima mėgautis net važiuojant greitkeliu. Tylus veikimas tampa privalumu ir tikriems gamtos entuziastams, išsiruošus į paukščių stebėjimo keliones ar norintiems užfiksuoti gyvūnus laukinėje gamtoje.
„Dar vienas aspektas į kurį dėmesį atkreipia ne vienas elektromobilio vairuotojas – tai greitis. Vairuojant elektromobilį dažniau žvilgsnis nukrypsta į greičio skydelį, nes didesnis greitis reiškia didesnes elektros sąnaudas ir mažesnį nuvažiuojamą atstumą. Tad verta apsvarstyti, ar sutaupytos kelios minutės kelyje vertos papildomo sustojimo ir ilgesnio laukimo įsikraunant elektromobilio bateriją“, – sako L. Doraitė-Gudavičienė.
„Elektrum Lietuva“ atstovės teigimu, Lietuvos elektromobilių vairuotojai jau greitai galės mėgautis vis patogesnėmis kelionėmis ir įvairesnėmis kryptimis, o kol kas, svarbiausia yra mėgautis kelionių komfortu ir ekologiškumu, kuriuos ir siūlo elektromobiliai.
„Elektrum Lietuva“ priklauso Latvijos žaliosios elektros gamintojai „Latvenergo“, kurios vystomas „Elektrum Drive“ įkrovimo tinklas 2023 m. pabaigoje išaugo 69 proc. ir tapo didžiausiu Baltijos šalyse, kai Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje įrengtų įkrovimo prieigų skaičius perkopė 570. Vienas svarbiausių „Elektrum Lietuva“ šių metų planų – iki metų pabaigos įrengti daugiau nei 200 prieigų Lietuvoje. Ateinančiais metais bendrovė rinkai planuoja pristatyti ir naujo tipo įkrovimo vietas – elektromobilių įkrovimo centrus.
Apie bendrovę:
„Elektrum Lietuva“ yra didžiausios Baltijos šalyse žaliosios elektros gamintojos „Latvenergo“ (Latvija) antrinė įmonė, teikianti įvairius energetikos sprendimus buitiniams ir verslo klientams Lietuvoje. Beveik 80 proc. „Latvenergo“ pagamintos elektros energijos yra iš atsinaujinančių šaltinių. Bendrovė „Elektrum Lietuva“ šiuo metu tiekia elektrą daugiau nei 12 tūkst. įmonių, savo elektros tiekėju įmonę pasirinko daugiau kaip 212 tūkst. namų ūkių, įmonė tiekia dujas beveik 800 bendrovių, yra įrengusi virš 2000 saulės elektrinių bei šešis saulės parkus (29,7 MW). Statomų naujų saulės ir vėjo parkų bendra galia sieks daugiau nei 500 MW.
Pranešimą paskelbė: Lina Vasilevskė , UAB „Publicum”
Lietuvos valstybinės reikšmės keliuose juodųjų dėmių skaičius nuosekliai mažėja. 2026 m. nustatytos 27 juodosios dėmės – trimis mažiau nei pernai, kai jų buvo 30. Specialistų teigimu, eismo saugos priemonės duoda rezultatų, tačiau dalis pavojingų vietų keliuose išlieka tos pačios ne vienerius metus. „Kiekviena išnykusi juodoji dėmė reiškia, kad vis daugiau žmonių namo grįžta saugiai. Tačiau […]
2026 m. gegužės 14 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai) Ne tik civilinės atsakomybės, bet ir „Kasko“ draudimu apdrausti, tačiau nepataisomai sudaužyti automobiliai turėtų būti nurašomi, kad tokių transporto priemonių nemėgintų prikelti šešėlinio autoverslo atstovai ir nesiūlytų pirkėjams kaip gero daikto. Pagal Seimo narių Simono Gentvilo ir Luko […]
Jau 2028 metais Lietuva gali turėti jungtinį bilietą, kuris apimtų įvairias transporto rūšis – autobusus, traukinius, vandens transportą bei pavėžėjimo ir transporto dalijimosi paslaugas. Susisiekimo ministerijos parengti įstatymų pakeitimai pateikti svarstyti Seimui. Jungtinio bilieto sistema leistų keleiviams ne tik planuoti kombinuotas keliones, bet ir atsiskaityti už jas vienoje platformoje. Seimui patvirtinus įstatymų pakeitimus, į Lietuvos […]
Automobilių nuomos, veiklos nuomos ir prenumeratos paslaugas teikianti „Transporent“ grupė, SIXT franšizės partneris Baltijos šalyse ir Suomijoje, 2025 m. pasiekė 79,8 mln. eurų konsoliduotą apyvartą. Palyginti su ankstesniais metais, ji augo 10,7 proc. Lietuva pernai buvo viena stipriausių grupės rinkų – apyvarta šalyje siekė 26,5 mln. eurų ir per metus augo 7 proc., o pelnas po mokesčių […]
Įgyvendinant iniciatyvą „Stop kelių gadinimui“, iš esmės stiprinama sunkiasvorio transporto kontrolė įrengiant platesnį svarstyklių tinklą Lietuvos keliuose. Artimiausiu metu planuojama modernizuoti vieną svarbiausių sunkiasvorio transporto kontrolės taškų Lietuvoje – Klaipėdos stacionarųjį kontrolės postą, įrengiant naują svėrimo sistemą. Šiemet pagrindiniuose kelių ruožuose bus pradėtos įrenginėti ir dinaminės vilkikų svėrimo sistemos, kurių užfiksuoti svorio viršijimai leis išrašyti […]
Susisiekimo ministerija atidžiai stebi ir vertina susiklosčiusią situaciją dėl incidento geležinkeliuose. Svarbu, kad dialogas įmonės viduje būtų konstruktyvus, o visi klausimai būtų sprendžiami skaidriai, užtikrinant darbuotojų teises. Pranešimą paskelbė: Ligija Kliunkienė, LR Susisiekimo ministerija Bendrinti