Kaip Lietuvoje ir kitose Europos šalyse bus sprendžiami elektrinių sunkvežimių įkrovimo iššūkiai?

Kaip suteikti galimybes verslui įkrauti tūkstančius elektra varomų sunkvežimių, kurie galėtų pakeisti dyzelinius? Siekiant neapriboto elektrifikuoto sunkiojo transporto judėjimo šalia svarbiausių magistralinių kelių visoje Europoje turėtų būti įrengti tūkstančiai naujų itin didelės galios įkrovimo stotelių, o tokiai infrastruktūros plėtrai reikalingos didžiulės lėšos. Dėl to sutaria ne tik Lietuvos logistikos įmonės, bet ir įkrovimo tinklų operatoriai bei energijos tiekėjai. Verslas tikisi didesnio subsidijavimo, bet tuo pat metu ieško ir kitų išlaidų pasidalijimo sprendimų.

Didžiausias įkrovimo iššūkis – tolimieji reisai

Vilniuje vykusio „Transporto inovacijų forumo“ metu elektromobilių įkrovimo tinklo vystytojos „Eleport“ vadovas Lietuvoje ir Baltijos šalyse Kazys Pupinis pastebėjo, kad įkrovimo įrangą turinčios įmonės turi jau dabar pradėti eksploatuoti elektrinius sunkvežimius. Anot jo, statistika rodo, kad 45 proc. krovinių Europoje yra transportuojami trumpesniais nei 300 km maršrutais, o toks nuotolis šiuolaikiniam elektra varomam vilkikui yra įveikiamas. 

K. Pupinis išskyrė tris svarbiausius sunkiojo transporto įkrovimo sprendimus. Pirmasis yra įmonės teritorijoje įrengiamos iki 100 kW galios stotelės, naudojamos sunkvežimių baterijų įkrovimui per naktį. Antrasis variantas – įranga paskirties vietoje arba netoli jos. Tam galėtų būti naudojamos nuo 150 iki 350 kW galios stotelės, o baterijų įkrovimas truktų nuo 30 min. iki 2 val. Norint leistis į tolimuosius reisus, anot eksperto, būtinas trečiasis sprendimas – spartusis įkrovimas. Norint pasiekti bent 45 min. įkrovimo laiką, elektriniams sunkvežimiams reikalingos mažiausiai 1 MW galios stotelės.

„Dviem paprasčiausiais įkrovimo sprendimais galima apimti praktiškai visą Lietuvą, tačiau neapribotas elektrinių sunkiasvorių eksploatavimas – tai jau visai kita tema. Tokiai infrastruktūrai bus reikalingos didžiulės investicijos, prie to turėtų prisidėti savivaldos atstovai ir atsirasti valstybinės iniciatyvos. Bet svarbiausias bus glaudus gamintojų, logistikos kompanijų ir įkrovimo infrastruktūros operatorių bendradarbiavimas“, – teigė ekspertas.

Gerieji pavyzdžiai, kuriais verta sekti Lietuvai

K. Pupinio vertinimu, tiek Baltijos šalyje, tiek ir Lenkijoje sunkiasvoriams skirta įkrovimo infrastruktūra kol kas yra pradinėje vystymosi stadijoje. Kaip gerąjį pavyzdį jis įvardino Švediją, kurioje su valstybės parama bus įrengiama 100 specialiai sunkiajam transportui skirtų įkrovimo stotelių, o sukurtas tinklas užtikrins galimybę elektriniu vilkiku pervažiuoti visą šalį.

„Taip pat naudinga peržiūrėti prioritetus. Pavyzdžiui, įvertinus tai, kad elektromobiliai dažnai įkraunami namuose, Vokietijoje buvo atsisakyta ambicingo plano įrengti milijoną lengviesiems automobiliams skirtų viešųjų stotelių. Vietoje to, nuspręsta įrengti sunkiajam transportui skirtus penkis didžiulius įkrovimo centrus, kurių kiekvieno galia sieks 1,5 MW. Gerųjų sunkiojo transporto įkrovimo infrastruktūros plėtros pavyzdžių Europoje kol kas nėra daug ir galbūt Lietuvai vertėtų jais sekti“, – svarstė „Eleport“ atstovas.

Prireiks ir subsidijavimo, ir privataus kapitalo

„Scania Group“ įkrovimo strategijos ir verslo plėtros padalinio verslo plėtros vadovas Joachimas Skoogbergas pažymėjo, kad brangiai kainuojanti sunkiojo transporto įkrovimo įranga turėtų būti maksimaliai išnaudojama. Švedijoje tai pasiekiama įrengiant pusiau viešas įkrovimo aikšteles, kurias valdo transporto ir logistikos bendrovės. Šios įmonės gauna valstybės paramą, tačiau už tai įsipareigoja suteikti viešą prieigą.

„Sprendimai gali būti įvairūs – galbūt dalis įkrovimo aikštelės yra vieša, o kita dalis – privati. Arba nurodytomis valandomis teritorijoje gali būti tik įmonės transportas, bet kitu laiku įleidžiami visi norintys. Tai garantuotas būdas maksimaliai išnaudoti infrastruktūrą ir sumažinti investicijų poreikį“, – teigė „Scania“ atstovas.

Į infrastruktūros plėtrą įsitraukia ir patys sunkiasvorio transporto gamintojai. „Traton“ grupė, kuriai priklauso „Scania“ ir MAN prekių ženklai, drauge su „Daimler Truck“ ir „Volvo“ praėjusiais metais pasirašė susitarimą, pagal kurį įsipareigoja įrengti ir prižiūrėti elektriniams sunkvežimiams ir autobusams skirtą didelės galios viešąjį įkrovimo tinklą. Iki 2027 metų didieji gamintojai visoje Europoje planuoja įrengti 1700 sparčiojo įkrovimo stotelių. Investicijos į šį projektą sieks 1,5 mlrd. eurų.

Ragina nepasikliauti vien valstybės parama

Transporto inovacijų forume dalyvavusi susisiekimo viceministrė Agnė Vaiciukevičiūtė akcentavo, kad 2023 m. rugsėjį priimtas ES reglamentavimas dėl alternatyviųjų degalų infrastruktūros vystymo reikalavimų ES mastu padarys esminį proveržį. Sunkiasvorių transporto priemonių įkrovimo elektra ir papildymo vandeniliu infrastruktūra etapais iki 2030 m. Europos Sąjungoje turės būti išvystyta tiek šalia pagrindinių kelių, tiek didžiuosiuose miestuose. Lietuva, siekdama paskatinti ne tik spartesnę šios infrastruktūros plėtrą, bet ir alternatyviaisiais degalais varomų sunkiųjų transporto priemonių įsigijimą, jau yra suplanavusi ir pradeda įgyvendinti finansines skatinimo priemones. ES lėšų pagalba iki 2026 m. siekiama paskatinti įrengti nemažiau kaip 300 įkrovimo prieigų sunkiajam transportui, taip pat 4 vandenilio pildymo punktus. Taip pat virš 20 mln. Eur bus skiriama kompensacijoms elektra ir vandeniliu varomų sunkiųjų transporto priemonių įsigijimui.

„Lietuva jau pristatė daugelį ir kitų reikalingų iniciatyvų spartesniam elektrifikavimui, pavyzdžiui, lengvųjų elektromobilių įsigijimo skatinimo ir reikalingos įkrovimo infrastruktūros, ir, manau, kad esame teisingame kelyje ir veikiame kartu su verslu“, – diskusijoje kalbėjo viceministrė.

„Elinta Charge“ vadovo Igno Mikučio vertinimu, valstybinis elektromobilių sektoriaus subsidijavimas buvo labai reikalinga „kietoji“ priemonė. Tačiau, anot įkrovimo įrangos eksperto, Lietuvos transporto ir logistikos bendrovės neturėtų pasikliauti vien valstybės parama. „Pavyzdžiui, didžiosios mūsų logistikos įmonės galėtų įsirengti bendrus įkrovimo centrus greta populiariausių maršrutų ir taip pasidalinti išlaidas“, – galima išeitį įvardino diskusijos dalyvis. 

„Elektrum Lietuva“ vadovas Martynas Giga elektromobilių infrastruktūros plėtros svertus linkęs perduoti investuotojams. Pasak jo, investicijų grąžos siekiantis verslas geriausiai užtikrins, kad infrastruktūra būtų plečiama ten, kur jos labiausiai reikia. „Pasiūla visuomet seka paklausą. Jei tikrai reikės įkrovimo infrastruktūros, verslas investuos į elektros tiekimą, naujas technologijas ir kitas priemones. Aišku, rinka veikia dvejopai: galime skatinti elektrinių sunkvežimių pardavimus plėsdami infrastruktūrą, arba laukti, kol išaugę pardavimai lems spartesnį stotelių diegimą“, – reziumavo energetikos ekspertas.

Pranešimą paskelbė: Monika Tamulaitytė, Fabula ir partneriai, UAB