Žmonių ir laukinių žvėrių gyvybių išsaugojimui keliuose – VDU ŽŪA absolventų sukurta inovacija

Neįtikėtinu greičiu tobulėjant technologijoms, dalis su eismo saugumu susijusių problemų vis dar laukia efektyvių sprendimų. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) absolventai Darius Pratašius ir dr. Kristina Pratašienė su kolegomis sukūrė inovatyvų autonominį išmaniųjų̨ technologijų̨ įrenginį, padedantį išvengti transporto priemonių ir laukinių gyvūnų susidūrimų. Ši inovacija yra ateities išmaniųjų̨ kelių sudedamoji dalis, galinti tiesiogiai prisidėti prie saugesnių kelių žmonėms ir gyvūnams.

Aplinkosaugos ekspertas D. Pratašius džiaugiasi VDU Žemės ūkio akademijoje įgytu išsilavinimu, įdiegtomis vertybėmis ir po studijų atsivėrusiomis karjeros galimybėmis. „Baigęs studijų programą Taikomoji ekologija kasdien naudoju studijų metu įgytas žinias. Plačios aplinkosaugos srities žinios atveria daug galimybių. Dirbdamas su poveikio aplinkai vertinimu atkreipiau dėmesį į aktualią problemą – autoįvykius, kurių metu dėl susidūrimų su automobiliais nukenčia gyvūnai ir žmonės. Siekdami sumažinti nelaimingų autoįvykių keliuose skaičių, sukūrėme inovatyvią priemonę, perspėjančią vairuotojus apie netoli kelio esantį gyvūną“, – apie siekį prisidėti prie gyvosios gamtos ir žmonių gyvybių išsaugojimo kalba D. Pratašius.

Prie atbaidymo sistemų gyvūnai pripranta, izoliavimo priemonės – brangios

D. Pratašius atkreipia dėmesį, kad eismo saugumas yra viena pagrindinių užduočių Europos Sąjungos (ES) ir Lietuvos keliuose. Siekiama išvengti eismo įvykių, susijusių su laukiniais gyvūnais, mažinti su tuo susijusių išlaidų, kylančių dėl žmonių ir gyvūnų sužalojimų ir žūčių, žalos gamtai ir visuomenei, autotransporto priemonių sugadinimo.

Inovatyvios idėjos autoriai pasakoja, kad pradinis inovacijos kūrimo etapas – galimybių studija, atskleidusi, kokios priemonės taikomos pasaulyje ir Lietuvoje. „Šiuo metu apsaugai nuo gyvūnų išbėgimo į kelią tiek ES šalyse, tiek Lietuvoje plačiausiai taikomos priemonės yra tinklo tvoros, kurios būna derinamos su nušokimo rampomis ir vienvėriais varteliais. Draugiškiausia aplinkai, gana efektyvi, tačiau pati brangiausia priemonė yra žalieji tiltai, gana plačiai paplitę ES šalyse, taip pat planuojami ir Lietuvoje kelyje „Via Baltica“ tarp Kauno ir Marijampolės. Šios priemonės brangios, dažniausiai taikomos tik magistraliniuose keliuose. Poreikis yra ir alternatyvioms apie gyvūnus įspėjančioms priemonėms, kurios būtų pigesnės ir tikrai veiksmingos“, – apie efektyvių ir nebrangių apsaugos priemonių poreikį pasakoja D. Pratašius.

„Supratome, kad gyvūnų visiškai izoliuoti neįmanoma ir negalima, prie atbaidymo sistemų gyvūnai ilgainiui įpranta ir priemonės tampa neefektyvios, todėl geriausia informuoti vairuotojus apie prie kelio priartėjusius gyvūnus ir suteikti galimybę pasirinkti mažesnį greitį, saugiau bei atidžiau pravažiuoti pavojingą kelio ruožą“, – pastebėjimais dalijasi aplinkosaugos ekspertas, VDU ŽŪA absolventas.

Naudojamos perspėjimo apie laukinius gyvūnus sistemos – nepakankamai efektyvios

Dr. K. Pratašienė pastebi, kad šiuo metu yra sukurta įvairių vairuotojų perspėjimo apie laukinius gyvūnus priemonių. Pavyzdžiui, Šiaurės Amerikoje vairuotojų informavimui naudojami mirksintys kelio ženklai, kurie jie mirksi ištisai, nepriklausomai ar gyvūnas priartėjęs prie kelio ar ne, todėl vairuotojai pripranta ir pradeda ignoruoti.

„Užsienyje ir jau Lietuvoje taip pat naudojamos sistemos, perspėjančios apie prie kelio priartėjusį gyvūną, šių priemonių efektyvumas didelis, kadangi gyvūnai yra užfiksuojami, kai patenka į aktyvią zoną. Stambiam gyvūnui priartėjus prie kelio sensoriai užfiksuoja judesius ir signalas davikliais siunčiamas į švieslentę. Vairuotojams užsidega įspėjamieji signalai, bet pravažiavę švieslentę jie nebėra informuojami apie laukinius gyvūnus“, – įžvalgomis apie naudojamas vairuotojų perspėjimo sistemas, jų privalumus ir trūkumus dalijasi dr. K. Pratašienė.

Nuo seisminių jutiklių iki dažytų ragų – vairuotojų ir gyvūnų saugumui

Pasak pašnekovės, viena inovatyvesnių, tačiau gana utopinių idėjų – žemėje nuo stambaus gyvūno judesių sklindančias vibracijas fiksuojantys seisminiai jutikliai. Nors Šiaurės Amerikoje sukurta sistema nepasiteisino perspėjant apie šalia kelio esančius gyvūnus, tačiau yra  sėkmingai naudojama kovoje su nepageidaujamais  kurmiais ir graužikais daržuose, soduose. 

„Taip pat bandyta dėti gyvūnams apykakles, kurios siųstų radijo bangas vairuotojams, kai gyvūnai su siųstuvais priartėja prie kelio, bet ši idėja taip pat atmesta kaip nepasiteisinusi. Suomijoje elnių ragai buvo purškiami aerozoliniu, šviesą atspindinčiu purškalu, tačiau pastebėta, kad esant nepalankioms sąlygoms aerozolis nusiplauna, gyvūnai ragus periodiškai numeta, nusilaužia“, – apie išskirtines, bet nepakankamai efektyvias technologijas kalba dr. K. Pratašienė.

Gyvybes galintis išsaugoti savarankiškas išmaniųjų technologijų įrenginys

D. Pratašiaus ir dr. K. Pratašienės idėja – sukurti kas 50 metrų, ant kiekvieno išdėstyto signalinio stulpelio montuojamas autonomines, saulės energija įkraunamas išmaniąsias kepures, kurios infraraudonųjų spindulių pagalba fiksuoja šiltus organizmus ir juos aptikus pradeda mirksėti – taip vairuotojai tamsiuoju paros metu informuojami, kad reikėtų būti ypatingai budriems – mažinti greitį ir atsargiau pravažiuoti pavojingą ruožą.

„Sukurtas rezultatas – visiškai savarankiškas išmaniųjų̨ technologijų̨ įrenginys, montuojamas nekeičiant esamų kelio ženklinimo stulpelių matmenų, skirtas vairuotojų ir gyvūnų apsaugai, tiksliai ir efektyviai veikiantis pavojingiausiu laiku – esant prieblandai ir tamsiuoju paros metu“, – apie inovatyvią, gyvybes galinčią išsaugoti idėją kalba VDU Žemės ūkio akademijos absolventas D. Pratašius ir pastebi, kad prie inovacijos atsiradimo prisidėjo studijų metu įgytos žinios ir įdiegtos vertybės, suformuotas ekologinis mąstymas.

D. Pratašius pasakoja, kad jau atliktas gaminio testavimas realiomis sąlygomis – specialiai numatytuose bei su Lietuvos kelių direkcija suderintuose kelių ruožuose normaliomis ir ekstremaliomis sąlygomis išbandyta galutinė versija. Tyrimo metu buvo sumontuoti 8 davikliai. Pusė ant esamų stulpelių, kadangi numatytame ruože stulpeliai buvo išdėstyti kas 100 metrų, tyrimo metu buvo įkasti papildomi stulpeliai su jau integruotais davikliais taip, kad davikliai būtų išdėstyti kas 50 metrų. Tyrimai parodė, kad jutikliai gyvūnus aptinka visada, kai šie priartėja prie kelio, daviklius galima montuoti atvirose ir miškingose teritorijose.

Termovizorinė kamera įrodė sukurtos sistemos efektyvumą

Anot pašnekovo, norint įsitikinti, kad jutikliai suveikia tiksliai, gyvūnų identifikavimui pastatyta termovizinė kamera, kurios pagalba galima identifikuoti visus šiltus objektus ir stebėti sąsajas su jutiklių darbu. „Tyrimai patvirtino, kad po pirminių modifikacijų jutikliai visada sureaguodavo į didesnių gyvūnų išbėgimą į stebimo kelkraščio zoną. Termovizine kamera bandymai buvo atliekami nuo 2021 m. spalio ir yra atliekami iki šiol.  Pavasario mėnesių duomenų analizė, kai kiekvieną naktį registruota daug gyvūnų, parodė, kad kai kuriomis naktimis šalia kelio esančioje pievoje gyvūnai būna gana ilgai, po kelias valandas, vadinasi, ir jų išbėgimo į važiuojamąją kelio dalį rizika yra ne trumpalaikė, epizodinė, o ilgalaikė“, – apie perspėjimo sistemos efektyvumą ir aktualumą pasakoja pašnekovas.

Aplinkosaugos ekspertas D. Pratašius inovatyvios idėjos įgyvendinimui įkūrė įmonę – MB „Dok inovacija“ ir džiaugiasi sėkmingu startu bei sulaukiamu palaikymu. Idėjos aktualumą įrodo su Lietuvos automobilių kelių direkcija pasirašyta bendradarbiavimo sutartis, sukurtas produktas daug dėmesio bei palaikymo sulaukė tarptautinėje inovacijų parodoje „Technorama“.

Pranešimą paskelbė: Ieva Šernienė, Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija