Vilniaus apygardos teismas išnagrinės didžiausiai Baltijos šalyse privačiai geležinkelio paslaugų įmonių grupei „Skinest Rail“ priklausančios bendrovės „Skinest Baltija“ ieškinį dėl žalos atlyginimo, kuriuo įmonė siekia iš AB „Lietuvos geležinkeliai“, AB „LTG Cargo“ ir UAB Vilniaus lokomotyvų remonto depas (VLRD) prisiteisti daugiau nei 0,5 mln. eurų negauto pelno. „Skinest Baltija“ teigia, kad tokią žalą ji patyrė dėl atsakovų veiksmų vengiant rengti viešuosius pirkimus ir taip atribojant „Skinest Baltija“ nuo galimybių konkuruoti savo prekėmis ir paslaugomis.
„Skinest Baltija“ ieškinį grindžia teiginiu, kad „Lietuvos geležinkelių“ įmonės, sąmoningai vengdamos organizuoti viešuosius pirkimus, sukūrė selektyvią pirkimų sistemą, kurioje užsakymus galėjo gauti tik tie rinkos dalyviai, kuriuos pagal neaiškius kriterijus pasirinkdavo pirkėjai. Tokiu būdu „Skinest Baltija“ buvo tiesiog eliminuota iš konkurencinės kovos. Bendrovė nurodo, kad 2010-2017 metais, kai „Lietuvos geležinkelių“ įmonės organizuodavo viešuosius pirkimus, jos pasiūlymai laimėjo 184 pirkimus, kurių bendra vertė viršijo 43 mln. eurų. Tuo tarpu 2018-2020 metais, kai daugumą prekių ir paslaugų „Lietuvos geležinkelių“ įmonės įsigydavo vadinamųjų komercinių pirkimų būdu, „Skinest Baltija“ sudarė tik 5 sutartis, kurių vertė siekė vos 269 tūkst. eurų.
„Skinest Baltija“ buvo pradėjusi ir užbaigė tris teismo procesus, kuriais buvo siekiama sustabdyti komercinius pirkimus ir įrodyti, kad „Lietuvos geležinkelių“ įmonės elgiasi neteisėtai. Visus procesus „Skinest Baltija“ laimėjo, visų instancijų teismai patvirtino, kad valstybės valdomos įmonės užima išskirtinę padėtį rinkoje, yra laikytinos perkančiosiomis organizacijomis ir privalo pirkimus vykdyti pagal viešųjų pirkimų įstatymą.
„Naujas ieškinys yra nuoseklaus civilizuoto teisinio proceso dalis. Teismai jau ne kartą konstatavo, kad „Lietuvos geležinkelių“ grupės įmonės elgiasi neteisėtai, tačiau tai nė kiek netrikdė valstybės valdomo monopolininko – komerciniai pirkimai ir toliau buvo organizuojami, o viešojoje erdvėje liejosi keisčiausi paaiškinimai, kuriuos antrinių įmonių vardu visuomet transliavo motininės įmonės atstovai. Sunku įsivaizduoti, kad toks elgesys teisinėje valstybėje yra toleruotinas ir net skatinamas, tačiau su tuo susiduriame realybėje. Kita vertus, jokio kito būdo spręsti problemai nėra – tik teisinis. Tą ir darome“, – pažymėjo „Skinest Baltija“ direktorius Valdas Rasimas.
Lietuvoje veikiančios bendrovės „Skinest Baltija“ ir „Gretvita“ priklauso nuo 1991 metų veikiančiai Estijos grupei „Skinest“, kurios pagrindinė bendrovė „Skinest Rail“ teikia kompleksinius sprendimus geležinkelių transporto sektoriui Baltijos šalyse, Suomijoje, Lenkijoje , Kroatijoje , Ukrainoje, Rusijoje, Kazachstane, Azerbaidžane ir Gruzijoje. „Skinest Energy“ investuoja į atsinaujinančios energijos projektus, valdo 2 vėjų parkus Estijoje ir 2 hidroelektrines Gruzijoje. „Skinest“ taip pat valdo golfo laukus Gruzijoje, investuoja į nekilnojamojo turto projektus, valdo Latvijos kosmetikos bendrovę „Dzintars“. Grupėje dirba daugiau nei 1500 žmonių.
Daugiau informacijos:
Valdas Rasimas
„Skinest Baltijal“ direktorius
Tel.: +370 618 20339
Pranešimą paskelbė: Rūta Slušnytė, UAB „Publicum”
Artėjant Žolinės savaitgaliui, vienu intensyviausių maršrutų taps automagistralė Vilnius–Kaunas–Klaipėda (A1). Tačiau šiemet keliaujantiems į pajūrį teks dalytis keliu ne tik su didesniu automobilių srautu – magistralėje vyksta intensyvūs remonto darbai, dėl kurių dalyje ruožų keičiasi eismo organizavimas, siaurėja eismo juostos ir ribojamas greitis. Šiemet „Via Lietuva“ dviejose pagrindinėse šalies transporto arterijose – Vilnius–Kaunas–Klaipėda (A1) ir […]
Tvarūs transporto sprendimai versle šiandien neapsiriboja vien elektromobiliais. Nors jie vis dar sudaro didžiąją dalį tvaraus transporto finansavimo, bankai jau mato pirmuosius ženklus, kad įmonės ima domėtis ir kitomis alternatyviomis technologijomis. Apie tai, kodėl bankui svarbu būti partneriu verslui, diegiančiam inovacijas, pasakoja „Luminor“ banko Lizingo ir faktoringo departamento vadovė Dalia Mockė. Pasak ekspertės, verslo poreikiai […]
Vasarą į keliones dažniau leidžiamės ne tik su šeima ar draugais, bet ir su augintiniais. Vieni šunį sodina ant galinės sėdynės, kiti leidžia jam laisvai vaikščioti po saloną, o treti – įsitaisyti ant kelių. Iš pirmo žvilgsnio tai gali atrodyti kaip miela detalė, tačiau augintiniui netikėtai sujudėjus, išsigandus ar sureagavus į judesį už lango, kelionė […]
2026 m. birželio 27 d. ES pasiekė naują politinį susitarimą su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis – šio susitarimo pagrindu Europos Sąjunga panaikino importo muitą reikšmingai daliai JAV kilmės pramoninių prekių, tarp jų ir automobiliams. Pasak advokatų kontoros WIDEN jaunesniojo teisininko Roko Jakšto, iki šiol ES taikė standartinį 10 % muito tarifą lengviesiems automobiliams iš trečiųjų šalių. […]
Prasidėjus atostogų sezonui daugelis planuoja išvykas į užsienį ar kaimynines šalis. Vis dėlto pasirinkta transporto priemonė gali turėti labai skirtingą poveikį klimatui. Europos aplinkos agentūros duomenimis, kelionės traukiniu daro gerokai mažesnį poveikį klimatui nei skrydžiai. Vertinant vienam keleiviui tenkančias šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, aviacija išlieka viena taršiausių keleivių transporto rūšių. Būtent todėl vis daugiau […]
Ryte – kava mažame Italijos miestelyje, po pietų – sustojimas prie kalnų ežero, o vakare – vakarienė pajūryje. Kelionės automobiliu suteikia laisvę spontaniškai keisti maršrutą ir atrasti vietas, kurių nerasite turistiniuose giduose. Kad tokia kelionė išliktų sklandi, verta iš anksto pagalvoti ne tik apie maršrutą, bet ir apie kelis praktinius dalykus – nuo daiktų saugumo […]