Vėlinių išvakarės: keliuose laukiama taisykles ir saugaus parkavimosi principus pamiršusių vairuotojų

Praėjęs pirmadienis, didesnę dalį Lietuvos užklojus pirmajam sniegui, tapo pirmuoju šios savaitės išbandymu vairuotojams. Ne mažesnis iššūkis laukia ir per Vėlines, kurios laikomos masinio eismo diena. Spūstys keliuose, rizikingi manevrai, greičiau ar kaip tik lėčiau už kitus judantys vairuotojai paprastai įvykių skaičių per Vėlines, palyginti su įprastu laisvadieniu, padidina 50 proc.

„Šiais metais Vėlinės bus ketvirtadienį, todėl tikėtina, kad nemažai dirbančiųjų pasinaudos galimybe pasiimti laisvą penktadienį ir pasidaryti ilgąjį savaitgalį. Tad panašu, kad suintensyvėjusius eismo srautus jausime jau nuo trečiadienio. Žinoma, didžiausi srautai į kelius pasipils bei spūstys šalia amžinojo poilsio vietų formuosis ketvirtadienį, todėl tą dieną vairuotojams pravartu pasitikrinti ar keliuose, kurie veda į kapines, nebus pakeistas eismo reguliavimas ir stengtis išvengti kamščių“, – sako BTA Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis.

Pasak jo, siekiant išvengti kamščių ir galvosūkių dėl parkavimosi, verta apsvarstyti ir vykimą viešuoju transportu, per Vėlines būna organizuojami net specialūs maršrutai. O apsisprendus vykti automobiliu pravartu rinktis netipinį laiką – išvažiuoti anksčiau ryte, ar kelionę, jei ši netolima, pavėlinti.

Pagrindiniai eismo įvykių kaltininkai – vidutinio amžiaus vairuotojai

Draudimo bendrovės turima statistika neigia mitą, kad didžiąją dalį eismo įvykių šiuo metu sukelia pensinio amžiaus vairuotojai. A. Žiukelio teigimu, ši vairuotojų grupė per Vėlines kaip tik vairuoja atsargiau, taip pat dažniau persėda į jaunesnių šeimos narių ar giminaičių vairuojamus automobilius.

„Kas trečias eismo įvykį per Vėlines sukėlęs vairuotojas yra 40–60 metų amžiaus. Tikėtina, vyresnio amžiaus žmonės automobilį vairuoti patiki jaunesniems artimiesiems arba vairuoja tik dalį kelio, taip pasidalindami nuvažiuojamą atstumą su kitais. Be to, nekasdieniškai intensyvus eismo srautas padidina vyresnių vairuotojų budrumą ir skatina juos vairuoti dar lėčiau bei atidžiau“, – teigia A. Žiukelis.

Jis atkreipia dėmesį ir į Vėlinių specifiką, kuomet vykstama net į ne vienas kapines, kelionės būna suplanuojamos su sustojimais pas giminaičius, todėl kelionėje nenorima gaištis. Vis dėlto, patariama realiai vertinti eismo situaciją ir neskubėti, vengti rizikingų veiksmų, avarinių situacijų kėlimo.

Prieš leidžiantis į kelionę ekspertas rekomenduoja pasitikrinti, ar turite eismo įvykio deklaracijoms pildyti skirtų blankų, įdėmiau juos pastudijuoti, kad esant reikalui ne tik žinotumėte, kaip juos užpildyti, bet ir galėtumėt padėti kitiems.

„Po laisvadienių bei ilgųjų savaitgalių padaugėja vairuotojų su neteisingai užpildytomis eismo įvykio deklaracijomis. Dėl skubėjimo, nežinojimo žmonės privelia klaidų. Jei vairuotojas abejoja, nesupranta, kaip pildyti deklaraciją geriau pakviesti artimuosius, kurie galėtų pagelbėti. Taip pat nerekomenduojame pasirašyti po dokumentu, jei jo iki galo nesuprantate, kažko neįžiūrite“,  – pataria specialistas.

Parkuojasi nepritaikytose vietose

Vėlinių dieną nemažai eismo įvykių nutinka ne keliuose, bet ir šalia kapinių. Dėl vairuotojų neapdairumo ar skubėjimo statant automobilius tam nepritaikytose vietose, neretai apgadinamos ne tik kitos, bet ir nuosavos transporto priemonės.   

„Ten, kur stovėjimui skirtų vietų nėra, arba jų labai trūksta, prasideda improvizacijos, išnaudojami  laukai, dirvonai, pamiškės. Deja, kartais sutaupytos 5 minutės kelio iki kapinių pėsčiomis virsta ne tik pusvalandžio diskusija apie tai, kas įvykio kaltininkas, bet ir dar ilgiau trunkančiu deklaracijos pildymu. Kai kuriais atvejais prireikia ir kitų vairuotojų ar net specialiųjų tarnybų pagalbos užklimpus ar kitaip įstrigus nepravažiuojamoje vietoje“, – teigia A. Žiukelis.

Per Vėlines eismo įvykiai dažniausiai fiksuojami parkuojantis arba išvažiuojant iš parkavimo vietos. Todėl, anot specialisto, paliekant automobilį būtina įsitikinti ne tik ar tilpsite į pasitaikiusią vietą, bet ir galvoti, ar nekils kliūčių išvažiuojant, ar netrukdysite kitiems eismo dalyviams, taip pat įvertinti, kaip situacija gali pasikeisti, kol būsite palikę automobilį.

„Jeigu nesate tikri, ar tilpsite, primygtinai siūlau net nebandyti toje vietoje parkuotis. Tokiais atvejais vietos eksperimentams paprasčiausiai nėra. Taip pat įvertinkite, ar dar „gudresnis“ vairuotojas nesugalvos jūsų automobilio užstatyti, taip apsunkindamas išvažiavimą. Jei jaučiate, kad automobilį palikote rizikingoje vietoje ir kad jis gali trukdyti kitiems eismo dalyviams, būtinai matomoje vietoje palikite telefono numerį, kuriuo su jumis galima susisiekti“, – primena A. Žiukelis.

Specialisto teigimu, esant intensyviam automobilių srautui ir prastoms oro sąlygoms itin svarbu laikytis saugaus atstumo, vadovautis kelio ženklais, atkreipti dėmesį į naujai atsiradusius ribojimus bei laikinus kelio ženklus.

„Jei nėra pirmumo ženklų, elkitės taip, lyg važiuotumėte šalutiniu keliu, o jei kelyje pasitaikė labiau pasimetęs vairuotojas – geriau, net ir turint pirmumą, praleisti jį. Tiesiog nusiteikite ramiai ir žinokite, kad kelyje užuot mėginus pergudrauti kitus eismo dalyvius daug daugiau naudos duos pakantumas bei atidumas“, – rekomenduoja BTA specialistas.

Apie BTA:

AAS „BTA Baltic Insurance Company“ (BTA) priklauso Vidurio ir Rytų Europos draudimo rinkos lyderei Austrijos „Vienna Insurance Group AG“ (VIG) ir yra didžiausia VIG bendrovė Baltijos regione. Beveik 200 metų veikianti, per 50 įmonių 25-iose šalyse valdanti VIG pirmauja Baltijos šalyse, kur grupės įmonės 2018 m. užima ketvirtadalį ne gyvybės draudimo rinkos. 2017 m. BTA savo draudimo partneriu Lietuvoje pasirinko per 400 tūkst. privačių bei verslo klientų, su kuriais pasirašyta beveik 1 mln. draudimo sutarčių, atlyginta per 38 mln. eurų žalų.

Pranešimą paskelbė: Marius Deksnys, UAB „Idea Prima”