Didžioji dalis Lietuvos vairuotojų automobilį į kitą keičia kas 4-6 metus. Pagrindine asmeninio transporto pokyčio priežastimi dažniausiai įvardintas atsibodęs automobilio remontas. Tokie rezultatai paaiškėjo draudimo bendrovės „If“ užsakymu atliktos reprezentatyvios Baltijos šalių gyventojų apklausos metu.

Jos metu Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojų buvo klausiama, kaip dažnai jie keičia automobilį į kitą ir kodėl tai darė paskutinį kartą. Paprašius įvardinti priežastį, visų trijų šalių gyventojų dažniausias pasirinkimas buvo toks pat – įgrisusį automobilio remontą dažniausiai nurodė ir Lietuvos (35 proc.), ir Latvijos (34 proc.) ir Estijos (30 proc.) vairuotojai.

Ketvirtadalis (25 proc.) apklaustų lietuvių automobilį keitė dėl neįvardintų priežasčių, beveik tiek pat respondentų (24 proc.) turėjo pasirinkti kitą transporto priemonę pasikeitus šeimos poreikiams. Kiek daugiau nei penktadalis (21 proc.) Lietuvos vairuotojų nusprendė automobilį keisti, nes senasis tiesiog atsibodo, o beveik kas dešimtas (9 proc.) rinkosi pigesnį ar varomą pigesniais degalais transportą dėl sudėtingos ekonominės padėties.

Draudimo bendrovės „If“ Transporto priemonių draudimo produkto vadovas Danas Dilys sako, kad tarp trijų Baltijos šalių kiek išsiskiria estai, kurie dažniau (8 proc.) automobilį keitė pasibaigus lizingo įsipareigojimams ir rečiau tai darė dėl to, kad šis atsibodo (15 proc.). Atitinkamai, tik 1 proc. Lietuvos ir tik 2 proc. Latvijos gyventojų paskutinį kartą į kitą automobilį persėdo pasibaigus senojo lizingo sutarčiai. Specialisto teigimu, šią statistiką nesunkiai paaiškina kiti skaičiai.

„31 proc. apklausos dalyvių Estijoje teigė važinėjantys iki penkerių metų senumo automobiliais, kai kitose Baltijos šalyse šie skaičiai buvo gerokai žemesni – 17 proc. Latvijoje ir tik 15 proc. Lietuvoje“, – atskleidžia D. Dilys.

Aktyviausias keitimo intervalas – praėjus 4-6 metams

Anot D. Dilio, aktyviausias transporto priemonių keitimo intervalas būna praėjus 4-6 metams nuo jų įsigijimo. Tai parodė ir apklausos rezultatai, atskleidę, kad turimą automobilį į kitą kas 4-6 metus keičia 35 proc. Lietuvos gyventojų, o dar 27 proc. tai daro pavažinėję automobiliu 7-10 metų.

20 proc. respondentų teigė automobilį keičiantys tik tada, kai šis nustoja važiuoti, o kas dešimtas (10 proc.) nurodė tai darantis kas 2-3 metus.

„Šiuo aspektu mes nelabai išsiskiriame visų trijų Baltijos šalių kontekste – tiek estai, tiek latviai automobilį keičia panašiais intervalais. Visose trijose šalyse ženkli respondentų dalis nurodė važiuojanti tol, kol automobilis rimčiau sugenda – šis atsakymas koreliuoja ir su apklausoje dažniausiai minėta priežastimi, kodėl renkamasi transporto priemonę keisti kita“, – komentuoja D. Dilys.

Parduodant automobilį tykančios klaidos
D. Dilys pažymi, kad Lietuvoje kasmet įvykdoma net apie 250 tūkst. asmeninių automobilių pardavimo sandorių. Specialisto teigimu, parduodant automobilį kitam savininkui vis dar pasitaiko nesusipratimų dėl privalomojo civilinės atsakomybės draudimo perleidimo. Kartais klaidos padaromos dėl nežinojimo, tačiau kartais jos gali kilti ir dėl piktos valios.

„Parduodant privalomuoju draudimu apdraustą automobilį senasis ir naujasis savininkai turi susitarti dėl dviejų galimų scenarijų. Vienu atveju, galiojantis draudimas gali būti perrašomas naujajam automobilio savininkui, kuris turi per 15 kalendorinių dienų kreiptis į draudimo polisą išdavusią bendrovę, kad būtų iš naujo įvertinta jo rizika ir sudaroma nauja sutartis.

Kitu atveju, automobilio pardavėjas turėtų nutraukti draudimo sutartį ir transporto priemonę parduoti neapdraustą, o pirkėjas pasirūpinti nauju draudimu. Tokiu atveju senajam savininkui grąžinama nepanaudota draudimo įmoka arba jis ją gali panaudoti kitiems draudimams įsigyti“, – paaiškina D. Dilys.

„If“ atstovo teigimu, dažniausiai pasitaikanti klaida, kai sandorio dalyviai šio klausimo neaptaria ir automobilį įsigijęs pirkėjas, dažniausiai to net nežinodamas, į gatvę išrieda automobiliu, neturinčiu teisės dalyvauti eisme, nes jo pardavėjas nutraukė draudimo sutartį. Pasitaiko ir atvejų, kai nesąžiningas pardavėjas patikina perleidęs draudimą, tačiau čia pat suskumba nutraukti sutartį pirkėjui už akių.

„Todėl rekomenduojama visus sandorio klausimus, tarp jų – ir privalomojo civilinės atsakomybės draudimo – užfiksuoti automobilio pirkimo-pardavimo sutartyje, kad vėliau nė vienai šaliai nekiltų pretenzijų“, – rekomenduoja D. Dilys.

Reprezentatyvią gyventojų apklausą, šių metų birželio mėn., visose Baltijos šalyse draudimo bendrovės „If“ užsakymu atliko „KOG institutas“. Apklausoje dalyvavo 3000 respondentų.

Apie „If“

„If“ yra pirmaujanti ne gyvybės draudimo bendrovė Skandinavijoje ir Baltijos šalyse, turinti daugiau nei 3,6 mln. klientų. 2019 m. jos pajamos iš draudimo veiklos siekė 4,5 mlrd. eurų. „If“ priklauso Suomijos „Sampo“ grupei, vienai didžiausių finansų įmonių grupių Šiaurės Europoje.

Pranešimą paskelbė: Milda Lomsargienė, „If P&C Insurance AS“ filialas