Valyti vaikų paliekamą betvarkę automobilyje būtina reguliariai, nes ilgai paliekami nešvarumai gali turėti neigiamos įtakos sveikatai.
Jei turite mažų vaikų, kurie keliauja sėdėdami jiems skirtose kėdutėse, tikriausiai esate susidūrę su švaros iššūkiais, kuriuos sukelia atžalos. Nuo apspardytų sėdynių iki maisto likučių ar net sunkiai įsivaizduojamų flomasterių spalvinių kombinacijų automobilio salone. Suprantama, jog nesibaigiantis tokių nešvarumų liūnas kartais verčia nuleisti rankas, tačiau, kad ir kaip būtų sunku, vaikiškų kėdučių bei vaikus automobilyje supančią aplinką būtina prižiūrėti ir reguliariai valyti.
Tokie dalykai kaip maisto likučiai, trupiniai, gėrimų ir padažų dėmės, turėtų būti pašalinti ne tik dėl estetikos, tačiau ir dėl to, jog ilgainiui gali daryti neigiamą įtaką sveikatai. Todėl net jei jums akių nebado pomidorų padažo dėmės ar kažkur užkritęs sausainio gabaliukas, tai dar nereiškia, kad visa tai galite ignoruoti.
„Automobilio salone turime labai platų klimato diapazoną, nes gali būti vėsu ar net šalta, bet jau netrukus labai šilta, taip pat tiek sausa, tiek ir drėgna. Kartu su maisto likučiais, tokios kintančios sąlygos sudaro labai palankią terpę įvairių mikroorganizmų atsiradimui. Todėl jei matote dėmes, kurias paliko padažai, kiti maisto produktų likučiai, pasistenkite ilgai nedelsti, nes ilgainiui tai gali daryti tiesioginę įtaką tiek vaikų, tiek kitų automobilio keleivių sveikatai“, – akcentuoja automobilių švaros centrų „Švaros broliai“ vadovas Algirdas Plečkaitis.
Tiesa, vaikiškų kėdučių valymas nėra pats lengviausias ir daug džiaugsmo teikiantis procesas. Kaip pastebi automobilių švaros specialistas A. Plečkaitis, kėdučių valymas iš esmės nesiskiria nuo įprastų sėdynių valymo, tačiau papildomų iššūkių kelia jų forma.
Pavyzdžiui, automobilio sėdynės turi daug didelio ploto plokštumų, kurias valyti nėra sudėtinga. Tuo metu vaikiška kėdutė turi labai daug tarpų ir linkių, mažų elementų ir kitų sunkiai pasiekiamų terpių. Visa tai tikrai nepalengvina valymo proceso, todėl norint pasiekti tikrai gerą rezultatą, tenka įdėti nemažai pastangų ir laiko.
Bet net ir tikrai nuoširdus bei kruopštus darbas ne visada gali suteikti norimą rezultatą, jei neteisingai naudosite valymo priemones. Pavyzdžiui, naudojant drėgnus valiklius, juos būtina pašalinti kaip įmanoma geriau. Ne vien dėl to, kad likusi drėgmė gali sukelti nejaukumą, tačiau ne iki galo iš audinio ar porolono pašalinti valikliai toliau veikia ir į paviršių pradeda iškelti įsigėrusius nešvarumus, todėl, atrodytų jau išvalyta dėmė po kurio laiko vėl atsiranda toje pačioje vietoje. Taip pat atidžiai reikėtų rinktis ir valymo priemones.
„Kai kalbame apie vaikų naudojamus daiktus, ypač tokius kaip automobilinė kėdutė, kuri turi tiesioginį sąlytį su vaikais ir kurioje jie gali praleisti nemažai laiko, svarbu pasirinkti tokias valymo priemones, kurios nekeltų kažkokių neigiamų pasekmių, alergijų, kvėpavimo takų, odos sudirgimų. Todėl nerekomenduojame šarminių ar rūgštinių valiklių. Pavyzdžiui, mes švaros centruose vaikiškoms kėdutėms naudojame neutralias priemones,“ – pataria A. Plečkaitis.
Šalia vaikiškų kėdučių, nereikėtų pamiršti ir likusios erdvės, kurioje keliauja vaikai – sėdynė, ant kurios kėdutės sumontuotos, kiti medžiaginiai, plastikiniai ar odiniai elementai, kuriuose taip pat gali būti nešvarumų. O kaip dažnai reikėtų pasirūpinti švara, priklauso nuo to, kaip dažnai paviršiai yra išpurvinami. Visgi, net jei pavyksta palaikyti švarą reguliariai, tiek kėdutes, tiek visą automobilio saloną reikėtų valyti bet kartą per metus, nes į audinius įsigeria ne tik atnešti, bet ir natūralūs nešvarumai, pavyzdžiui, prakaitas. Todėl, net jei kartais atrodo beprasmiška, vaikų paliekamas dėmes pašalinti tikrai pravartu.
Pranešimą paskelbė: Ramūnas Fetingis, MB STORM Media LT
Susisiekimo ministras Juras Taminskas kreipėsi į Baltijos regionų šalių – Estijos, Latvijos, Lenkijos, Suomijos bei Švedijos ministrus. J. Taminskas sako, kad metas imtis lyderystės ir išspręsti Europos Sąjungos piliečių galvos skausmą – laikrodžių rodyklių daugiau nebesukti. „Negalime būti pasyvūs situacijos, kuri jau kelis dešimtmečius yra tikras galvos skausmas gyventojams, stebėtojai. Todėl imuosi lyderystės dėl sezoninio […]
AB „Oro navigacija“ ir aviacijos technologijų gamintoja „Indra“ pasirašė 6,7 mln. Eur vertės sutartį, kuria numatytas naujos kartos radiolokacinių sistemų įsigijimas ir diegimas Lietuvoje. Atnaujinimas užtikrins didesnį oro erdvės stebėjimo patikimumą, stiprins skrydžių saugą. Šis atnaujinimas – ilgalaikės infrastruktūros modernizavimo programos dalis, kuria siekiama integruoti šiuolaikines technologijas į esamą oro erdvės stebėjimo infrastruktūrą ir užtikrinti […]
Vis labiau prie pabaigos artėjant Santakos tilto statyboms, nuo balandžio 13 dienos vairuotojai Užnemunės gatvėje susidurs su laikinais eismo ribojimais. Darbų zonos prieigose nedidelė atkarpa bus susiaurinta nuo keturių iki dviejų juostų – po vieną abiem kryptimis. „Visa tilto perdanga jau atvežta į statybvietę. Kol ji bus renkama, lygiagrečiai darbai toliau vyks ir upės krantuose. […]
Lietuvos keliuose kasmet pavasarį suaktyvėja laukinių gyvūnų migracija – šiuo laikotarpiu auga susidūrimų rizika, todėl kelių infrastruktūros bendrovė „Via Lietuva“ diegia pažangias saugumo priemones ir ragina vairuotojus būti itin budrius. Bendrovė pabrėžia, kad būtent dabar eismo dalyviai turi skirti dar daugiau dėmesio aplinkai ir savo vairavimo įpročiams. „Pernai susidūrimų su gyvūnais skaičius pasiekė tūkstantį. Tai […]
Šiaulių miesto meras Artūras Visockas kreipėsi į Lietuvos Respublikos Ministrę Pirmininkę Ingą Ruginienę, kviesdamas skubiai spręsti kritinę tarptautinio Šiaulių oro uosto situaciją. Savivaldybė siūlo strateginį sprendimą – integruoti Šiaulių oro uostą į AB Lietuvos oro uostai tinklą ir paversti jį ketvirtuoju tarptautiniu šalies oro uostu. Savivaldybės vadovo teigimu, toks sprendimas leistų efektyviau išnaudoti nacionalinę aviacijos […]
Pradedami vieni svarbiausių šių metų kelių priežiūros darbų – krašto kelių „dešiniojo rato“ provėžų tvarkymo programa. Ji orientuota į kritinių dangos pažaidų šalinimą intensyviausio eismo ruožuose, kur vyrauja didžiausi krovininio transporto srautai. Šiemet darbai bus vykdomi 90-yje krašto kelių visoje Lietuvoje, apimant visas savivaldybes, kuriose nustatytos šio tipo pažaidų turinčios atkarpos. „Ne visi vairuotojai yra […]