Vasarinis automobilio paslydimas ant balos – baisesnis už slydimą plikledžiu

Vasarinis automobilio paslydimas ant balos – baisesnis už slydimą plikledžiu

Akvaplanavimas – vienas pavojingiausių reiškinių, su kuriuo gali susidurti vairuotojai. Jis nutinka tuomet, kai automobilis dideliu greičiu važiuoja per balą, o padangos nespėja išstumti vandens ir praranda sąlytį su kelio paviršiumi. Automobilis tampa visiškai nevaldomu ir nuo susidūrimo jį gali apsaugoti tik vairuotojo patirtis arba sėkmė.  

„Didžiausias pavojus patirti akvaplanavimą yra tuomet, kai per lietų ar iškart po lietaus važiuojama greitkeliais arba automagistralėmis, ypač jei ant kelio esama provėžų, kuriose užsistovi vanduo. Svarbiausiais patarimas, padedantis apsisaugoti nuo nelaimės – mažinti greitį“, – sako BTA draudimo Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis.

Pavojus – ne visiems ir ne visur vienodas

Saugaus eismo instruktorius Rokas Markevičius nurodo, kad didžiausia rizika susidurti su akvaplanavimu yra lengvesniems automobiliams su plačiomis padangomis. Taip pat akvaplanavimo riziką smarkiai didina mažas padangų protektoriaus gylis, tačiau esminiu rizikos faktoriumi išlieka didelis greitis.

„Viskas priklauso nuo padangų gebėjimo išstumti vandenį ir palaikyti gumos sąlytį su kelio paviršiumi. Kai tik dėl kurios nors iš minėtų priežasčių ar jų kombinacijos riba peržengiama ir padangą nuo kelio atskiria vandens sluoksnis – lauk bėdos“, – sako vairavimo ekspertas.

Tyrimais nustatyta, kad minimalus vandens sluoksnio, kuriame jau gali prasidėti akvaplanavimas, yra 2,5 mm.

Ką daryti praradus automobilio valdymą?

Vienas iš pirmų akvaplanavimo požymių, kuomet automobilis pradeda plaukti ant kelio esančiu vandens sluoksniu – net ir tiesiai važiuojant atsiradęs automobilio nestabilumas, nedidelis „plaukiojimas“ į šonus. Perspėti apie pavojingą situaciją gali ir užsižiebusi stabilumo kontrolės įspėjamoji lemputė, jei tokia sistema yra automobilyje.

Tam, kad kelionė nesibaigtų griovyje, vairuotojams derėtų nestabdyti, be reikalo nesukinėti vairo į šalis, jei nėra kliūties priekyje – leisti sulėtėti pačiam automobiliui. Svarbiausia – nepasimesti. Įvažiavus į balą, girdimas vandens triukšmas ar taškymasis gali blaškyti, neretai yra aptaškomas priekinis stiklas, matomumas suprastėja arba visai dingsta. Dėl šios priežasties būtina greit įjungti valytuvus ir nepaisant visų dirgiklių išlikti ramiems.

Kaip reiškinys akvaplanavimas yra gerokai pavojingesnis už slydimą sniegu ar ledu: kuomet padangos atitrūksta nuo kelio paviršiaus ir slysta vandeniu, automobilis yra absoliučiai nevaldomas, skirtingai nuo važiavimo plikledžiu, kuomet sukibimas yra labai prastas, tačiau šioks toks yra. Dėl to patarti vairuotojui, kokių veiksmų imtis, kai automobilis jau yra nebevaldomas, – ganėtinai sudėtinga.

„Geriausias patarimas – atleisti akceleratoriaus pedalą ir leisti automobiliui savaime lėtėti tol, kol vėl atsiras sukibimas su keliu. Jokiu būdu nereikėtų spausti stabdžio ar aktyviai sukioti vairą – dėl staigių judesių automobilis gali pradėti suktis“, – pataria R. Markevičius.

Kur kas paprastesnė yra akvaplanavimo prevencija. „Svarbiausia šiuo atveju kad padangos spėtų išstumti reikiamą vandens kiekį ir neprarastų kontakto su keliu. Todėl pirmas patarimas yra pasirinkti saugų, mažesnį greitį. Antras patarimas – stebėti padangų protektoriaus gylį. Kuo tas gylis didesnis, tuo efektyvesnis vandens išstūmimas“, – tvirtina patyręs vairuotojas.

Lyja beveik pusę metų

Lietuvoje tikslių duomenų, kiek eismo įvykių nutinka dėl slydimo balų paviršiumi, nėra. Tačiau neseniai Vokietijos Eismo įvykių tyrimų institutas (VUFO) atliko mokslinę akvaplanavimo analizę, kuri parodė, jog Saksonijos regione iš tūkstančio šlapiame kelyje įvykstančių eismo įvykių, kuriuose nukenčia žmonės, šešių priežastis yra visiškas automobilio valdymo praradimas prasidėjus akvaplanavimui.

 

Mokslininkai mano, jog dar daugiau eismo įvykių nutinka dėl dalinio akvaplanavimo, kuomet išlieka dalinis kontaktas tarp padangų ir kelio paviršiaus. Tokiais atvejais taip pat drastiškai sumažėja automobilio valdymo – vairavimo ar greičio keitimo – galimybė.

„Lietuvoje lietingų dienų yra itin daug – statistiniai duomenys rodo, kad lyja 179 dienas per metus, kiek daugiau nei Saksonijos regione Vokietijoje, kur lyja 169 dienas per metus. Be to, žinant, kad situacija su provėžomis kai kuriuose Lietuvos magistraliniuose bei kituose užmiesčio keliuose yra sudėtinga, tenka konstatuoti, kad mūsų šalyje vairuotojams su akvaplanavimo rizika gali tekti susidurti dažniau nei vairuojant Vokietijoje“, – įspėja A. Žiukelis.

VUFO ekspertai primena, jog padangos sukibimas su keliu priklauso nuo padangų kokybės (gumos mišinio, rašto), kelio sąlygų (kelio dangos nelygumų ir vandens kiekio), o taip pat – vairuotojo elgesio (padangų protektoriaus gylio, oro slėgio padangose bei važiavimo greičio).

„Norint sumažinti akvaplanavimo riziką kiekvienas vairuotojas turėtų važiuoti saugiai. Tai reiškia, kad esant krituliams būtina sumažinti greitį – net ir nepasiekus akvaplanavimo ribos šlapias kelias yra velniškai slidus“, – rekomenduoja Ekspertizių skyriaus vadovas.

Jo teigimu, vairuotojas gali apgaulingai tikėtis, kad dar neperžengus slydimo ribos automobilis kelyje elgiasi taip pat, nepriklausomai nuo to, ar kelio danga būtų sausa, ar šlapia. Bet vos pasiekus slydimo ribą automobilio valdymas pasikeičia iš esmės.

„Patarčiau nebandyti tų ribų gatvėse ir pasirinkti mažesnį, saugesnį greitį. Kuomet matoma, kad ant kelio dangos jau yra vandens sluoksnis ir egzistuoja akvaplanavimo rizika, kiekvienas vairuotojas turėtų įvertinti savo automobilį – kuo platesnės padangos, kuo labiau jos nudėvėtos, tuo labiau reikėtų mažinti greitį“, – priduria A. Žiukelis. 

Apie BTA:               

AAS „BTA Baltic Insurance Company“ (BTA) priklauso Vidurio ir Rytų Europos draudimo rinkos lyderei Austrijos „Vienna Insurance Group AG“ (VIG) ir yra didžiausia VIG bendrovė Baltijos regione. Beveik 200 metų veikianti, per 50 įmonių 25-iose šalyse valdanti VIG pirmauja Baltijos šalyse, kur grupės įmonės 2021 m. užima ketvirtadalį ne gyvybės draudimo rinkos. 2021 m. BTA savo draudimo partneriu Lietuvoje pasirinko apie 400 tūkst. privačių bei verslo klientų, su kuriais pasirašyta apie 1 mln. draudimo sutarčių, atlyginta per 64 mln. eurų žalų.

Pranešimą paskelbė: Andrius Baranauskas, Winning Reputation

Rekomenduojame

Ekspertai apie vairuotojų atidumą: ketvirtadalis automobilių apgadinimų padaromi judant atbulomis

Ekspertai apie vairuotojų atidumą: ketvirtadalis automobilių apgadinimų padaromi judant atbulomis

Eismo dalyvių tyrimai rodo, kad vairuotojas, naudodamas atbulinę pavarą, per metus vidutiniškai nuvažiuoja pusantro kilometro. Tačiau, draudikų duomenimis, ne kiekvienam vairuojančiajam šį atstumą pavyksta įveikti sklandžiai – nepadarius žalos kitiems. „Gjensidige“ statistika rodo, kad vienas iš penkių automobilių, kuriam draudimas atlygina žalą, apgadinamas važiuojant atbuline eiga. Vidutinė išmokos suma pastaraisiais metais tokių susidūrimų atvejais išaugo […]

Dėl paskelbto Kinijos sprendimo nutraukti bendradarbiavimą su Lietuva tarptautinio kelių transporto srityje

Dėl paskelbto Kinijos sprendimo nutraukti bendradarbiavimą su Lietuva tarptautinio kelių transporto srityje

Susisiekimo ministerija reiškia apgailestavimą, kad Kinijos Liaudies Respublika penktadienį paskelbė taikysianti sankcijas su verslo misija Taipėjuje viešėjusiai susisiekimo viceministrei Agnei Vaiciukevičiūtei ir nutrauksianti ryšius su Lietuva tarptautinio kelių transporto srityje. Pekinas renkasi ir toliau  tęsti ir stiprinti dar pernai pradėtų neteisėtų veiksmų prieš Europos Sąjungos narę – Lietuvą – kursą. Tai ne tik neprisideda prie […]

Regarding the announced decision of China to suspend cooperation with Lithuania in the field of international road transport

Regarding the announced decision of China to suspend cooperation with Lithuania in the field of international road transport

The Ministry of Transport and Communications expresses its regret that the People’s Republic of China decided to sanction Agnė Vaiciukevičiūtė, the Deputy Minister of Transport and Communications, who has been visiting Taipei with a business mission, and to suspend relations with Lithuania in the field of international road transport. Beijing further continues and fortifies illegal […]

Su Azija prekiaujantys Lietuvos verslai suka galvas dėl pabrangusio dolerio

Su Azija prekiaujantys Lietuvos verslai suka galvas dėl pabrangusio dolerio

Ženkliai pabrangęs JAV doleris su Azijos šalimis prekiaujančius Lietuvos verslus verčia mažinti pelną bei kelti produktų kainą, mat importo kaštai išaugo net iki 20%, JAV doleriui ir toliau išliekant populiariausia valiuta atsiskaitant su šiuo regionu. Kainų augimui įtaką daro ir logistikos problemos. Tačiau norintys bent kiek sumažinti praradimus verslininkai rado alternatyvą – atsiskaityti vietinėmis valiutomis, […]

Lithuania and Taiwan to develop cooperation in transport

Lithuania and Taiwan to develop cooperation in transport

Agnė Vaiciukevičiūtė, Deputy Minister of Transport and Communications, Algis Latakas, CEO of the Klaipėda State Seaport Authority (KVJUD), together with the delegation of Lithuanian business representatives, completed their official visit in Taipei, the capital of Taiwan, Hsinchu, Taichung, Tainan and Kaohsiung. The beginning of strengthening bilateral business relations was marked by the Memorandum of Understanding […]

Pusė lietuvių aumobilių pirmo techninės būklės egzamino neišlaiko

Pusė lietuvių aumobilių pirmo techninės būklės egzamino neišlaiko

Lietuvoje asmeniniai lengvieji automobiliai, kaip ir motociklai bei mopedai, atlikti techninę apžiūrą (TA) vežami po 3 metų nuo pirmosios registracijos, o po to, kas dvejus metus. Tačiau TA stotyse dirbantys specialistai pastebi, kad pirmuoju bandymu teigiamą periodinės techninės apžiūros vertinimą gauna vidutiniškai apie 50-52 proc. transporto priemonių. Galima daryti išvadą, kad pusė Lietuvos automobilių iki […]