Prieš kiek daugiu nei keturis dešimtmečius pastatytas Vilniaus TV bokštas iki šiol nebuvo kapitaliai remontuojamas, tačiau atliktos ekspertizės išvadose teigiama, jog būtina iš esmės rekonstruoti tiek pagrindinę pastato konstrukciją, tiek vidaus infrastruktūros tinklus. Šiuos klausimus šiandien susisiekimo ministras Marius Skuodis nuotoliniu būdu aptarė su AB Lietuvos radijo ir televizijos centro, valdančios šį bokštą, vadovybe.
Šis bokštas yra televizijos ir radijo programų nacionalinių siuntimo tinklų pagrindinis mazgas, valstybinių ir komercinių duomenų centras.
Lietuvos radijo ir televizijos centro (LRTC) užsakymu buvo parengta galimybių studija, kurioje įvertinta dabartinė Vilniaus TV bokšto būklė ir galimos alternatyvos: „paprastasis remontas“, „rekonstrukcija“ arba „veiklos perkėlimas“. Atliekant studiją, buvo išanalizuota ir kitų šalių geroji praktika, ji rodo, kad tokiu atveju naudingiausia yra bokšto rekonstrukcija. Įgyvendamas šią alternatyvą, nuo 2021 m. iki 2024 m. LRTC bokštui rekonstruoti investuotų iki 15 mln. Eur.
„TV bokštas jau tapęs ne tik Vilniaus, bet ir visos Lietuvos simboliu, siejamu su Sausio 13-osios įvykiais. Rekonstruotas bokštas pritrauktų daugiau lankytojų ir miesto svečių, jame būtų galima išplėsti esamas ir pasiūlyti naujų paslaugų. Tokį tikslą ir keliame įmonei“, – sako ministras M. Skuodis.
Po ketverius metus truksiančios rekonstrukcijos Vilniaus TV bokštas būtų pritaikytas specialiųjų poreikių turintiems žmonėms, atnaujintas ir Sausio 13-osios atminimo muziejus, įrengti priešgaisriniai liftai ir priešgaisrinė sistema, pakeisti vidaus infrastruktūros tinklai, atnaujinta energetinė infrastruktūra ir transliavimo technologijos bei įranga. 20-ame aukšte norima įrengti terasą, šalia bokšto – automobilių stovėjimo aikštelę.
Pasikeitus technologijoms ir renovavus patalpas, atsirastų galimybė efektyviai išnaudoti apie 3700 kv. m laisvų plotų.
Rekonstrukciją numatoma įgyvendinti 4 etapais, išlaikant lankytojų srautus ir gaunamas pajamas. Skaičiuojama, kad visos bokšto veiklos po rekonstrukcijos per metus sugeneruos iki 3,7 mln. Eur pajamų.
Taip pat bus siekiama pripažinti TV bokšto rekonstrukcijos projektą valstybei svarbiu ekonominiu projektu.
1980 metais statytą 326 m aukščio Vilniaus TV bokštą kasmet aplanko vidutiniškai per 120 tūkst. lankytojų. Tikimasi, kad po rekonstrukcijos lankytojų skaičius sieks 200 tūkst. per metus.
Vilniaus televizijos bokštas yra aukščiausias Lietuvos pastatas ir inžineriniu požiūriu unikalus statinys, įtrauktas į Kultūros paveldo registrą. Jis yra vienas lankomiausių turistinių objektų Vilniuje.
Pranešimą paskelbė: Vaiva Grigaitienė, LR Susisiekimo ministerija
Transporto ir saugojimo įmonės pernai iš viso sumokėjo per 697 mln. eurų įvairių mokesčių ir tapo trečiu didžiausiu mokesčių mokėtoju pagal ekonominės veiklos sektorius. Pasak Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso (TTLA) generalinio sekretoriaus Povilo Drižo, pagal sumokėtus mokesčius krovinių vežėjai ir saugotojai reikšmingai prisideda prie valstybės biudžeto teigiamo balanso. „Žvelgiant į statistinius duomenis, per pastaruosius […]
Lietuva remia Lenkijos ir kitų Via Carpatia šalių siekį visą Via Carpatia maršrutą, kurio dalis yra ir Lietuvoje, prie rytinės Lenkijos dalies, į pietus nuo „Via Baltica“, įtraukti į Transeuropinį transporto tinklą (TEN-T) tinklą. Tai padėtų geriau išvystyti infrastruktūrą, atvertų naujas galimybes transporto srautų augimui. Tai Lietuvos susisiekimo ministras Marius Skuodis pareiškė šeštadienį dalyvaudamas nuotolinėje […]
Kasmet Lietuvą pasiekia milijonai siuntų iš užsienio, tačiau apie 30 proc. jų atkeliauja su netinkamai nurodytu gavėjo adresu – pavyzdžiui, jis būna nepilnas, nurodyta neegzistuojanti gatvė ir pan. Dažniausiai tokie atvejai pasitaiko su siuntomis iš Kinijos – būtent iš šios šalies siuntų į Lietuvą atkeliauja daugiausiai. Remiantis Lietuvos pašto duomenimis, praėjusiais metais į Lietuvą iš […]
SBA grupės investicijų valdymo įmonė „Capitalica Asset Management“ steigia pirmąjį Baltijos šalyse logistikos nekilnojamojo turto (NT) fondą. Lietuvos bankas suteikė veiklos licenciją uždarojo tipo informuotiesiems investuotojams skirtam investiciniam fondui „Capitalica Green Logistics Fund“, kuris investuos į jau pastatytus žaliosios koncepcijos logistikos centrus, esančius prie didžiųjų miestų bei pagrindinių transporto magistralių visame Baltijos regione. Steigiamo fondo […]
Straipsniai
