Už valstybinės reikšmės kelių plėtrą ir priežiūrą atsakinga bendrovė „Via Lietuva“ toliau ieško galimybių atverti kelių infrastruktūrą verslui. Praėjusią savaitę įmonė iniciavo susitikimą su kelius projektuojančiais, kelių statybą ir techninę priežiūrą vykdančiais specialistais. 

Bendrovės atstovai susitikimo su kelių projektavimo, tiesimo ir techninės priežiūros specialistais bei aptarė įtaką šalies kelių plėtrai ir priežiūrai, jei visi inžineriniai tinklai būtų klojami kelio juostoje. 

Kelių ekspertai pritarė „Via Lietuva“ planams atverti kelių infrastruktūrą verslo įmonėms: saulės, vėjo energijos plėtotojams, vandentvarkos, šilumos, dujų tiekėjams, el. krovos stotelių tinklo vystytojams. Tačiau anot kelius projektuojančių, statančių ir prižiūrinčių specialistų, pirmiausiai reikėtų išspręsti atsakomybių pasidalijimą – kad kelių statytojai ir vystytojai, įsileidę į kelius verslo įmones be apribojimų galėtų atlikti pagrindinį savo darbą – statyti ir rekonstruoti kelius.  Kelininkai pirmiausiai turėtų rūpintis infrastruktūros patogumu ir saugumu, tuo tarpu į  kelių infrastruktūrą ateinantis verslas turėtų prisiimti aiškius įsipareigojimus, tame tarpe ir finansinius. Toks modelis sėkmingai veikia daugelyje Europos valstybių.

„Šiuo metu kelių infrastruktūroje veikla yra draudžiama arba ribojama šalies įstatymų. Tai reiškia, kad valstybė patiria vis didėjančius infrastruktūros plėtros ir priežiūros kaštus, tačiau negauna iš  jai priklausančio turto jokios grąžos. Verslo įmonės negalėdamos veiklos vystyti šalia svarbiausių šalies kelių, priverstos stabdyti ar koreguoti plėtros planus. Keliai, kurie statomi ne patiems kelininkams, o visuomenės ir valstybės poreikiams, dalies tų poreikių neatliepia. Tai nė vienos šalies netenkinanti situacija“, – sako „Via Lietuva“ vadovas Marius Švaikauskas.  

Pasak jo, išeičių yra. Pavyzdžiu galėtų būti kitos Europos šalys ar miestai, įsileidžiantys ir valstybės valdomas, ir verslo įmones į kelius, tačiau taikantys infrastruktūros mokesčius ar skirtingų komercinių paslaugų tarifus. Taip išlaikomas sąžiningumo ir lygiateisiškumo principas visiems kelių infrastruktūroje veikiantiems dalyviams, užsitikrinamas finansavimas kelių plėtrai ir priežiūrai.

Tačiau kad šis kelių infrastruktūros finansavimo modelis būtų įgyvendintas Lietuvoje reikia iš esmės pakeisti šalies teisinę bazę. „Via Lietuva“ planuoja būti pasirengusi naujo finansavimo modelio įgyvendinimui jau šį pavasarį.

Rytoj „Via Lietuva“ taip pat inicijuoja susitikimą bei atvirą diskusiją su skirtingas verslo šakas vienijančių asociacijų atstovais. Susitikimo tikslas – išgirsti verslo plėtros planus, įsivertinti verslo poreikį ateiti į kelių infrastruktūrą bei surasti galimybes kelių infrastruktūrą efektyviau išnaudoti verslo ir visuomenės reikmėms ateityje. 

Primename, kad atlikus Kelių techninio reglamento (KTR) nuostatų pakeitimus, šiuo metu leidžiama kelio juostoje tiesti inžinerinius tinklus įgyvendinant Valstybei svarbaus projekto statusą turinčius projektus. Šie pakeitimai pritaikyti ir Valstybės valdomų įmonių – „Litgrid“ bei ESO projektams, kurie skirti viešajam interesui užtikrinti.

Akcinė bendrovė „Via Lietuva“ rūpinasi daugiau nei 21 000 km valstybinės reikšmės kelių, daugiau nei 1 500 tiltų, viadukų, tunelių bei daugiau nei 2 000 km pėsčiųjų ir dviračių takų. Įmonė siekia, kad šalies kelių infrastruktūra būtų nuolat plėtojama, atnaujinama bei modernizuojama, kurtų pridėtinę vertę valstybei, jos gyventojams ir taptų teigiamų pokyčiu vizitine kortele šalies svečiams. Vienintelė „Via Lietuva“ akcininkė yra LR Susisiekimo ministerija.Šiuo metu 4 iš 10 valstybinės reikšmės kelių ir 124 tiltai Lietuvoje yra blogos būklės. Norint sutvarkyti visus šalies kelius ir tiltus per dešimtmetį reikia maždaug 15 mlrd. eurų investicijų. Vien tik kitąmet valstybinės reikšmės šalies keliams finansuoti būtinos investicijos siekia 1,3 mlrd. eurų.  

Pranešimą paskelbė: Neda Černiauskaitė, AB Via Lietuva