Vyriausybė pritarė jūrų sektoriui svarbios Tarptautinės hidrografijos organizacijos konvencijos ratifikavimui
Vyriausybė trečiadienį pritarė Susisiekimo ministerijos siūlymui ratifikuoti Tarptautinės hidrografijos organizacijos (IHO) konvenciją, kuri atveria naujas galimybes Lietuvos jūrų sektoriui – sudaryti ir platinti ne tik nacionalinius, bet ir tarptautinius jūrinius žemėlapius.
„Ratifikavus šią konvenciją, sustiprės Lietuvos, kaip jūrinės valstybės įvaizdis. Prisijungsime prie Baltijos jūros regiono šalis vienijančios komisijos, galėsime parengti daugiau hidrografijos specialistų, užtikrinsime naujos kartos navigacijos produktų kūrimą, stebėseną ir įgyvendinimą“, – sako susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis.
Lietuva yra vienintelė Europos Sąjungos valstybė, kuri dar nėra Tarptautinės hidrografijos organizacijos narė.
1921 m. įkurta Tarptautinė hidrografijos organizacija yra tarpvyriausybinė, techninė ir konsultacinė organizacija, šiuo metu vienijanti 100 pasaulio valstybių ir turinti biurą Monake. Vienas iš pagrindinių jos tikslų – įvairių tarptautinių hidrografijos standartų ir rekomendacijų tvirtinimas, hidrografijos ir jūrlapių paslaugų nuostatų globalus vienodinimas ir koordinavimas.
Tarptautinė hidrografijos organizacija taip pat kuria naujus techninius standartus, juos prižiūri ir pasauliniu mastu organizuoja naujų hidrografijos standartų diegimą. Numatoma, kad šiuo metu naudojamas S-57 elektroninių jūrlapių duomenų apsikeitimo standartas nuo 2026 m. bus pakeistas nauju S-100 standartu.
Tapusi Tarptautinės hidrografijos organizacijos nare Lietuva turės prieigą prie visų šios organizacijos standartizacijos ir gebėjimų stiprinimo procesų. Tai padės toliau plėtoti nacionalinę hidrografinę veiklą, užtikrinant įsipareigojimus vykdyti jūrų saugos ir aplinkosaugos pareigas pasauliniu mastu. Be to, mūsų šalies specialistai turės daugiau galimybių gilinti žinias jūrinės kartografijos srityje.
Vyriausybė kreipsis į prezidentą su prašymu Tarptautinės hidrografijos organizacijos konvenciją pateikti ratifikuoti Seimui.
Pranešimą paskelbė: Žydrūnė Tursaitė, LR Susisiekimo ministerija
Rekomenduojame
Logistikos ir sandėliavimo įmonių elektrifikacija: kiek leidžia sutaupyti?
Elektriniai krautuvai tapo neatsiejama logistikos, sandėliavimo ir gamybos procesų dalimi. Kaip nurodoma tarptautiniame 2024 metų naudotų krautuvų reitinge, šios technikos gamintojų tarpe lyderio pozicijas užsitikrino Vokietijos įmonė „Linde“. Statistika kalba pati už save: šio gamintojo elektriniai krautuvai užėmė beveik 26 proc. naudotų krautuvų rinkos ir gerokai pralenkė konkurentus. Kuo šio gamintojo technika išsiskiria iš kitų […]
Elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojus numatoma įpareigoti dėvėti šalmus
2025 m. kovo 20 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai) Seimas po svarstymo pritarė Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pataisoms, kuriomis siekiama patikslinti važiavimo su elektrinėmis mikrojudumo priemonėmis tvarką. Šiuo metu įstatyme nustatyta, kad jaunesni kaip 18 metų elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojai, važiuodami keliu, privalo būti užsidėję […]
Ministras E. Sabutis: „Paštomatų tinklas išaugs bene dvigubai, šimtai jų bus statomi kaimuose ir miesteliuose“
Susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis patvirtino Universaliosios pašto paslaugos (UPP) aprašą, kuriuo Lietuvos pašto paštomatų tinklas iki 2029 m. išaugs bene dvigubai ir perkops 700-us. Naujieji paštomatai bus įrengiami kaimuose ir miesteliuose, kuriuose gyvena bent 500 žmonių. Gyventojai jais galės ne tik siųsti bei gauti tarptautines siuntas, bet ir laiškus. „Sulaukdavome daug prašymų iš atokesnių vietovių […]
Kelių infrastruktūros finansavimo sistemos reforma: kuriamas Kelių fondas
Sparčiai blogėjant susisiekimo infrastruktūros – kelių, tiltų ir viadukų – būklei bei sprendžiant nepakankamo finansavimo problemą, nuo kitų metų Lietuvoje turėtų pradėti veikti valstybinis Kelių fondas. Fondo lėšos padės mažinti šalies kelių degradaciją ir užtikrins susisiekimo infrastruktūros saugą. Skaičiuojama, kad jau kitąmet finansavimas šalies keliams, įskaitant šio fondo lėšas, turėtų siekti beveik 1 milijardą eurų. […]
„Via Lietuva“: prasideda darbų keliuose sezonas – tęsiama Krunos tilto rekonstrukcija, įgyvendinami kiti svarbūs projektai
Pirmadienį, kovo 17 dieną, atnaujinamas darbų keliuose sezonas. Tęsiami intensyvūs Kauno ir Kaišiadorių rajonuose esančio Krunos tilto rekonstrukcijos darbai. Renginyje prie Krunos tilto visuomenei buvo pristatyti tiek šio tilto rekonstrukcijos, tiek kiti didžiausi šiemet suplanuoti įgyvendinti projektai. Tarp jų – Tarandės tunelio statybos, tolesnė „Via Baltica“ ir kelio Vilnius–Utena rekonstrukcija, kiti numatyti įgyvendinti svarbūs darbai. […]
E. Sabutis dalyvaus neformaliame ES transporto ministrų susitikime
Susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis kovo 17–18 dienomis dalyvaus Varšuvoje vyksiančiame neformaliame Europos Sąjungos (ES) transporto ministrų susitikime, kurį rengia šį pusmetį ES Tarybai pirmininkaujanti Lenkija. Susitikimo metu ministrai aptars būtinybę didinti transporto sektoriaus atsparumą, numatant papildomas ES investicijas dvejopos paskirties – civilinės ir karinės – infrastruktūros projektams plėtoti. Taip pat daug dėmesio bus skiriama ES […]
Straipsniai
- Logistikos ir sandėliavimo įmonių elektrifikacija: kiek leidžia sutaupyti?
- Elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojus numatoma įpareigoti dėvėti šalmus
- Ministras E. Sabutis: „Paštomatų tinklas išaugs bene dvigubai, šimtai jų bus statomi kaimuose ir miesteliuose“
- Kelių infrastruktūros finansavimo sistemos reforma: kuriamas Kelių fondas
- „Via Lietuva“: prasideda darbų keliuose sezonas – tęsiama Krunos tilto rekonstrukcija, įgyvendinami kiti svarbūs projektai
- E. Sabutis dalyvaus neformaliame ES transporto ministrų susitikime