Verslo patogumui – naujos transporto jungtys su Lietuvos LEZ

Verslo patogumui – naujos transporto jungtys su Lietuvos LEZ

Siekiant gerinti sąlygas verslui ir investicijoms, per artimiausius dvejus metus Lietuvoje numatoma plėtoti kelių ir geležinkelių infrastruktūrą, būtiną patogioms transporto jungtims su šalies laisvosiomis ekonominėmis zonomis (LEZ).

„Susisiekimo sektorius turi didelį potencialą skatinti Lietuvos ekonomiką, kurti pagrindą verslo plėtrai ir svariai prisidėti pritraukiant į šalį užsienio investicijas. Artimiausių metų perspektyvoje daug dėmesio skirsime transporto jungtims su šalies laisvosiomis ekonominėmis zonomis, kad gerėtų verslo sąlygos jose jau įsikūrusiems investuotojams bei augtų patrauklumas naujoms gamybos įmonėms, logistikos ir krovinių paskirstymo centrams“, – sako susisiekimo ministras Rokas Masiulis.

Geresnė infrastruktūra – visoms šalies LEZ

Ministro R. Masiulio teigimu, geresnės transporto arterijos pasieks kiekvieną iš septynių Lietuvos LEZ, veikiančių Akmenėje, Kaune, Kėdainiuose, Klaipėdoje, Marijampolėje, Panevėžyje ir Šiauliuose.

Naujomis susisiekimo galimybėmis išsiskirs Kaunas ir Klaipėda – į čia esančias LEZ ves naujos tiek kelių, tiek geležinkelių jungtys. Geriau pasiekti pramonės įmones Akmenės LEZ padės specialiai tiesiama nauja geležinkelio atšaka. Susisiekimą su Marijampolės ir Panevėžio LEZ gerins tęsiami magistralės „Via Baltica“ modernizavimo darbai, Kėdainių LEZ bus naudinga tiek netoliese einanti „Via Baltica“, tiek šiais metais numatomi rekonstruoti krašto kelių ruožai Panevėžio ir Ukmergės link.

Kauno LEZ

Pagrindiniam įvažiavimui į Kauno LEZ pagerinti jau šiais metais magistralinio kelio A6 Kaunas–Zarasai–Daugpilis 8,26 kilometre bus pradėta statyti skirtingų lygių sankryža – šiuo metu Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos vykdo rangos darbų pirkimus. Numatoma pastatyti viaduką, nutiesti jungiamuosius kelius. Tai padidins šio transporto mazgo pralaidumą, pagerins susisiekimą Kauno ir Daugpilio kryptimis. Numatoma darbų pabaiga – 2020 m.

Naujų mobilumo ir logistikos galimybių Kauno LEZ suteiks į šią teritoriją planuojama tiesti apie 5 km ilgio geležinkelio atšaka. Dėl parengiamųjų darbų 2018 m. pasirašyta AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir Kauno rajono savivaldybės sutartis. Pasak „Lietuvos geležinkelių“, ši nauja geležinkelio linija taps integralia nacionalinės infrastruktūros dalimi, o investuotojai pagal poreikį galės prie jos prisijungti privažiuojamaisiais geležinkelio keliais. Geležinkelio atšaką į Kauno LEZ numatoma pradėti eksploatuoti iki 2021 m. pabaigos.

Iki šiol Kauno LEZ neturėjo geležinkelio jungties, o artimiausias geležinkelio ruožas driekiasi nuo Palemono iki Gaižiūnų. Būsima geležinkelio jungtis Kauno LEZ besikuriančioms gamybos įmonėms leis naudotis visomis geležinkelio logistikos galimybėmis – tiek atsivežant gamybos žaliavas, tiek pagamintą produkciją išvežant vartotojams.

Klaipėdos LEZ

Susisiekimą su Klaipėdos LEZ pagerins ties šia teritorija planuojama krašto kelio Nr. 141 Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda ruožo nuo 222,52 iki 228,92 km rekonstrukcija, kurios metu numatoma įrengti skirtingų lygių sankryžą. Darbai bus vykdomi etapais, šiuo metu rengiamas techninis projektas.

Atsižvelgdami į Klaipėdos LEZ plėtrą ir siekdami pagerinti krovinių gabenimą LEZ teritorijoje, 2018 m. AB „Lietuvos geležinkeliai“ parengė geležinkelio kelio iki Klaipėdos LEZ atvedimo techninius sprendinius ir pateikė juos Klaipėdos miesto savivaldybei.

Akmenės LEZ

AB „Lietuvos geležinkeliai” įsipareigojo išplėsti geležinkelio infrastruktūrą šiaurės Lietuvoje ir nutiesti privažiuojamąjį geležinkelį, kuris Akmenės LEZ statomą gamyklą sujungs su magistraliniu geležinkelio tinklu. Rangos darbų konkursas jau paskelbtas, o geležinkelio liniją numatoma nutiesti iki 2019 m. rugsėjo.

Taip bus užtikrinta krovinių logistika šiuo metu Akmenės LEZ Vakarų medienos grupės statomai 140 mln. eurų vertės medžio drožlių plokščių gamyklai, planuojančiai pradėti veikti 2020 m. pradžioje.

Panevėžio LEZ

Patogesnes sąlygas gamybos, logistikos ir sandėliavimo paslaugų plėtrai Panevėžio LEZ sudarys planuojamas išvažiavimas į pagrindinę Baltijos šalis jungiančią magistralę „Via Baltica“. Šiuo metu rekonstruojamas Panevėžio aplinkkelis – magistralei „Via Baltica“ priklausantis kelias A17. 2018 m. pabaigoje šio aplinkkelio 6,1 kilometre įrengta „turbo“ žiedinė sankryža, dar viena tokia sankryža bus 15,42 kilometre.

Panevėžio aplinkkelis, kurio bendras ilgis – apie 22 km, platinamas nuo 2 iki 3 eismo juostų, pirmieji 3 km jau praplatinti iki 4 eismo juostų. Kelyje taip pat rekonstruojami tiltai ir viadukai, įrengiamos inžinerinės eismo saugos priemonės. Rekonstrukcijos darbus numatoma baigti 2019 m.

Šiaulių LEZ

Artimiausioje ateityje naujas kelias Šiaulių LEZ teritoriją sujungs su magistraliniu keliu A9 Panevėžys–Šiauliai (Kairių aplinkkeliu), taip pat planuojamos kelio atšakos iki Šiaulių miesto Aviacijos ir Prošiūnų gatvių bei P. Motiekaičio gatvės ruožas iki miesto ribos – Šiaulių LEZ. Šiuo metu Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos vykdo konkursą techninio projektavimo darbams atlikti.

Kėdainių LEZ

Susisiekimą su Kėdainių LEZ gerins modernizuojama magistralė „Via Baltica“, be to, šiais metais planuojama rekonstruoti krašto kelius iš Kėdainių Panevėžio ir Ukmergės kryptimis. Bus rekonstruojamas kelio Nr. 195 Kėdainiai–Krekenava–Panevėžys ruožas nuo 5,00 iki 16,90 km bei kelio Nr. 145 Kėdainiai–Šėta–Ukmergė ruožas nuo 30,88 iki 40,27 km.

Marijampolės LEZ

Prie magistralės „Via Baltica“ įsikūrusi Marijampolės LEZ jau gali naudotis ką tik modernizuotos magistralės privalumais. 2018 m. baigus rekonstrukciją, visas „Via Baltica“ ruožas tarp Kauno ir Marijampolės yra išplatintas nuo 2 iki 4 eismo juostų ir atitinka automagistralei keliamus reikalavimus. Šiuo metu taip pat rengiamasi tolesnei „Via Baltica“ rekonstrukcijai nuo Marijampolės iki Lietuvos ir Lenkijos valstybės sienos (A5 kelias nuo 56,83 km iki 97,06 km). Tikimasi, kad 2020 m. bus pradėti šio daugiau nei 40 km ilgio ruožo projektavimo ir statybos darbai, o 2022 m. kelias bus išplatintas iki keturių eismo juostų.

Pranešimą paskelbė: Dalia Perednienė, LR Susisiekimo ministerija

Rekomenduojame

NaudotosKnygos.lt
„Moterų ralyje“ važiuojantys elektromobiliai meta iššūkį mitams

„Moterų ralyje“ važiuojantys elektromobiliai meta iššūkį mitams

Didžiausias Lietuvoje „Moterų ralis“ jau trejus metus iš eilės siūlo dalyvėms važiuoti ir elektromobiliais. „Elektromobilių įskaitoje“ besiregistruojančios moterys drąsiai priima ralio mestą iššūkį ir lygiomis sąlygomis varžosi su bendros įskaitos dalyvėmis. „Nesame vienintelis ralis, kuriame dalyvauja elektromobiliai. Tiesiog mes visus automobilius traktuojame kaip lygius. Tarkime, sudarydami kelio knygą, nerenkame specialaus kelio, kuriame būtų įkrovimo stotelių, […]


Vairuotojai dažnai daro didelę klaidą: kodėl nevalia pavasarį pamiršti automobilio stiklų

Vairuotojai dažnai daro didelę klaidą: kodėl nevalia pavasarį pamiršti automobilio stiklų

Pavasarį vairuotojai ypatingą dėmesį turėtų skirti automobilių stiklų būklei ir jų švarai. Draudikai atkreipia dėmesį, kad šviečiant skaisčiai pavasario saulei geras matomumas kelyje yra itin svarbus. Vairavimo sąlygos, kai spigina saulė, kelyje yra kur kas pavojingesnės nei akinančios kitų transporto priemonių šviesos ar šlapia kelio danga. Dar viena sezoninė problema – stiklo įdaužos, kurios, pasak […]


Vis dar sergame greičio liga: skubame, rizikuojame, tačiau laiko nesutaupome

Vis dar sergame greičio liga: skubame, rizikuojame, tačiau laiko nesutaupome

Ryte ramiai išgėrę kavos sėdate į savo automobilį, saugiai prisegate vaikus, puikiai žinote, kiek laiko truks kelionė iki darželio ar mokyklos, kada atsidursite darbe. Deja, kasdienė šeimos kelione retai atrodo taip idiliškai: ramiai pradėti dieną neleidžia nuolat tarp eismo juostų nardantys, greitį viršijantys, agresyviai kelyje besielgiantys vairuotojai. Specialistai sako, kad vis dar sergame savotiška greičio […]


Seimas pritarė greitesniam transeuropinio transporto tinklo projektų įgyvendinimui

Seimas pritarė greitesniam transeuropinio transporto tinklo projektų įgyvendinimui

2024 m. balandžio 11 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)  Seimas suteikė ypatingos valstybinės svarbos statusą transeuropinio transporto tinklą (TEN-T) Lietuvos teritorijoje sudarantiems projektams. Už tai numatantį Seimo įstatymą (projektas Nr. XIVP-3336(2) ES) balsavo 86 Seimo nariai, susilaikė 4 parlamentarai. Tokiu būdu siekiama paspartinti šios infrastruktūros projektų įgyvendinimą. […]


„Avia Solutions Group” 2023 m. audituoti finansiniai rezultatai – EBITDA augo 36 proc. iki 392 mln. Eur

„Avia Solutions Group” 2023 m. audituoti finansiniai rezultatai – EBITDA augo 36 proc. iki 392 mln. Eur

„Avia Solutions Group“, didžiausia pasaulyje ACMI (orlaivių nuoma su įgula, technine priežiūra ir draudimu) paslaugas teikianti įmonių grupė, pranešė 2023 m. audituotus finansinius rezultatus: grupės grynasis pelnas augo 5,5 karto iki 68,2 mln. Eur., koreguota EBITDA – 36 proc. iki 392 mln. Eur., pajamos – 22 proc. iki 2,3 mlrd. Eur. Daugiausia pajamų bendrovė generavo […]


Lietuvos telkiami transporto ministrai ir tarptautiniai partneriai sutarė stiprinti paramą Ukrainos atstatymui

Lietuvos telkiami transporto ministrai ir tarptautiniai partneriai sutarė stiprinti paramą Ukrainos atstatymui

Šį trečiadienį Trakuose susitikę 30 šalių transporto ministrai,  tarptautinių institucijų ir užsienio šalių atstovai sutarė toliau stiprinti bendradarbiavimą ir tarptautinę paramą Ukrainos transporto infrastruktūros atstatymui. Tarptautinio transporto forumo (ITF) aukšto lygio susitikime transporto lyderiai išreiškė siekį plėtoti naujus logistikos maršrutus ir strategines jungtis su Ukraina, taip pat ketinimus prisidėti prie „CIG4U“ – 2023 gruodį Kyjive […]