Vairuotojo profesionalumą rodo mokėjimas pasirinkti saugų greitį

Vairuotojo profesionalumą rodo mokėjimas pasirinkti saugų greitį

„Vairuotojo profesionalumą vertinu ne pagal tai, kaip greitai jis moka važiuoti, o pagal tai, kaip jis moka pasirinkti saugų greitį. Ir būtent saugaus greičio pasirinkimas yra vairuotojo profesionalumo kriterijus“, – sako vairavimo instruktorius Artūras Pakėnas, su Susisiekimo ministerijos ekspertais aptardamas vieną dažniausių Lietuvoje eismo įvykių priežasčių – leistino greičio viršijimą.

 

Statistinė šalies eismo įvykių analizė rodo skaudžias leistino greičio viršijimo pasekmes. Per pastaruosius penkerius metus, 2013–2017 m., eismo įvykiuose, kurių pagrindinė priežastis buvo greičio viršijimas, žuvo 279 žmonės – apie 56 kasmet. Susisiekimo ministerija ir saugaus eismo ekspertai ragina vairuotojus kelyje elgtis atsakingai ir nepamiršti, kad leistino greičio viršijimas dažnai turi skaudžias pasekmes.

„Dažnai vairuotojai, viršydami leistiną greitį, nepagalvoja, kad tai yra išties pavojinga. Tačiau svarbu suprasti, kad jei greičio ribojimas yra nustatytas, jo reikia paisyti – priešingu atveju laukia ne tik baudos, bet ir galimi eismo įvykiai su vienokiomis ar kitokiomis pasekmėmis“, – sako Vidmantas Pumputis, Susisiekimo ministerijos Kelių transporto ir civilinės aviacijos politikos departamento vyresnysis patarėjas.

Saugaus eismo ekspertų teigimu, vairuotojų pasirinktas greitis turi tiesioginę įtaką avaringumo rodikliams. Dažniausia mirtinų eismo įvykių priežastimi tampa žmogiškojo faktoriaus rizikos veiksniai. Lietuvoje net 2 iš 3 vairuotojų gyvenvietės teritorijoje viršija leistiną važiavimo greitį. 2015–2017 m. stebėjimai parodė, kad leistiną greitį daugiau nei 10 km/val. magistraliniuose keliuose viršija 17,6 proc. vairuotojų, krašto keliuose – 31,6 proc., o rajoniniuose keliuose – 19,2 proc. vairuotojų. Su greičio viršijimu siejasi ir kita dažna eismo įvykių priežastis – įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą, lenkimo taisyklių pažeidimas.

„Greičio viršijimas labai aktuali problema Lietuvai, – sako vairavimo instruktoriaus A. Pakėnas. – Pas mus visi labai skuba. Kuomet kaip vairavimo mokytojas keliu klausimą, kad derėtų važiuoti laikantis eismo taisyklių, leistinu greičiu, vairuotojai nenori suprasti ir bando savo tokį ne visai tikslų supratimą apie greitį, apie gyvenimo tempą perkelti į kelią ir sako – palauk, juk atsirado nauji ir galingi automobiliai, pilni elektronikos, saugumo priemonių, eismo organizavimo sistemų, o greitis išliko toks pat – devyniasdešimt. Klausimas labai paprastas – o kas išliko toks pat? O gi pats vairuotojas. Žmogaus reakcijos nepasikeitė per pastaruosius šimtą metų. Žmogaus reakcija, kuri buvo, tarkime, Lietuvos aušroje, 1918 metais, ir eilinio vairuotojo reakcija 2018 metais, jo reagavimas į kritinę situaciją, į pavojų kelyje, yra tokia pati – apie 1 sekundė. Tai visiškai nepriklauso nuo to, kokiu galingu automobiliu mes važiuojame, o nuo to, kokie vairuotojai mes esame.“

Didžiausią leistiną greitį skirtingų kategorijų Lietuvos keliuose nustato Kelių eismo taisyklės. Be to, kai kuriuose kelių ar gatvių ruožuose nustatomi papildomi greičio ribojimai, atsižvelgiant į konkretaus ruožo pavojingumą, avaringumą, eismo intensyvumą, kelią supančią aplinką bei galimą pėsčiųjų eismą. Greičio apribojimu siekiama sumažinti nelaimingų atsitikimų riziką, sušvelninti jų pasekmes.

Siekiant sumažinti tokių pažeidimų skaičių, Lietuvos keliuose diegiama naujovė – vidutinio greičio matuokliai. Šiuo metu jie yra įrengti 25-iuose valstybinės reikšmės kelių ruožuose ir veikia bandomuoju režimu, iki bus sureguliuota jų metrologinė patikra. Pirmieji šių matuoklių duomenys parodė, kad leistiną greitį viršija daugiau nei trečdalis vairuotojų, o per pirmus penkis šių metų mėnesius užfiksuota daugiau kaip 2,8 mln. pažeidimų. Tikimasi, kad vidutinio greičio matuokliai taps svarbia greičio viršijimo prevencijos priemone. Tokius matuoklius naudojančių užsienio šalių patirtis rodo, kad kontroliuojamuose kelio ruožuose ženkliai sumažėja žūčių skaičius, priklausomai nuo šalies – apie 80 proc.

Saugaus eismo specialistai atkreipia dėmesį, kad kiekvienas greičio ribojimas, net jei jis atrodo per griežtas, turi pagrįstas priežastis ir jo būtina laikytis, kaip ir kitų įprastų viešo elgesio normų. Pastebima, kad žmogaus elgesys prie vairo dažnai atspindi jo įprastą elgesį visuomenėje. „Jei žmogus paiso visuomenėje nustatytų normų ir reikalavimų, yra kultūringas, jis stengsis ir eisme elgtis kultūringai – o tai padeda išsaugoti gyvybes“, – teigia Susisiekimo ministerijos atstovas V. Pumputis.

Pranešimą paskelbė: Dalia Perednienė, LR Susisiekimo ministerija

Rekomenduojame

NaudotosKnygos.lt
5 kelio dangos pavojai: kaip saugiai pasiekti kelionės tikslą sudėtingiausiomis eismo sąlygomis

5 kelio dangos pavojai: kaip saugiai pasiekti kelionės tikslą sudėtingiausiomis eismo sąlygomis

Artėjant žiemai, vairavimas tampa iššūkiu net ir patyrusiems vairuotojams – tai patvirtina ir kelių eismo įvykių statistika. Vis dėlto, pavojingų atsitikimų bei skaudžių nelaimių dažnu atveju galima išvengti – tereikia susikaupti, atkreipti dėmesį į kelio dangos būklę ir žinoti, kaip elgtis vienu ar kitu atveju. Ekspertai detaliai pasakoja apie dažniausius kelio dangos tipus žiemą, pataria […]

5 kelio dangos pavojai: kaip saugiai pasiekti kelionės tikslą sudėtingiausiomis eismo sąlygomis

5 kelio dangos pavojai: kaip saugiai pasiekti kelionės tikslą sudėtingiausiomis eismo sąlygomis

Artėjant žiemai, vairavimas tampa iššūkiu net ir patyrusiems vairuotojams – tai patvirtina ir kelių eismo įvykių statistika. Vis dėlto, pavojingų atsitikimų bei skaudžių nelaimių dažnu atveju galima išvengti – tereikia susikaupti, atkreipti dėmesį į kelio dangos būklę ir žinoti, kaip elgtis vienu ar kitu atveju. Ekspertai detaliai pasakoja apie dažniausius kelio dangos tipus žiemą, pataria […]

Visuomenė palankiau vertina Susisiekimo ministerijos ir jai pavaldžių įstaigų veiklos skaidrumą

Visuomenė palankiau vertina Susisiekimo ministerijos ir jai pavaldžių įstaigų veiklos skaidrumą

Per pastaruosius metus pagerėjo Lietuvos gyventojų nuomonė apie Susisiekimo ministerijos ir jai pavaldžių įstaigų skaidrumą. Beveik pusė šalies gyventojų (43 proc.) ministerijos veiklą vertina kaip skaidrią arba greičiau skaidrią – tai kone dešimtadaliu daugiau nei 2021 m., rodo tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ šių metų spalį atlikta reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa. „Susisiekimo ministerijos tikslas – skaidri, […]

„CoInvest Capital“ investuoja į amortizatorių diagnostikos įrangos kūrėjus „LABA7“

„CoInvest Capital“ investuoja į amortizatorių diagnostikos įrangos kūrėjus „LABA7“

Rizikos kapitalo fondas „Coinvest Capital“ kartu su Lietuvos verslo angelų tinklo LitBAN nariais į Lietuvoje įkurtą amortizatorių diagnostikos įrangos kūrimo ir gamybos bendrovę „LABA7“ investuoja 640 tūkst. eurų. „LABA7“ per trumpą savo gyvavimo laiką jau spėjo patekti tarp 3-jų geriausių amortizatorių testavimo bei aptarnavimo įrangos gamintojų pasaulyje. Investicija bus skirta toliau plėsti savo veiklą auginant […]

Eismo pokyčiai vykdant A. Meškinio tilto rekonstrukciją Kaune

Eismo pokyčiai vykdant A. Meškinio tilto rekonstrukciją Kaune

VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija (toliau – Kelių direkcija) informuoja, kad įgyvendinant magistralinio kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ruože nuo 99,03 iki 100,47 km esančio vidurinio A. Meškinio (Kleboniškio) tilto per Nerį rekonstravimo darbus, nuo šių metų lapkričio 21 d. bus ribojamas eismas: į Vilnių eismas vyks kairiuoju tiltu, dviem juostom, kurios bus susiaurintos. Į Klaipėdą eismas […]

Sostinės Naujamiestyje baigiami T. Ševčenkos gatvės atnaujinimo darbai

Sostinės Naujamiestyje baigiami T. Ševčenkos gatvės atnaujinimo darbai

Taraso Ševčenkos gatvės atnaujinimas sparčiai artėja prie pabaigos. Savivaldybės įmonė „Grinda“ užbaigė trečiąjį gatvės pertvarkymo etapą nuo Vytenio iki Birželio 23-iosios gatvės. 200 metrų ruože sutvarkyti pėsčiųjų takai ir įvažiavimai į kiemus, įrengtos 39 papildomos automobilių stovėjimo vietos, rekonstruota T. Ševčenkos ir Vytenio gatvių sankryža, kurioje eismas jau kurį laiką vyksta žiedu. „Atnaujinus T. Ševčenkos […]