Vilniuje įvyko Tarptautinė Baltijos šalių kelių konferencija – subūrė kelių sektoriaus profesionalus iš visos Europos

Rugsėjo 3-4 dienomis Vilnius tapo Baltijos kelių inovacijų epicentru – parodų ir kongresų centre „Litexpo“ vykusioje Tarptautinėje Baltijos šalių kelių konferencijoje „Road to the Future 2025“ būrėsi kelių sektoriaus ekspertai, politikos formuotojai ir inovatoriai iš daugiau nei 25 šalių. Renginyje aptarta kelių infrastruktūros strateginė reikšmė saugumui, gynybai ir ekonomikos augimui, diskutuota apie regiono junglumą, naujus finansavimo modelius ir projektus, kurie formuos viso Baltijos regiono transporto ateitį.

Dvi dienas trukusioje tarptautinėje konferencijoje, kurią organizavo Baltijos šalių kelininkų asociacija (BRA) kartu su jai pirmininkaujančia „Via Lietuva“, buvo pristatyta daugiau kaip 100 pranešimų. Renginyje geriausi kelių sektoriaus ekspertai, politikos formuotojai ir inovacijų lyderiai dalijosi įžvalgomis, kaip moderni kelių infrastruktūra tampa strateginiu veiksniu, užtikrinančiu visuomenės saugumą, regiono gynybos pajėgumus ir efektyvų tarptautinį judumą.

Konferencijos metu aptarta Europos Komisijos strategija „Vision Zero“, NATO regioninės gynybos planai, Baltijos šalių bendradarbiavimas įgyvendinant „Via Baltica“ ir „Rail Baltica“ projektus bei naujas Lietuvos kelių finansavimo modelis, skirtas užtikrinti ilgalaikį ir tvarų transporto sistemos vystymą.

Prioritetas – saugumas keliuose

Konferencijoje daug dėmesio skirta kelių infrastruktūros saugumui ir strateginei vizijai, kaip mažinti žūčių keliuose skaičių. Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Marius Vaščega pabrėžė, kad vienas svarbiausių Europos Sąjungos tikslų – iki 2030 m. perpus sumažinti eismo įvykiuose žūstančių žmonių skaičių ir užtikrinti, kad kiekvienas kelias būtų saugus visiems eismo dalyviams.

Pasak jo, nė viena mirtis keliuose nėra priimtina, o infrastruktūros modernizavimas ir saugumo priemonių diegimas – bendra visos Europos atsakomybė, kuriai būtinas valstybių, institucijų ir visuomenės bendradarbiavimas.

„Transportas Europai visada buvo daugiau nei žmonių ir prekių judėjimas – tai mūsų ekonomikų gyvybinė gija ir saugumo garantas. Negalime toleruoti nė vienos mirties keliuose. Todėl diegiame pažangias pagalbos vairuotojui sistemas, investuojame į saugesnius kelius, šaliname juodąsias dėmes ir plečiame dviračių bei pėsčiųjų infrastruktūrą“, – pranešime teigė M. Vaščega.

Saugumo keliuose svarbą akcentavo ir susisiekimo viceministras Roderikas Žiobakas, pristatęs naujai įkurtą Valstybinį kelių fondą. Pasak jo, dabartinė situacija reikalauja skubių sprendimų – šiandien beveik 40 proc. Lietuvos kelių yra prastos būklės, o daugiau nei 100 tiltų ir viadukų kelia realią avarijų grėsmę. Esamas finansavimo modelis nebesugeba spręsti šių problemų, todėl nuo 2026 m. planuojama steigti Valstybinį kelių fondą, kuris užtikrins tvarų, ilgalaikį ir prognozuojamą kelių priežiūros bei modernizavimo finansavimą.

Fondas leis rekonstruoti svarbiausius kelius, atnaujinti tiltus, diegti saugumo priemones, plėsti elektroninę kelių rinkliavą ir pritaikyti infrastruktūrą karinio mobilumo poreikiams. Numatoma, kad bendras finansavimas kelių plėtrai ir saugumo gerinimui kasmet sieks apie 1 mlrd. eurų.

Kelių infrastruktūra – nacionalinio saugumo stuburas

Kelių infrastruktūros kokybė glaudžiai susijusi ne tik su gyventojų kasdieniu mobilumu, bet ir su valstybės gynybos pajėgumais bei NATO pasirengimu galimiems iššūkiams. Tie patys keliai, tiltai, geležinkeliai ir uostai, kurie užtikrina kasdienį judėjimą, krizės ar konflikto metu tampa strateginiais kariniais koridoriais, lemiančiais gynybos efektyvumą. Tarptautinio gynybos ir saugumo centro studijų vadovas Tomas Jermalavičius akcentavo, kad be modernios ir kariniam mobilumui pritaikytos infrastruktūros Baltijos regionas negalės įgyvendinti efektyvaus gynybos plano.

 „Jei krizės metu reikės perkelti 100 000 karių, šarvuotą techniką ir atsargas per 10 dienų, viskas priklausys nuo mūsų kelių, tiltų, geležinkelių ir uostų. Jei sustosime arba užstrigsime pakeliui, pastiprinimai vėluos, atgrasymo efektas sumažės, o gynybos efektyvumas susilpnės. Mūsų transporto infrastruktūra – tai ne tik ekonomikos klausimas, tai NATO atgrasymo strategijos stuburas“, – pasakojo T. Jermalavičius.

Apie kelių tinklo svarbą kalbėjo ir Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento Pilietiškumo ugdymo skyriaus vedėjas Karolis Zikaras, pabrėždamas, kad mobilumas visais laikais buvo lemiamas karo sėkmės veiksnys.

„Istorija aiškiai rodo, kad mobilumas lemia karo baigtį. Nuo senųjų vandens kelių ir pirmųjų žygių maršrutų iki šiuolaikinių greitkelių ir geležinkelių – infrastruktūra visada buvo pergalių arba pralaimėjimų priežastis. Šiandien, kaip ir prieš šimtmečius, kelių tinklas yra ne tik ryšio priemonė, bet ir valstybės išlikimo klausimas“, – tvirtino K. Zikaras.

„Via Baltica“ – strateginė Baltijos šalių jungtis

Vienu svarbiausių konferencijos akcentu tapo diskusija apie „Via Baltica“ projektą. Joje dalyvavęs „GDDKIA“ generalinio direktoriaus tarnybos pavaduotojas ir atstovas spaudai Szymon Piechowiak pabrėžė, kad Lenkijai pavyko padaryti didelę pažangą.

„Lenkijoje jau nutiesėme daugiau kaip 310 km naujos „Via Baltica“ trasos ir investavome daugiau nei 2,5 mlrd. eurų. Tačiau šio projekto esmė – ne skaičiai, o bendras suvokimas, kodėl jis būtinas. „Via Baltica“ jungia Varšuvą, Vilnių, Rygą, Taliną ir visą Europą. Ji užtikrina laisvą judėjimą, ekonomikos plėtrą ir karinį mobilumą. Jei kiekviena valstybė prisiims atsakomybę už savo ruožą, sukursime saugumą, kuris reikalingas mums šiandien“, – teigė S. Piechowiak. 

„Via Lietuva“ generalinis direktorius Martynas Gedaminskas pabrėžė, kad Lietuva turi imtis aktyvaus lyderio vaidmens ir užtikrinti, jog „Via Baltica“ projektas būtų įgyvendinamas sparčiai ir strategiškai, glaudžiai integruojant jį su „Rail Baltica“.

„Via Baltica“ mums yra daugiau nei transporto jungtis – tai nacionalinio saugumo klausimas. Turime veikti greitai ir ryžtingai, nebegalime delsti. Kiekviena prarasta diena silpnina mūsų konkurencingumą ir regioninę poziciją. Jei norime užtikrinti Lietuvos, mūsų partnerių ir NATO interesus, privalome dirbti sparčiau, koordinuoti veiksmus su kaimynais ir užtikrinti projekto integraciją su „Rail Baltica“. Tai – mūsų regiono ateities klausimas, o sėkmė priklausys nuo bendrų pastangų ir politikų susitelkimo, – sakė M. Gedaminskas. 

Latvijos valstybinės kelių administracijos valdybos pirmininkas Mārtiņš Lazdovski diskusijoje pabrėžė būtinybę užtikrinti vientisą ir nepertraukiamą transporto koridorių tarp Baltijos šalių. Pasak jo, Latvija jau žengia svarbius žingsnius – pradedant Bauskės aplinkkelio statybomis ir naujų jungčių planavimu su Lietuva bei Estija. Tačiau, projekto sėkmę lems ne tik nacionalinės pastangos, bet ir visų Baltijos šalių partnerystė.

Estijos transporto administracijos vadovas Priit Sauk, pripažino, kad Estija šiuo metu atsilieka nuo kaimyninių šalių, tačiau pabrėžė, jog artimiausiais metais planuojamos didelės investicijos leis pasivyti kaimynus.

„Neslepiame – iki šiol Estijos tempas buvo per lėtas, tačiau pradedame naują etapą. Skiriame papildomus 250 mln. eurų ir sutelkiame dėmesį į kokybę, saugumą bei integraciją su NATO mobilumo maršrutais. „Via Baltica“ yra mūsų prioritetas – tai turi tapti ne tik modernia transporto jungtimi, bet ir strategine infrastruktūra, stiprinančia mūsų regiono saugumą“, – sakė P. Sauk. 

Pranešimą paskelbė: Vytenis Radžiūnas, AB Via Lietuva