Dar nuo praėjusių metų vidurio su visomis oro bendrovėmis pradėti derinti ir nuo 2023 metų sausio 1 dienos įsigalioję naujieji Vilniaus oro uosto rinkliavų dydžiai yra padiktuoti per pastaruosius kelerius metus ženkliai išaugusių įvairių sričių kaštų, o minėti mokesčiai oro bendrovėms sostinės oro uoste nebuvo keisti dar nuo 2018 metų. Vienos iš oro bendrovių viešai išsakyti planai dėl pakoreguotų rinkliavų dydžių mažinti savo veiklos apimtis – esminės įtakos Vilniaus oro uosto veiklai ir siekiamiems rodikliams neturės, tokie veiksmai tiesiog primena agresyvią derybinę poziciją ir viešą spaudimą. Teigiama, kad šiuo metu atsiranda galimybės kitoms oro bendrovėms didinti savo rinkos dalį, pervežamų keleivių skaičių šiame oro uoste.

Teigiama, kad daugelis Baltijos regiono, tiek visos Europos oro uostų jau įgyvendino arba pranešė apie planuojamus kainodaros pokyčius, kurių priežastis yra iš esmės ta pati kaip ir Vilniaus oro uosto atveju.

„Kalbant apie aviacines rinkliavas, įsigaliojusias nuo šio sausio, reikia suprasti, kad jos pagrįstos esamų kaštų principu, tai reiškia, kad stipriai išaugus energijos, darbo užmokesčio, infrastruktūros atnaujinimo ir kitoms sąnaudoms – turėjome peržiūrėti esamas rinkliavas, kurios nebuvo keistos dar net nuo 2018 metų. Jei norime turėti veikiantį ir efektyvų oro uostą, o tai yra visų rinkos dalyvių interesas, nesusidurti su operaciniais iššūkiais ir galimybių žmonės keliauti – turėjome peržiūrėti kainodarą, kad ji atitiktų realią situaciją dabartinėje ekonominėje realybėje“, – teigia Aurimas Stikliūnas, Lietuvos oro uostų laikinasis vadovas.

Oro bendrovė „Ryanair“ praėjusią savaitę paskelbė apie savo planus atšaukti du maršrutus, mažinti kai kurių skrydžių dažnį. Lietuvos oro uostų turima informacija rodo, kad pranešime minimi du atšaukti skrydžiai – buvo oficialiai atšaukti dar anksčiau, nors juos iki  šio kovo pabaigos ir planuojama vykdyti. Reikšmingos įtakos dėl šių pokyčių keleiviai neturėtų pajusti, šiemet Lietuvos oro uostuose planuojama turėti apie 100 krypčių. O didžioji dauguma krypčių, kuriose bendrovė „Ryanair“ mažina dažnį, nebuvo tarp populiariausių, o kai kuriais iš šių maršrutų jau skraidina tradiciniai vežėjai, pavyzdžiui, „Austrian Airlines” į Vieną ar „airBaltic” į Berlyną.

Esminės oro uosto kainodaros dedamosios yra išvykstančių ar atvykstančių keleivių aptarnavimo bendros infrastruktūros naudojimas,  tūpimo-kilimo mokesčiai, lėktuvo parkavimas, specialiųjų poreikių keleivių aptarnavimas ir tam tikrų specifinių paslaugų teikimas. Aviacinė kainodara yra reguliuojama – jos modelis ES oro uostuose yra reguliuojamas pagal Europos Sąjungos ir nacionalinės teisės aktus, turi būti pagrįstas sąnaudomis bei investicijomis, todėl rinkliavos yra paskaičiuojamos pagal numatytas formules ir principus.

Naujoji kainodara Vilniaus oro uoste iš esmės vienam lėktuvui gali reikšti apie 20 proc. bendros infrastruktūros naudojimo mokesčių augimą (priklausomai nuo lėktuvo modelio, krovinio svorio, keleivių skaičiaus ir kt. faktorių).

Oro bendrovių vykdomų skrydžių bendroje sąnaudų struktūroje didžiausia dalis tenka degalų išlaidoms, įgulos darbo užmokesčiui, orlaivių nuomai ir jo aptarnavimui, o oro uostų mokesčiai sudaro tik iki 5 proc. skrydžio kainos.

Pranešimą paskelbė: Tadas Vasiliauskas, VĮ Lietuvos oro uostai