5 metai po oro uostų susijungimo: rekordinis pelnas ir milijoniniai dividendai valstybei

1

5 metai po oro uostų susijungimo: rekordinis pelnas ir milijoniniai dividendai valstybei

Praėjo lygiai 5 metai nuo to, kai 2014 m. liepos 1 d. buvo paskelbta apie visų Lietuvos oro vartų sujungimą į vieną įmonę – Lietuvos oro uostus. Rezultatai rodo, kad Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostų suvienijimas pasiteisino: nuo sujungimo iki dabar Lietuvos oro uostai skaičiuoja net 235 proc. išaugusį pelną (EBITDA), nuosekliai augančią turto grąžą ir kasmet didėjančius milijoninius dividendus valstybei.

Lietuvos oro uostų vadovo Mariaus Gelžinio teigimu, strateginis sprendimas sujungti visus tris nacionalinius oro uostus, visų pirma, atnešė pamatuojamos naudos valstybei. Kasmet į šalies biudžetą įmonė sumoka milijoninius dividendus, kurių suma po visų oro vartų suvienijimo išaugo beveik 14 kartų: nuo 609 tūkst. eurų dar 2013 m. iki 8,5 mln. eurų už 2018 m., išmokėtų šiais metais. 

„Tarptautinės oro uostų tarnybos duomenimis, Lietuvos oro uostai sukuria apie 2,5 proc. šalies BVP, bendrame šalies kontekste tai yra solidus pasiekimas. Mes nuosekliai dirbame, kad išliktume konkurencingi ne tik regione, bet ir visoje Europoje, o tai augina ir finansinius rodiklius: kasmet pritraukiame naujas skrydžių kryptis, auga keleivių skaičius, plečiame neaviacinių paslaugų spektrą“, – sako M. Gelžinis.

Rekordinius keleivių srautus kasmet pasitinkantys Vilniaus, Kauno ir Palangos oro vartai praėjusiais metais skaičiavo beveik 44 mln. eurų bendrųjų pajamų ir beveik 17,7 mln. eurų EBITDA. Lyginant su 2013 m., t. y. paskutiniais metais iki Lietuvos oro uostų susijungimo, tai yra atitinkamai 111 proc. ir net 235 proc. didesni skaičiai. Prieš susijungimą bendros oro uostų pajamos siekė šiek tiek per 20 mln. eurų, o EBITDA pelnas buvo 5,3 mln. eurų. 

Per pastaruosius penkerius metus vieningos įmonės pelningumas nuosekliai augo 18 procentinių punktų kasmet.

„Taip pat labai svarbus rodiklis yra turto grąža (ROA), rodanti efektyvų įmonės valdymą. Visiems trims oro uostams susijungus į vieną įmonę, ROA skaičius taip pat nuolat augo ir iki 2018 m. padidėjo nuo 0,1 iki 4,4 proc. Nuosavybės grąža (ROE) didėjo nuo 0,2 iki 6,9 proc. Tai rodo, kad einame teisingu keliu, o mūsų komandos darbas kuria nuoseklų ir stabilų įmonės augimą“, – teigia Lietuvos oro uostų vadovas.

Augančio įmonės kapitalo ir atsiperkamumo nesustabdė ir 2017 m. 35 dienoms pikiniu vasaros laikotarpiu rekonstrukcijai užverti Vilniaus oro vartai. Pasak M. Gelžinio, net ir sustabdžius didžiausio šalies oro uosto veikimą, buvo pasiekta džiuginančių rezultatų. Bendros pajamos ir valstybei išmokami dividendai augo, o grynasis pelnas, EBITDA, turto bei nuosavybės grąža tik nežymiai nusileido ankstesnių metų rezultatams.

„2017-ieji mums buvo netipiniai metai, jų pradžioje planavome apie 3 mln. eurų siekiantį nuostolį. Tačiau nepaisant to, 2017 m. vis tiek buvo daugeliu aspektų sėkmingesni nei bet kurie ankstesni ar net 2016 m. Bendros pajamos tais metais augo nuo 29 iki 33 mln. eurų, o dividendai didėjo netgi dvigubai – nuo 1,7 iki 3,4 mln. eurų. Tai buvo geras įsibėgėjimas į 2018 metus, kurie visapusiškai Lietuvos oro uostams buvo rekordiniai“, – teigia vadovas. 

Gelžinis pastebi, kad po Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostų sujungimo į vieną įmonę, kasmet augo ir vidutinių pajamų per metus, kurias oro uostui atneša vienas keleivis, skaičius. Iki susijungimo vieno keleivio sugeneruojamos pajamos oro uostui siekė 5,97 eurų, o paskutinių, 2018 m., duomenimis – 7,03 eurų.

Nors bendri 2019 m. rezultatai bus skaičiuojami tik kitų metų pradžioje, iš dabartinių pozicijų matyti, kad jie greičiausiai pranoks iki šiol sėkmingiausius Lietuvos oro uostams 2018 metus ir reikšmingai padidins grynojo pelno, EBITDA ir kitus finansinius rodiklius. 

Apie Lietuvos oro uostus

Lietuvos oro uostų tinklui priklauso trys oro vartai Vilniuje, Kaune ir Palangoje. Per 2018 m. jie aptarnavo 6,3 mln. keleivių ir 61 tūkst. skrydžių. Vasaros sezono metu iš Lietuvos oro uostų 14 aviakompanijų tiesiogiai skraidina 86 reguliariosiomis kryptimis į 67 miestus 27 šalyse.

Pranešimą paskelbė: – -, UAB „VIP Viešosios informacijos partneriai“

Kiti skelbimai:
 
Camper Oruga K200157 Black 014 38
 
Converse Chuck Taylor All Star Hi White/White 36,5
 
Camper Imar Copa K200929 White Natural 36
 
Vagabond Anni 4937-001 Black 37
 
Crocs™ Funlab Unicorn Charm Sandal Kids Lavender 28

Rekomenduojame

Mobilumo paketas iš Lietuvos vežėjų atims didelę dalį Europoje vežamų krovinių

Mobilumo paketas iš Lietuvos vežėjų atims didelę dalį Europoje vežamų krovinių

Mobilumo paketo įsigaliojimui besiruošiantis Lietuvos transporto ir logistikos verslas atkreipia dėmesį, kad be kitų diskriminuojančių nuostatų, lieka neišspręstas klausimas, kaip šio dokumento reikalavimai bus taikomi trečiųjų šalių vežėjams. Baiminamasi, kad dėl tokios situacijos ES vežėjai susidurs su iškreipta konkurencija, o Rusijos, Baltarusijos ir kitų trečiųjų šalių vežėjai perims didelę dalį Lietuvos vežėjų krovinių Bendrijoje. Pasak […]

Dar daugiau lėšų skiriama gyvenviečių kelių asfaltavimui

Dar daugiau lėšų skiriama gyvenviečių kelių asfaltavimui

Susisiekimo ministro Jaroslavo Narkevič įsakymu 34,7 mln. eurų skirta gyvenviečių infrastruktūrai gerinti. Dar šiais metais įvairių Lietuvos rajonų gyvenviečių gatvės bei gyvenvietes jungiantys keliai su žvyro danga bus išasfaltuoti.  Antruoju lėšų skirstymo etapu prioritetas teikiamas tiems kelių objektams, kurie atitinka Apraše nustatytus reikalavimus ir kurių viešieji pirkimai darbams įsigyti planuojami baigti iki šių metų liepos […]

J. Narkevič: Lietuva sieks turėti virtualų oro vežėją

J. Narkevič: Lietuva sieks turėti virtualų oro vežėją

Siekdama gerinti Lietuvos pasiekiamumą oro transportu, Susisiekimo ministerija siūlo Vyriausybei steigti nacionalinį oro vežėją – virtualią oro bendrovę. Tai leistų lanksčiau reaguoti į naujus Lietuvos oro susisiekimo poreikius, nepriklausant nuo nuolat kintančios užsienio oro vežėjų strategijos. Susisiekimo ministro Jaroslavo Narkevič teigimu, tai ypač aktualu atkuriant oro susisiekimo rinką po COVID-19 pandemijos, kadangi jos pasekmės oro […]

Susisiekimo ministerija: įsisenėjusios LAKD problemos tęsiasi metų metus

Susisiekimo ministerija: įsisenėjusios LAKD problemos tęsiasi metų metus

Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) vėluoja atlikti numatytus darbus ir tinkamai nesprendžia kilusių problemų, kurios kasmet kartojasi – parodė Susisiekimo ministerijos atliktas LAKD vidaus auditas.  Vidaus audito metu buvo vertintas LAKD 2016–2019 m. projektų, finansuojamų iš Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) lėšų ir 2014–2020 m. Europos Sąjungos (ES) struktūrinės paramos fondų lėšų, vykdymo efektyvumas, […]