Tyrimo rezultatai: „Rail Baltica“ projekte gyventojai mato daugiau naudų nei tik geresnį susisiekimą

Tyrimo rezultatai: „Rail Baltica“ projekte gyventojai mato daugiau naudų nei tik geresnį susisiekimą

Paprašyti įvertinti, kokių naudų tikisi iš įgyvendinamo tarptautinio projekto „Rail Baltica“, gyventojai įvardino ne tik geresnį regioninį ir tarptautinį susisiekimą, bet ir daugiau privalumų, tarp jų – ir didesnį valstybės prestižą. Tokius rezultatus atskleidė trečius metus iš eilės atliekama Lietuvos gyventojų nuomonės apklausa.

Praėjusių metų pabaigoje paprašyti įvertinti „Rail Baltica“ projektą, net 77 proc. Lietuvos gyventojų išreiškė įsitikinimą, jog naujas tarptautinis geležinkelis užtikrins greitesnį ir patogesnį regioninį bei tarptautinį susisiekimą. Lyginant su 2020 m. apklausos duomenimis matyti, kad ši teigiama visuomenės pozicija tik didėja, nes tais metais tokią nuomonę turėjo 75 proc. respondentų.

„Panašu, kad ruošiantis visiškai naujo europinio geležinkelio statyboms gyventojai vis aktyviau  domisi atsiversiančiomis keliavimo galimybėmis ir labiau įvertina naudas, kurias „Rail Baltica“ projektas suteiks kiekvienam asmeniškai ir visai valstybei bendrai. Tyrimas rodo, kad net du trečdaliai apklaustųjų (65 proc., lyginant su 2020 m. pakilo nuo 60 proc.) žino „Rail Baltica“ projektą. Džiugina tai, jog gyventojai europinį geležinkelį mato ne tik kaip susisiekimo priemonę, padėsiančią patogiau bei žaliau keliauti, bet ir kaip itin reikšmingą bei prestižinį projektą, gerinantį visos valstybės įvaizdį“, – sako „Rail Baltica“ koordinavimo vadovas Arenijus Jackus.

Beveik 80 proc. gyventojų mano, jog „Rail Baltica“ projektas prisidės prie Lietuvos, kaip modernios valstybės įvaizdžio gerinimo. 2020-aisiais tokią naudą įžvelgė 67 proc. respondentų.

Paprašyti įvertinti pagrindines „Rail Baltica“ naudas, daugiausiai gyventojų įvardino, kad naujas geležinkelis pagerins susisiekimą su Europą bei pagyvins turizmo sektorių. 2021-aisiais tai, kaip pagrindinį „Rail Baltica“ privalumą tai įvardijo 56 proc. tyrimo respondentų. Palyginimui – dar 2019 m. tokius lūkesčius turėjo 44 proc., o 2020-aisiais – 52 proc. respondentų.

Kas antras apklausoje dalyvavęs respondentas tiki, jog geležinkelis padidins krovinių srautus per Lietuvą, trečdaliai atrodo svarbu, jog „Rail Baltica“ sukurs naujų darbo vietų bei skatins šalies ekonomikos augimą. 29 proc. apklausoje dalyvavusiųjų svarbu, kad tai bus saugi transporto priemonė, nuimsiantį apkrovimą nuo magistralinių kelių, o kas penktam gyventojui aktualu, jog tai ekologiškas ir draugiškas aplinkai transportas.

„Pastaruoju metu jaučiame vis didesnį susidomėjimą „Rail Baltica“ projektu. Siejame tai su tuo, kad vykdoma vis daugiau plačiajai visuomenei matomų darbų, skelbiami statybos darbų konkursai, galiausiai –  drąsiai galime pasakyti, kad „Rail Baltica“ jau kuria vertę. Pavyzdžiui, 2021 m., baigus Kauno geležinkelio mazgo rekonstrukciją ir pritaikymą „Rail Baltica“ poreikiams, prie Europos geležinkelio sistemos buvo prijungtas Kauno intermodalinis terminalas. Šiandien jau turime nuolatinį srautą krovinių – po 2 traukinius kas savaitę, kurie kursuoja tarp Kauno intermodalinio terminalo ir GVT terminalo Tilburge (Nyderlandai)“, – sako Arenijus Jackus.

Šalies gyventojų sociologinį tyrimą dėl „Rail Baltica“ projekto 2021 metų lapkritį atliko sociologinių tyrimų bendrovė „Spinter Research“. Tyrimo metu apklausta 1015 respondentų nuo 18 iki 75 metų, atrinktų kvotinės atrankos metodu.

„Rail Baltica“ yra plyno lauko geležinkelio transporto infrastruktūros projektas, kurio tikslas – integruoti Baltijos šalis į Europos geležinkelių tinklą. Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje bus nutiesta 870 km greitojo elektrifikuoto geležinkelio dvikelio, kuriuo traukiniai važiuos iki 249 km/val. greičiu. Naujoji geležinkelio linija bus 1435 mm pločio ir apima maršrutą Talinas–Pernu–Ryga–Panevėžys–Kaunas–Lietuvos ir Lenkijos valstybinė siena bei jungtį Kaunas–Vilnius.

Pranešimą paskelbė: Džeraldas Kauneckas, UAB „Idea Prima“

Rekomenduojame

Europos investicijų banko konsultavimo paslaugų tarnyba remia žaliąją krovininę laivybą Lietuvos vidaus vandenyse

Europos investicijų banko konsultavimo paslaugų tarnyba remia žaliąją krovininę laivybą Lietuvos vidaus vandenyse

Projekto tikslas – atnaujinti krovinių gabenimą vandens transportu tarp dviejų didžiųjų Lietuvos miestų: Klaipėdos ir Kauno Per Europos investavimo konsultacijų centrą EIB teikia konsultacinę paramą Lietuvos vidaus vandens kelių direkcijai, kad šalies transporto infrastruktūra būtų tvaresnė Europos investicijų bankas (EIB) ir Lietuvos vidaus vandens kelių direkcija (VVKD) pasirašė konsultavimo paslaugų sutartį, pagal kurią bus teikiama […]

Dviračių gatvės Lietuvos miestuose: eismo organizavimas palankesnis ne automobiliams, bet dviratininkams

Dviračių gatvės Lietuvos miestuose: eismo organizavimas palankesnis ne automobiliams, bet dviratininkams

Nuo birželio 1 d. Lietuvos miestuose galės atsirasti „Dviračių gatvės“ – tokiu nauju kelio ženklu pažymėtos gatvės bus skirtos mišriam dviračių ir automobilių, kitų ne motorinių ir motorinių transporto priemonių eismui. Jose eismo dalyviams galios specialūs Kelių eismo taisyklių reikalavimai, o dviratininkai galės jaustis gerokai laisviau ir saugiau. „Dviračių gatvių atvėrimas – naujas žingsnis skatinant […]

Vilniuje pristatyta nauja gatvė

Vilniuje pristatyta nauja gatvė

Šnipiškės toliau atsinaujina – tarp Žalgirio iki Lvivo gatvių šiandien šventiškai atidaryta nauja beveik kilometro ilgio Kernavės gatvė.  Gatvė įrengta rūpinantis, kad ji būtų patogi, saugi, žalia, gyva, kaimyniška, tiesiog – jauki.  „Šnipiškės stiebiasi, priimdamos ir naujus verslus, ir naujus gyventojus, o kartu išlaikydamos autentišką dvasią. Kernavės gatvės vietoje prieš kelerius metus buvo tiesiog išvažinėtas molynas, […]

Moterų jūrininkių dienos proga „Stena Line“ praneša apie pirmąją laivo kapitonę

Moterų jūrininkių dienos proga „Stena Line“ praneša apie pirmąją laivo kapitonę

Nedaugelis žino, bet šiandien Tarptautinė jūrininkystės organizacija oficialiai mini Tarptautinę moterų jūrininkių dieną. Pasaulinis laivybos sektorius kasmet pažymi reikšmingą moterų vaidmenį jūrų pramonėje ir atkreipia dėmesį į iššūkius, su kuriais susiduriame norėdami padėti kiekvienai moteriai sėkmingai siekti karjeros jūroje. Švedijos keltų bendrovė „Stena Line“ gegužę taip pat švenčia įvairovės mėnesį, todėl kartu su šia proga […]

„Volkswagen“ ir „Audi“ pirmojo 2022-ųjų trečdalio rezultatai: nors iššūkių nemažėja, rinka pamažu atsigauna

„Volkswagen“ ir „Audi“ pirmojo 2022-ųjų trečdalio rezultatai: nors iššūkių nemažėja, rinka pamažu atsigauna

„Moller Baltic Import“, importuojanti „Volkswagen“ keleivinius bei komercinius automobilius Baltijos šalyse ir „Audi“ automobilius Lietuvoje bei Latvijoje, per pirmąjį 2022 metų trečdalį pagerino savo pardavimų rezultatus. Nors rinka susiduria su vis daugiau naujų iššūkių, naujų automobilių gamybos pajėgumai pamažu stabilizuojasi. „Volkswagen“ keleivinių elektromobilių pardavimai Baltijos šalyse išaugo 41 proc. Vienintelis smuktelėjęs segmentas buvo „Volkswagen“ komerciniai […]

Lietuva parengė dar vieną karinio mobilumo jungčių gerinimo projektų paketą ir siekia gauti ES finansavimą

Lietuva parengė dar vieną karinio mobilumo jungčių gerinimo projektų paketą ir siekia gauti ES finansavimą

Siekdama gerinti karinio mobilumo jungtis su Europa, Lietuva parengė projektų sąrašą ir Europos Komisijai (EK) teiks naujas paraiškas dėl dvigubos paskirties – civilinės ir karinės – transporto infrastruktūros projektų finansavimo. Šią galimybę suteikia gegužės 12 d. EK paskelbtas antrasis kvietimas teikti paraiškas finansuoti projektus pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę (CEF). Susisiekimo ir Krašto apsaugos ministerijos […]