Padangų keitimas po žiemos – savaime suprantama procedūra, kuri nebestebina nė vieno automobilio savininko. Atrodo, lyg ir viskas žinoma, ir savaime suprantama – užsukai į servisą ar meistrą garaže, pasikeitei padangas, išvažiavai. Vis tik yra dar vienas aspektas, kuris akcentuojamas ne taip dažnai – tai dujos, kuriomis pripildomos padangos. Vis daugiau vairuotojų atranda galimybę padangas pildyti ne oru, o azoto dujomis. Išsamiau apie tai – šiame tekste.
„Pirmaisiais metais azoto naudą vairuotojams buvo sudėtinga įrodyti, tačiau ilgainiui žinia apie jo naudą pradėjo sklisti iš lūpų į lūpas – patenkinti vairuotojai teigiamą savo patirtį perduodavo savo pažįstamiems. Šiandien neretai naujas pas mus atvykęs klientas paklausia, kuo pildysime padangas – azotu ar oru. Kai kuriems vairuotojams tai – lemiamas veiksnys renkantis ratų montavimo servisą“, – teigia „Autobrava Motors“ serviso vadovas Jonas Račkauskas.
Ore, kuriuo žmonės kasdien kvėpuoja ir kuriuo daugelyje servisų pildomi automobilių ratai, jau yra beveik 80 proc. azoto. Tad klausimai, kodėl reikėtų pildyti ratus 99,9 proc. grynumo azotu, skamba logiškai – jo ore ir taip pakankamai daug. Vis tik gryno azoto privalumų padangose yra ne vienas, o juos galima apjungti į keturis pagrindinius.
1. Maža skvarba
Bene pagrindinis azoto privalumas – cheminė šių dujų savybė, skvarba. Dėl stambesnės molekulinės struktūros azoto skvarba yra gerokai mažesnė nei oro, todėl azoto dujomis pripildyta padanga lėčiau praranda slėgį. Paprastu oru pripūstų padangų slėgį tikrinti reikėtų kas dvi–tris savaites, o azotu – du–tris kartus per sezoną. O jeigu automobilyje įrengta padangų slėgio stebėjimo sistema (angl. TPMS – Tyre pressure monitoring system), slėgio tikrinti ir padangų pūsti greičiausiai išvis nereikės.
Nekintantis padangų slėgis yra svarbus eismo saugumo elementas. Automobiliai, kurių padangų slėgis per didelis ar per mažas, yra mažiau stabilūs kelyje ir juos suvaldyti sunkiau. Be to, tai turi įtaką degalų sąnaudoms – automobilis su per mažai pripūstomis subliuškusiomis padangomis vartoja daugiau degalų.
2. Stabilus slėgis
Kitas didelis azoto privalumas eismo saugumui – jo temperatūrinis stabilumas. Ši savybė turi didelę įtaką padangų slėgio stabilumui, ypatingai važiuojant dideliu greičiu ar staiga stabdant. Dėl stabdžių sistemos gedimų kartais sprogsta sunkvežimių padangos – pamačius tokį pakelėje, galima būti garantuotiems – jo padangos buvo pripildytos oru.
Azotu pripildytų padangų slėgis nekinta net ir gerokai pakitus oro temperatūrai. Pavyzdžiui, jeigu vasarinės padangos automobiliui buvo užmontuotos ir pripūstos vėsesniu oru kai aplinkos temperatūra buvo 5 laipsniai, vasarą sušilus iki 30-ies jų slėgis gali būti per didelis.
Lėktuvų padangos dėl temperatūros stabilumo yra pildomos tik azotu – 10 km aukštyje jos būna dideliame šaltyje, o lėktuvui nusileidus, stipriai įkaista stabdymo metu. Naudojant orą, lėktuvų padangos būtų mažiau patikimos, jas keisti reikėtų dažniau.
3. Protektorius dėvisi tolygiai
Slėgis turi didelę įtaką padangų protektoriaus dėvėjimuisi. Kai slėgis per mažas (taip gali nutikti žemėjant oro temperatūrai ar su laiku orui pasišalinant per ventilį bei kitas vietas), smarkiai dėvisi padangos šonai, ji kelyje atliekant staigesnį manevrą gali net nusimontuoti. Kai slėgis per didelis (taip gali nutikti padangai įkaitus), sparčiau dėvisi vidinė jos dalis.
4. Padangos ilgaamžiškumas didėja
Azotas servisuose laikomas specialiose sandariose talpose – tik taip įmanoma išlaikyti 99,9 proc. siekiantį jo grynumą. Tuo tarpu į padangas pučiamas oras imamas iš aplinkos, kartu su drėgme, dulkėmis ir kitomis plika akimi nepastebimomis dalelėmis. Ilguoju periodu kartu su oru patenkančios dalelės daro neigiamą įtaką padangos sudedamosioms dalims – sukelia gumos oksidaciją ir metalinio kordo, ventilio koroziją.
Dėl šios priežasties padangų užpildymas azotu ypatingai tinka istoriniams automobiliams, nameliams ant ratų ir kitoms retai naudojamoms transporto priemonėms.
Pranešimą paskelbė: Eiviltas Paraščiakas, UAB „INK agency“
Mažėjant siunčiamų popierinių laiškų apimtims, pašto sektoriui vis sunkiau remtis tradiciniu veiklos modeliu. Šveicarijoje dirbančio „Swiss Post“ transporto departamento vadovo ir valdybos nario dr. Aurimo Vilkelio teigimu, ateityje paštas nebegalės išsilaikyti vien iš laiškų ir siuntų pristatymo, todėl turės ieškoti naujų funkcijų – nuo elektroninės komercijos ir duomenų sprendimų iki platesnio vaidmens valstybės logistikoje. Anot […]
Eismas šiandien tampa ne tik judėjimo, bet ir emocinės savikontrolės išbandymu. Nuolatinis skubėjimas, įtemptos dienotvarkės ir informacinis triukšmas persikelia ir į kelią – čia net ir racionalūs žmonės kartais reaguoja impulsyviai. Psichologė Kristina Jievaitienė paaiškina, kad tai nėra atsitiktinumas: „Eismas – greitas, dinamiškas procesas, kartais žmonės streso būsenoje pirmiau padaro, vėliau galvoja. Veikia streso elgesio […]
Vokietijos automobilių gamintoja „Volkswagen“ pristato iš esmės atnaujintą vieno populiariausių elektromobilių Europoje versiją – „ID.3 Neo“, taip pradėdama naują savo elektrinių modelių sėkmės istorijos etapą. Naujas modelio pavadinimas žymi esminius pokyčius: išraiškingą išorės dizainą, atnaujintą interjerą, pažangias elektrines sistemas ir papildomas skaitmenines technologijas. Iš pagrindų pasikeitęs „ID.3 Neo“ žada nustatyti naujus standartus kompaktiškų elektromobilių segmente. […]
Prastos būklės kelias ir susidėvėjęs takas pėstiesiems Neries krantinėje jau greitai liks praeityje – balandžio 20 dieną startuoja gatvės atnaujinimas. Kapitalinis remontas pradedamas nuo P. Vileišio tilto pusės, ties susikirtimu su A. Kriščiukaičio gatve. Darbai apims abi eismo juostas, todėl tiek vairuotojai, tiek ir penktojo troleibuso maršruto keleiviai raginami atkreipti dėmesį į pasikeitimus. Pokyčiai Neries […]
Briedis, stirna ar šernas, netikėtai išnirę į kelią, – scenarijus, su kuriuo susiduria vis daugiau Lietuvos vairuotojų. Draudikų duomenys patvirtina nerimą keliančią tendenciją: susidūrimų su laukiniais gyvūnais Lietuvos keliuose daugėja. Vien per 2025 metus tokių žalų skaičius augo beveik penktadaliu, o bendra jų vertė per nepilnus trejus metus jau perkopė 5 mln. eurų ribą. Pavojus […]
Susisiekimo ministras Juras Taminskas kreipėsi į Baltijos regionų šalių – Estijos, Latvijos, Lenkijos, Suomijos bei Švedijos ministrus. J. Taminskas sako, kad metas imtis lyderystės ir išspręsti Europos Sąjungos piliečių galvos skausmą – laikrodžių rodyklių daugiau nebesukti. „Negalime būti pasyvūs situacijos, kuri jau kelis dešimtmečius yra tikras galvos skausmas gyventojams, stebėtojai. Todėl imuosi lyderystės dėl sezoninio […]