Visa tiesa apie hibridinius automobilius: 5 mitai ir faktai

Nors kai kurie gamintojai jau pristatė trečią ar netgi ketvirtą elektros ir vidaus degimo variklius turinčių mašinų kartą, nors Žemės rutulio paviršiumi jų važinėja mažiausiai keliolika milijonų, kai kurie mitai apie hibridines transporto priemones vis dar labai gyvybingi. Kokios populiarios „tiesos“ labiausiai prasilenkia su tikrove? Atsakymai – šiame tekste.

Hibridai brangūs, lėti ir nuobodūs?

„Pirmieji hibridiniai modeliai buvo konstruoti siekiant optimizuoti degalų sąnaudas ir sumažinti aplinkos taršą, todėl tam tikri kompromisai buvo neišvengiami. Prireikus rinktis ką aukoti – efektyvų benzino „konvertavimą“ į ratus sukančią energiją ar vairuotojui malonių emocijų antplūdį, pirmenybė buvo teikiama 4 l/100 km rodikliui“, – sako BMW prekės ženklo Lietuvoje vadovas M. Daujotas.

Dabar hibridines savo automobilių versijas siūlo praktiškai visi gamintojai, o kai kurie modeliai – tikri inžinerinės minties šedevrai, galintys nustebinti pačius išrankiausius technikos gurmanus. Tarkime, visureigio „BMW X5 xDrive40e“ jėgainė generuoja 313 AG ir leidžia iki 100 km/val. greičio įsibėgėti per 6,8 s. Tokio rezultato tikrai nepavadintum „nuobodžiu“.

„Hibridai turi ir benzininius, ir elektrinius variklius, kurie perduoda galią į varančiuosius ratus. Le Mano 24 val. lenktynėse jau bene dešimtmetį karaliauja hibridiniai automobiliai, o „Formulės-1“ boliduose galia taip pat perduodama tiek benzininio, tiek elektrinio variklių“, – sako BMW atstovas.

Kalbant apie pinigus, priekaištai dėl išpūstų kainų buvo daugiau ar mažiau pagrįsti tik pačioje hibridinių automobilių eros pradžioje. Pasak specialisto, dabar tokie modeliai už analogus, turinčius tik vidaus degimo variklius, brangesni vidutiniškai vos 7–10 proc., todėl turint galvoje eksploatacijos efektyvumo skirtumą, kainas galima vadinti adekvačiomis ir logiškomis.

Degalai taupomi tik važiuojant mieste?

Daugiausia energijos automobilis sunaudoja tada, kai varikliui reikia išjudinti transporto priemonę iš stovėjimo vietos. Hibridiniuose modeliuose šį darbą atlieka elektros motorai, o vidaus degimo jėgainė įsijungia tik tuomet, kai inercija jau būna sukurta. T. y., mieste dažnai stoviniuojant prie šviesoforų ar sankryžų šis efektas būna ypač akivaizdus.

„Tai tikrai nereiškia, kad judant užmiestyje hibridinės technologijos neveikia ar yra mažiau naudingos. Dėl nuolat tobulinamų technologijų elektros varikliai gali dirbti gerokai ilgiau ir efektyviau. Kinetinę automobilio energiją konvertuojant į elektrą ir nuolat papildant akumuliatorius, nemaža dalis distancijos įveikiama nedeginant nė gramo benzino net ir važiuojant dideliu greičiu“, – aiškina specialistas.

Antras dalykas, net jei kai kurie dyzelinius variklius turintys automobiliai gali pasigirti panašiomis degalų sąnaudomis kaip ir hibridiniai analogai, pastarųjų privalumai išryškėja ilguoju laikotarpiu mažesniais aptarnavimo kaštais.

Be mažesnių kuro sąnaudų hibridiniai automobiliai taip pat turi mažiau brangių dylančių detalių. Pavyzdžiui, hibridinis automobilis neturi sankabos mechanizmo, generatoriaus ir variklio paleidimo variklio, nė vienas hibridinis komponentas nenaudoja hidraulinio skysčio, todėl jie visiškai nereikalauja priežiūros.

Visi hibridai pakankamai efektyviai stabdo elektriniu varikliu, kuris vos prisilietus prie stabdžių pedalo virsta generatoriumi. Vien dėl šios priežasties trinkelių keitimo intervalas gali būti dvigubai ilgesnis. Be to, benzininio variklio eksploatacija yra paprastesnė ir pigesnė nei dyzelinio, o elektrinė jėgainė išlaidų išvis nereikalauja.

Hibridai nesaugūs?

Dar viena dažnai girdima abejonė, ar hibridiniai automobiliai pakankamai saugūs ir ar jais keliaujantys nepatiria papildomos rizikos dėl sudėtingos aukštos įtampos sistemos? Kaip teigia M. Daujotas, pastaraisiais metais surengtų automobilių pasyvaus saugumo bandymų pagal „EuroNCAP“ metodiką rezultatai liudija, kad praktiškai visi hibridiniai modeliai gauna maksimalius 5 žvaigždučių įvertinimus. 

Hibridų akumuliatoriai montuojami po galinėmis sėdynėmis ir natūraliai yra vienoje saugiausių vietų, kokios tik įmanomos automobilyje. Jei vis dėlto hibridinis automobilis patenka į rimtesnį eismo incidentą, aukštos įtampos elektros srovės tiekimas nutraukiamas tą pačią akimirką, kai aktyvuojamos saugos oro pagalvės. Be to, pačiuose akumuliatoriuose įmontuoti specialūs davikliai, kuriems užfiksavus net patį mažiausią srovės nutekėjimą, elektros tiekimas stabdomas.

JAV eismo dalyvių saugos institutas IIHS prieš kurį laiką paskelbė savo tyrimų su hibridiniais modeliais išvadas, kurios tokius automobilius pavadino „saugesniais už įprastas benzinu ar dyzelinu varomas mašinas“. Amerikiečių teigimu, pranašumą hibridams suteikia maždaug 10 proc. didesnis jų svoris.

Achilo kulnas – akumuliatoriai?

„Hibridinėse“ diskusijose neišvengiamai paliečiamas akumuliatorių kainos ir ilgaamžiškumo klausimas. Ar iš tiesų tai ir yra hibridinių modelių Achilo kulnas? Tokie būgštavimai tikrai nepagrįsti. Nors metams bėgant automobilio baterija pradeda prarasti savo darbinį tūrį, visgi tai nutinka per itin ilgą laiką, o ir nedidelis tūrio praradimas beveik neturi įtakos automobilio ekonomiškumui.

„Daug ką pasako faktas, kad populiariausių hibridinių modelių baterijoms suteikiama net 6 metų garantija. Kadangi hibridinės transporto priemonės jau turi pakankamai ilgą eksploatavimo istoriją, jų savininkai patys įsitikino ir tuo, kad hibridinės sistemos kuo puikiausiai dirba ir šaltomis žiemomis: mašinos borto kompiuteris nuolat seka, kad akumuliatoriai neišsikrautų, o benzininis variklis efektyviai sušildo automobilio saloną pačiomis atšiauriausiomis oro sąlygoms“, – pasakoja BMW atstovas M. Daujotas.

Ar jų bagažinės vis dar mažos?

Automobilių žinovai hibridinių automobilių pradininkams priekaištavo dėl sąlyginai mažos bagažinės erdvės. Ar pavyko išspręsti problemą? „Akumuliatoriai anksčiau iš tiesų užimdavo gana daug vietos, tačiau pastaraisiais metais tokios baterijų charakteristikos, kaip energetinė talpa ir gabaritai, tobulėjo septynmyliais žingsniais, todėl dabar bagažinės erdvė iš esmės niekuo nesiskiria nuo įprastų tos pačios klasės modelių‘, – paskutinįjį mitą sugriauna BMW prekės ženklo Lietuvoje vadovas.

Šiuo metu BMW koncernas siūlo įsigyti 9 visiškai elektrinius arba hibridinius automobilius, kurių gamą artimiausioje ateityje planuojama papildyti naujais modeliais. Per artimiausius kelerius metus padidės ir vien elektra varomų BMW modelių spektras. 2014 m. viduryje pristatytas hibridinis sportinis modelis „BMW i8“ tapo populiariausiu pasirinkimu hibridinių sportinių automobilių kategorijoje – iki šiol visame pasaulyje parduota daugiau nei 10 tūkst. šių modelių.

Tarptautinei įmonių grupei „Modus Group“ priklausanti bendrovė „Krasta Auto“ yra oficiali BMW ir MINI atstovė Lietuvoje. Įmonė užsiima naujų ir naudotų BMW ir MINI automobilių, motociklų prekyba bei teikia visas techninio aptarnavimo paslaugas. Oficialias atstovybes bei techninio aptarnavimo servisų tinklą „Krasta Auto“ turi Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje.

Pranešimą paskelbė : Eiviltas Paraščiakas, UAB „INK agency“