Vilniaus oro uosto keleivių paliktos gėrybės atitenka „Maisto bankui“: nuo higienos priemonių iki konservų

1

Vilniaus oro uosto keleivių paliktos gėrybės atitenka „Maisto bankui“: nuo higienos priemonių iki konservų

Higienos priemonės ir gėrimai, daržovių, mėsos, žuvies ir vaisių konservai, aliejus – tai dažniausiai sostinės oro vartuose dėl aviacinio saugumo standartų rankinio bagažo turiniui keliautojų paliekami daiktai. Socialinės iniciatyvos dėka, jie vėliau ne išmetami, o per „Maisto banką“ pasiekia vargingiau gyvenančius. Po pirmojo šių metų ketvirčio maisto ir higienos priemonių Vilniaus oro uoste keleiviai paaukojo už įspūdingą sumą – beveik 5 tūkst. eurų.

Jei kurių nors maisto produktų, gėrimų, higienos priemonių pasiimsite per daug ar netinkamai supakuotų ir  negalėsite su savimi vežtis rankiniame bagaže, šiuos daiktus visada galite palikti organizacijai „Maisto bankas“. Sostinės oro vartų komanda pastebi, kad prie nešvaistymo iniciatyvos kasmet prisijungia vis daugiau keleivių. Oro uosto keleiviai nuolat informuojami, kad jų turimi tinkami naudoti ir vartoti dar nepradėti produktai, kurių negalima vežti rankiniame bagaže – gali būti perduodami nepasiturintiems žmonėms.

Daugiausiai sostinės oro vartai surenka higienos priemonių, nes pagal taisykles, jei vežamos kosmetikos priemonės buteliukas viršija 100 ml, jį keliautojams tenka palikti prie aviacijos saugumo patikros postų. Šiais metais higienos priemonių surinkta ir „Maisto bankui“ perduota iš viso apie 730 kg, t. y. už beveik 3,5 tūkst. Eur. Toliau rikiuojasi gėrimai (daugiau nei 200 l), kurių negalima prasinešti pro saugumo patikros postą. „Maisto bankui“ atitenka ir dideli kiekiai konservų – daugiausia žuvies (127 kg), taip pat daržovių (apie 20 kg) ir mėsos (apie 10 kg).

Palyginimui, 2018 m. žmonėms buvo išdalinta apie 4 720 kg higienos priemonių, 2462 l gėrimų, 473 kg žuvies konservų, 80 kg daržovių konservų, 65 kg mėsos konservų.

„Keleivių paliekamus maisto ir kosmetikos produktus „Maisto bankui“ perduodame jau nuo 2016-ųjų. Ir kasmet suma, susidaranti už paaukotus daiktus, auga. 2017-aisiais ji siekė daugiau kaip 25 tūkst. Eur, 2018-aisiais – daugiau kaip 29 tūkst. Šiemet, iki balandžio pradžios, tokių maisto produktų ir higienos priemonių surinkome už beveik 5 tūkst. eurų“, – teigia Vilniaus oro uosto vadovas Dainius Čiuplys.

„Maisto bankui“ atitenka ir atgautas užstatas už gėrimų pakuotes – šios lėšos skiriamos nepasiturinčiųjų maitinimui organizuoti.

„Šiai socialinei iniciatyvai Vilniaus oro uostas įrengė specialias dėžes. Jei su savimi pasiėmėte vandens ar kito gaiviojo gėrimo buteliuką, kurio negalima prasinešti pro aviacijos saugumo patikros postą – palikite jį „Maisto bankui“, nemeskite į šiukšliadėžę“, – keliautojus padaryti gerą darbą kviečia D. Čiuplys.

„Už puikius rezultatus dėkojame rūpestingiems oro uosto darbuotojams bei, žinoma, mūsų savanoriams. Jie net šešis kartus per savaitę atvyksta į sostinės oro vartus patikrinti čia įrengtų „Maisto banko“ dėžių. Džiaugiamės galėdami maistą surinkti visur, kur jis atsiranda, netgi ir tokiose neįprastose vietose kaip oro uostas, nors daugelis turbūt nė nepagalvotų, kad čia patenkantys produktai vėliau iškeliauja pas vargstančius“, – pastebi „Maisto banko“ Vilniaus padalinio vadovas Modestas Bastys.

Nuostata nešvaistyti Vilniaus oro uoste keliautojų paliekamo maisto ir kitų daiktų yra Lietuvos oro uostų vykdomos žmogaus teisių politikos dalis. Siekiant užtikrinti gerą visų oro uostų keliautojų patirtį, nėra pamirštama ir už oro uosto ribų esančių žmonių gerovė.

Pranešimą paskelbė: Miglė Petronytė, LPF „Maisto bankas“

Kiti skelbimai:
 
ALTERCORE 551 Black 43
 
Nike 61-97-20-7 Grey 39
 
ALTERCORE 666 Vegan Black 36
 
ALTERCORE Jenny Black 40
 
TAMARIS 88-44-19-8 Black 19 39

Rekomenduojame

Draudikai įspėja: po laiko persukimo padaugėja eismo įvykių, atsargesni turėtų būti ir pėstieji

Draudikai įspėja: po laiko persukimo padaugėja eismo įvykių, atsargesni turėtų būti ir pėstieji

Naktį iš šeštadienio į sekmadienį persukdami laikrodžių rodykles viena valanda atgal pradėsime gyventi žiemos laiku. Apie tai, kad laiko persukimas daro neigiamą įtaką žmonių savijautai, kalbama nuolat, o štai draudikai sako pastebintys ir šio žingsnio poveikį vairuotojams – kelias dienas po laiko persukimo šie būna mažiau atidūs už vairo ir sukelia daugiau eismo įvykių. Išnagrinėjusi […]

Besikeičiančios taisyklės darbo rinkoje: prie nuotolinio darbo grįžta ne tik dėl pandemijos

Besikeičiančios taisyklės darbo rinkoje: prie nuotolinio darbo grįžta ne tik dėl pandemijos

Nuotolinio darbo principas plačiai aptarinėtas dar gerokai iki pandemijos, tačiau pastaroji aplinkybė privertė jį suklestėti. Įmonių atliekamos darbuotojų apklausos rodo, kad toks darbo organizavimas pasiteisina, o tiesioginiai susitikimai biuruose pageidaujami tik norint retkarčiais pamatyti kolegas. Nors nuotolinis darbas ateityje neišvengiamai bus taikomas vis dažniau, psichologas Paulius Rakštikas primena, kad žmogiškam ryšiui ir tiesioginiam santykiui turime […]

Žiema jau už kampo: kokiomis automobilio dalimis pasirūpinti svarbiausia

Žiema jau už kampo: kokiomis automobilio dalimis pasirūpinti svarbiausia

Kalendorinei žiemai nenumaldomai artėjant, vairuotojai suskumba tinkamai pasirengti šaltajam sezonui ir jo keliamiems iššūkiams. Ruošiantis jiems automobilių savininkams pravartu ne tik žinoti, kaip paruošti transporto priemonę, bet ir ką daryti su nebereikalingomis jos dalimis ar kaip susigrąžinti dalį pinigų už remonto darbus. Prieš žiemą – ypatingas dėmesys akumuliatoriui Nuo lapkričio 10 dienos Lietuvoje draudžiama eksploatuoti […]

„Žalios Lietuvos“ diskusijoje – apie transporto taršos mažinimą

„Žalios Lietuvos“ diskusijoje – apie transporto taršos mažinimą

Ketvirtadienį Prezidento komanda nuotoliniu būdu surengė šalies vadovo Gitano Nausėdos iniciatyvos „Žalia Lietuva“ diskusiją, kurioje kartu su daugiau kaip 20-ties organizacijų ir įmonių atstovais aptarė, kaip Lietuvoje pertvarkyti transporto sistemą siekiant Europos žaliojo kurso tikslų ir įgyvendinant Europos Sąjungos ir Lietuvos bendrą siekį iki 2050 m. pereiti prie klimatui neutralios ekonomikos. Diskusijoje dalyvavusios privataus verslo […]