Įdėti skelbimą

Visų laikų rekordas – Lietuvos oro uostai per metus aptarnavo 7,16 mln. keleivių

1

Visų laikų rekordas – Lietuvos oro uostai per metus aptarnavo 7,16 mln. keleivių

Praėjusiais 2025 metais Lietuvos oro uostų tinkle iš viso aptarnauti 7 158 699 keleiviai – 8,3 proc. daugiau lyginant su 2024 metais. Tai yra naujas visų laikų Lietuvos pasiekiamumo oru rekordas – ilgalaikės strategijos, kryptingų investicijų ir nuoseklaus darbo rezultatas.
„Nepaisant iššūkių, 2025-ieji Lietuvos aviacijai tapo rekordiniais – daugiau kaip 7 mln. keleivių, augimas visuose trijuose oro uostuose ir po 20 metų susigrąžinta lyderystė Baltijos šalyse. Nauji vežėjai, naujos kryptys ir nuosekliai įgyvendinti modernizacijos bei plėtros projektai žmonėms reiškia paprastesnes ir patogesnes keliones, didesnį pasirinkimą bei geresnes jungtis su pasauliu. Drąsiai žvelgiame į ateitį – esame pasirengę augti toliau ir plėsti žmonių galimybes judėti, dirbti ir būti arčiau vieniems kitų”, – sako susisiekimo ministras Juras Taminskas.
7 milijonai pasiekti prieš Kalėdas
„Beveik 7,16 mln. keleivių per metus mums yra daugiau negu skaičius. Tai – galybė susitikimų, verslo sutarčių, atostogų ir kitų istorijų, kurios suartino Lietuvą su visu pasauliu. Be to, rekordas įrodo mūsų komandos susitelkimo ir bendradarbiavimo su skirtingomis valstybės institucijomis svarbą, didinant valstybės atsparumą išorės grėsmėms“, – teigia Simonas Bartkus, Lietuvos oro uostų generalinis direktorius.
S. Bartkus pripažįsta, kad sekdama keleivių srautų duomenis mėnesis po mėnesio LTOU komanda tikėjosi pasiekti rekordą. Jis prieš pat Kalėdas su džiaugsmu Vilniaus oro uoste pasveikino septynimilijonąjį keleivį.
LTOU vadovo teigimu, 2025 metų gruodis buvo labai intensyvus – iš viso šventinių kelionių laiku per mėnesį Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostuose aptarnauta daugiau kaip 535,5 tūkst. keleivių (12,7 proc. daugiau negu 2024 metų gruodį).
Per metus didžiausią keleivių skaičių aptarnavo Vilniaus oro uostas – per 5,11 mln. (6,4 proc. daugiau lyginant su 2024 metais). Kauno oro uosto paslaugomis pasinaudojo apie 1,6 mln. keleivių (12 proc. daugiau), o Palangoje – beveik 448,4 tūkst. keleivių (18,7 proc. daugiau).
Taip pat Lietuvos oro uostai – Vilniaus, Kauno ir Palangos bendrai užėmė 40,3 proc. Baltijos rinkos ir aplenkė Rygos oro uostą, kurį 2025 metais rinkosi kiek daugiau negu 7,11 mln. keleivių.
Atskleidė populiariausias kryptis
Per metus Lietuvos oro uostų tinkle įvyko daugiau nei 59 tūkst. skrydžių. Lyginant su dvylika 2024 metų mėnesių, pernai Vilniuje aptarnautų skrydžių skaičius augo beveik 2,5 proc., Kaune – 8,1 proc., Palangoje – 12,6 procento.
Populiariausios reguliarių skrydžių kryptys iš Lietuvos oro uostų pernai, kaip ir ankstesniais metais buvo Londonas, kurį kelionės kryptimi rinkosi daugiau negu 846 tūkst. keleivių. Antra pagal kelionių oru populiarumą kryptimi buvo Kopenhaga, toliau rikiavosi Ryga, Varšuva, Frankfurtas. Toliau populiariausių keleivių krypčių dešimtuką tęsė – Oslas, Milanas, Stokholmas, Dublinas ir Stambulas.
S. Bartkus atkreipia dėmesį, kad svarbiausios tarptautinės jungtys pernai buvo tikslingai stiprinamos bendradarbiaujant su partneriais – oro linijų bendrovėmis. Jos didino skrydžių dažnius, keitė orlaivius į didesnius, suteikdamos daugiau vietų keleiviams. Dėl to pernai dar patogiau pasiekiami tapo tokie Europos aviacijos mazgai kaip Amsterdamas, Kopenhaga, Stokholmas, Frankfurtas, Briuselis ar Helsinkis, taip pat Azijos susisiekimo oru centras – Dubajus. Kartu atsivėrė geresnės galimybės planuoti jungiamuosius skrydžius ir keliones į Šiaurės Ameriką, Aziją, Afriką.
Keleiviams patiko naujienos
2025 metais šalies oro uostų tinkle atsirado naujų skrydžių ir vežėjų – oro linijos „flydubai“ ir „Israir“, kurie dar labiau išplėtė Lietuvos skrydžių žemėlapį.
Daug keleivių dėmesio sulaukė pernai LTOU pasiūlytos naujienos – vasaros aviacijos sezonu iš Vilniaus startavę „Wizz Air“ skrydžiai į Bergeną (Norvegija), Budapeštą (Vengrija), Kataniją (Italija), Bilundą (Danija), taip pat – „airBaltic“ skrydžiai į Prahą (Čekija) ir Tiraną (Albanija). Vasarą keleiviai iš Kauno mėgavosi kelionėmis į Peskarą, Italijoje. O Palangos oro uoste vasaros aviacijos sezonu pradėti užsakomieji skrydžiai į Antaliją (Turkija) ir Šarm Aš Šeichą (Egiptas).
Aviacijos žiemos sezono naujiena Palangoje buvo reguliarūs „Wizz Air“ skrydžiai į Norvegijos sostinę Oslą, o iš Vilniaus su „Wizz Air“ žiemą tapo paprasta atrasti Suomijos žiemos pasaką Turku arba nuskristi pasišildyti į saulėtąjį Dubajų (JAE) su „flydubai“ oro bendrove.
Pernai per kelionių sezono piką oro bendrovės iš Lietuvos siūlė vykti beveik 100 krypčių.
Šiemet sieks išlaikyti tempą ir kryptį
Vienu iš pagrindinių šių metų tikslų S. Bartkus įvardija tolesnį partnerysčių stiprinimą ir plėtrą, nes užtikrintas skrydžių stabilumas ir dažnumas yra esminė tvaraus augimo sąlyga.
Taip pat toliau bus vykdomi infrastruktūros projektai, iš kurių vienas svarbiausių yra naujo Vilniaus oro uosto atvykimo terminalo projektavimas, patikėtas tarptautinei „Zaha Hadid Architects“ architektūros įmonei. Naujas Vilniaus oro uosto atvykimo terminalas, planuojama, gali būti atidarytas keleiviams 2028 metų pabaigoje. Taip pat vyksta ir senojo Vilniaus oro uosto išvykimo terminalo rekonstrukcija, kuri keleivius į naujas erdves pakvies jau 2026 m. antrąjį ketvirtį.
„Pernai sėkmingai baigtas bei atidarytas naujasis Vilniaus oro uosto keleivių išvykimo terminalas ir įgyvendinta Kauno oro uosto rekonstrukcija suteikė mums vertingų pamokų bei pasitikėjimo savo jėgomis. Turime aiškią strateginę kryptį, kuri veda naujų pasiekimų link, pirmiausia, suteikiant kuo geresnę patirtį ir patogumą kiekvienam keleiviui“, – apibendrina S. Bartkus. Jis įsitikinęs, kad kiekvienas pasirinkimas keliauti per Lietuvos uostus yra balsas už geresnį susisiekimą ir už mūsų šalies matomumą pasaulio žemėlapyje.
Pernai Lietuvoje atlikta gyventojų apklausa parodė, kad 9 iš 10 žmonių pastebi, jog šalies susisiekimo oru kokybė per pastaruosius metus pagerėjo. Respondentai įvardijo svarbiausiais pokyčiais bendradarbiavimą su tradicinėmis oro linijomis, investicijas į infrastruktūrą ir darbuotojus bei skrydžių skatinimo modelių diegimą.
Daugiau naujienų – Lietuvos oro uostų svetainėje
Bendraukime X arba Linkedin

Kontaktai žiniasklaidai

VITALIJA ROČĖ
Lietuvos oro uostai
Komunikacijos skyriaus vadovė
+370 698 03 429
media@ltou.lt

Rekomenduojame

NaudotosKnygos.lt
Sudaromos sąlygos modernizuoti ir rekonstruoti daugiau valstybinės reikšmės kelių

Sudaromos sąlygos modernizuoti ir rekonstruoti daugiau valstybinės reikšmės kelių

2026 m. balandžio 21 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai) Seimas atsižvelgė į Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos iniciatyvą ir priėmė Kelių įstatymo pataisas, kuriomis siekiama pagerinti investicinę aplinką kelių infrastruktūros srityje bei sudaryti sąlygas modernizuoti ir rekonstruoti daugiau valstybinės reikšmės kelių. Priimtomis pataisomis sutarta įtvirtinti, kad viešojo ir […]


Paskaičiavo, kiek pavyksta sutaupyti vairuojant elektromobilį

Paskaičiavo, kiek pavyksta sutaupyti vairuojant elektromobilį

Degalinių švieslentėse skaičiai eilinį kartą šauna į viršų, tik šįkart Lietuvos vairuotojų kantrybės taurė pagaliau persipildo – vis dažniau jie renkasi elektromobilį. „Per pastarąjį mėnesį dėl krovimo stotelių įrengimo sulaukėme trigubai daugiau skambučių nei įprastai – daugiausiai per visą istoriją“, – staiga išaugusiu susidomėjimu stebisi Ignas Petrikonis, elektromobilių krovimo įmonės „Evioni“ vadovas. Pasak jo, pirmose […]


„Dešiniojo rato“ darbai – viename žemėlapyje: kur bus tvarkomi keliai

„Dešiniojo rato“ darbai – viename žemėlapyje: kur bus tvarkomi keliai

AB „Kelių priežiūra“ visuomenei atveria informaciją apie krašto keliuose planuojamus „dešiniojo rato“ dangos pažaidų tvarkymo darbus. Nuo šiol gyventojai gali vienoje vietoje matyti, kuriuose ruožuose šiemet bus vykdomi darbai – parengtas ir viešai pristatomas planuojamų darbų žemėlapis. Krašto kelių „dešiniojo rato“ provėžų tvarkymo programa orientuota į kritinių dangos pažaidų šalinimą intensyviausio eismo ruožuose, kur vyrauja […]


Mažėjant laiškų, paštui ieškoma naujo vaidmens: ekspertas mato nišą technologijose ir logistikoje

Mažėjant laiškų, paštui ieškoma naujo vaidmens: ekspertas mato nišą technologijose ir logistikoje

Mažėjant siunčiamų popierinių laiškų apimtims, pašto sektoriui vis sunkiau remtis tradiciniu veiklos modeliu. Šveicarijoje dirbančio „Swiss Post“ transporto departamento vadovo ir valdybos nario dr. Aurimo Vilkelio teigimu, ateityje paštas nebegalės išsilaikyti vien iš laiškų ir siuntų pristatymo, todėl turės ieškoti naujų funkcijų – nuo elektroninės komercijos ir duomenų sprendimų iki platesnio vaidmens valstybės logistikoje. Anot […]


Vairuotojų tipai: kodėl kelyje tampame kitokie ir kaip suvaldyti stresą

Vairuotojų tipai: kodėl kelyje tampame kitokie ir kaip suvaldyti stresą

Eismas šiandien tampa ne tik judėjimo, bet ir emocinės savikontrolės išbandymu. Nuolatinis skubėjimas, įtemptos dienotvarkės ir informacinis triukšmas persikelia ir į kelią – čia net ir racionalūs žmonės kartais reaguoja impulsyviai.  Psichologė Kristina Jievaitienė paaiškina, kad tai nėra atsitiktinumas: „Eismas – greitas, dinamiškas procesas, kartais žmonės streso būsenoje pirmiau padaro, vėliau galvoja. Veikia streso elgesio […]


„Volkswagen“ išgirdo vartotojus: iki 630 km nuvažiuojančiame „ID.3 Neo“ grąžinti fiziniai mygtukai

„Volkswagen“ išgirdo vartotojus: iki 630 km nuvažiuojančiame „ID.3 Neo“ grąžinti fiziniai mygtukai

Vokietijos automobilių gamintoja „Volkswagen“ pristato iš esmės atnaujintą vieno populiariausių elektromobilių Europoje versiją – „ID.3 Neo“, taip pradėdama naują savo elektrinių modelių sėkmės istorijos etapą. Naujas modelio pavadinimas žymi esminius pokyčius: išraiškingą išorės dizainą, atnaujintą interjerą, pažangias elektrines sistemas ir papildomas skaitmenines technologijas. Iš pagrindų pasikeitęs „ID.3 Neo“ žada nustatyti naujus standartus kompaktiškų elektromobilių segmente. […]