Tyrimas: elektromobilis – geriausias pasirinkimas praktiškam lietuviui

Tyrimas: elektromobilis – geriausias pasirinkimas praktiškam lietuviui

Pranešimas spaudai

2021 m. birželio 2 d.

Visuminių transporto išlaidų analizė parodė, kad geriausiu ilgalaikiu pasirinkimu, perkant automobilį, lietuviams yra elektromobilis. Tokią išlaidų tyrimo studiją Lietuvoje atliko Vartotojų aljansas kartu su Jungtinės Karalystės transporto konsultacijų bendrove „Element Energy“ bei Europos vartotojų organizacija BEUC. Be Lietuvos, tyrimas vykdytas dar aštuoniose Europos Sąjungos šalyse.

„Lietuva nuo kitų tyrime dalyvavusių šalių skiriasi tuo, kad joje per pastaruosius kelerius metus elektromobilių įsigyta vis dar gana mažai. Suskaičiavus transporto priemonių eksploatacijos visumines išlaidas akivaizdu, jog daugeliu atvejų gyventojams labiausiai apsimoka įsigyti būtent elektromobilį, tačiau didžioji dalis vartotojų vis dar mano, kad įsigijimo kaina yra pagrindinis barjeras pasirenkant“, – sako Kęstutis Kupšys, Vartotojų aljanso viceprezidentas ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto narys.

K. Kupšio teigimu, buvo tiriami šešių tipų variklių – benzininio, dyzelinio, suskystintas naftos dujas naudojančio benzininio, hibridinio be įkrovimo, hibridinio su įkrovimu, elektrinio ir vandenilinio – lengvųjų automobilių eksploatacijos kaštai. Taip pat žiūrėta, kokios bendros išlaidos tektų ne tik naujo automobilio savininkui, bet ir vėlesniems jo turėtojams, pirkusiems automobilį iš „antrųjų“, „trečiųjų rankų“.

„Šiandien naujas įsigytas elektra varomas automobilis, palyginti su benzinu varomu, antram ir trečiam savininkui kartu paėmus sutaupys vidutiniškai 6700 eurų. Svarbiausia, kad nauda yra ne tik vartotojo piniginei, bet ir sveikatai. Elektra varomi automobiliai miestuose mažina išmetamo CO2 kiekį. Be to, kuo daugiau nuvažiuojama, tuo didesnis taupymas. Todėl elektra varomas automobilis – tiesiog aukso kasykla daug važiuojantiems pardavimo agentams verslo įmonėse, taksistams, aktyvaus gyvenimo būdo žmonėms“, – teigia K. Kupšys.

Pasak jo, spartesniam elektromobilių paplitimui Lietuvoje trūksta dviejų dalykų: išvystytos infrastruktūros – galimybės lengvai ir pigiai (skirtingais elektros tarifais) pasikrauti elektromobilį – bei daugiau valstybės paskatų įsigyjant naują elektromobilį. Jis pasidžiaugė, kad šiemet didėja išmokos už įsigytą naują ir naudotą elektromobilius.

„Studiją atlikusių mokslininkų teigimu, vienam Lietuvos namų ūkiui reiktų 4000 eurų subsidijos, kuri lemtų elektrinio ir benzinu varomo naujo automobilio visuminių sąnaudų paritetą. Faktiškai dabar vidutinės klasės tokių dviejų automobilių bendrieji kaštai skiriasi 3400 eurų (kol kas benzininio variklio naudai); taigi, 4000 eurų subsidijos pakanka persverti svarstykles elektromobilio naudai“, – teigia Vartotojų aljanso atstovas

Tuo tarpu iš „antrų rankų“ įsigijus dėvėtą elektrinį automobilį sąlygos yra tokios palankios, kad jį pirkti ir eksploatuoti apsimoka netgi be subsidijos, teigi K. Kupšys.

Europos politikos Žaliojo kurso kryptis, siekiant klimatui neutralios ekonomikos, skatina vartotojus rinktis netaršias transporto priemones. Europos vartotojų organizacijos teigia, kad perėjimas prie „nulinės emisijos“ negali vartotojų, ypač mažesnių pajamų ar socialiai jautrių grupių, nustumti „į paraštes“.

„Todėl Vartotojų aljansas, kartu su kitomis Europos vartotojų organizacijomis ragina valstybes nares visiems vartotojams kurti vienodas prieinamumo sąlygas. Visiems gyventojams elektromobilio įkrovimas turi būti taip pat lengvai, greitai ir už aiškią kainą prieinamas, kaip dabar yra su vidaus degimo varikliais“, – sako Kęstutis Kupšys.

Jis prognozavo, kad dėl įvestų „Euro 7“ reikalavimų 2022-2024 m. išaugs vidaus degimo varikliais varomų automobilių kainos. Tokiu atveju elektra varomų automobilių plėtra Lietuvoje galėtų paspartėti, jei politikos formuotojai toliau kurs palankias sąlygas infrastruktūrai vystytis.

Anot K. Kupšio, Lietuvoje reikia ne naujų dujų pildymo stotelių, o visaapimančios krovimo sistemos plėtros, įtraukiant savivaldybes. Jose būtų sudaromos sąlygos kiekvienam ketinančiam įsigyti elektromobilį kreiptis į savo miesto savivaldybę ir registruoti savo interesą turėti elektromobilio krovimo stotelę ne daugiau kaip 300 metrų atstumu nuo namų. Savivaldybės tokius prašymus gavusios ieško optimalios vietos stotelei ir subsidijuoja jos įrengimą. Tai sukelia tolesnį miestiečių susidomėjimą, persėdimo į elektromobilius procesas pajuda. Taip, pasak Vartotojų aljanso viceprezidento ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nario K. Kupšio, daroma Antverpene, Utrechte ir keliuose kituose Europos miestuose.

Šių metų balandžio mėnesį užbaigta visuminių transporto kaštų (angl. TCO – total cost of ownership) studija atlikta Belgijoje, Ispanijoje, Italijoje, Kipre, Lietuvoje, Portugalijoje, Prancūzijoje, Slovėnijoje ir Vokietijoje.

Skaičiuojant visuminius transporto priemonės valdymo ir eksploatavimo kaštus, buvo vertinama automobilio įsigijimo kaina (įskaitant PVM) ir jo visos eksploatacijos išlaidos 16 metų laikotarpiu – keturis metus automobilį eksploatuojant pirmajam savininkui, po to dar penkis metus – antrajam savininkui, ir galiausiai dar 7 metus – trečiajam savininkui. Pagrindinis scenarijus modeliuotas su 15, 12 ir 10 tūkstančių kilometrų metine rida atitinkamai 1-ajam, 2-ajam ir 3-iajam savininkui. Studijoje taip pat pateikti du papildomi scenarijai Lietuvoje. Pagal pirmąjį, įvertinti sutaupymai įmonėms, valdančioms intensyviai naudojamą lengvųjų automobilių parką. Antrasis scenarijus aiškinosi, kaip skiriasi visa eksploatacijos kaina elektromobilio krovimo viešuosiuose krovimo punktuose gatvėse atveju palyginti su krovimu nuosavame garaže iš namų tinklo.

2020-aisiais kas dvidešimtas (5,44 proc.) naujas registruotas automobilis Europoje buvo elektrinis, o tai apie du kartus daugiau negu 2019-aisiais ir net aštuonis kartus daugiau negu 2017-aisiais. Nors elektrinių automobilių dalis naujai registruojamų lengvųjų transporto priemonių skaičiuje didėja, elektra varomi automobiliai Lietuvoje tesudaro tik apie 0,1 proc. parko. Ne ką daugiau ir Europos Sąjungoje – 0,2 proc. (tarptautinės asociacijos ACEA duomenimis). Norvegijoje šis skaičius jau pasiekė 9,4 proc.

Pranešimą paskelbė: Eglė Kybartienė, Lietuvos vartotojų organizacijų aljansas

Rekomenduojame

„Rail Baltica“: viešinamos geležinkelių Kauno geležinkelių mazgo specialiojo plano alternatyvos vystymo planas

„Rail Baltica“: viešinamos geležinkelių Kauno geležinkelių mazgo specialiojo plano alternatyvos vystymo planas

Visuomenė jau gali susipažinti su parengtu Kauno geležinkelio mazgo susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo plano koncepcija ir strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita. Vietovių, esančių šalia Kauno geležinkelio mazgo, bendruomenės, susijusios organizacijos ir visuomenė kviečiamos aktyviai dalyvauti teritorijų planavimo procese, viešo svarstymo metu argumentuotai išsakyti savo pasiūlymus. „Kauno geležinkelio mazgas – viena sudėtingiausių geležinkelio infrastruktūrų, per […]

Sostinėje praūžė vairuotojų profesinio meistriškumo varžybos

Sostinėje praūžė vairuotojų profesinio meistriškumo varžybos

Liepos 5 d. UAB „Vilniaus viešasis transportas“ Viršuliškių transporto departamente įvyko jau tradicija tapusios autobusų ir troleibusų vairuotojų profesinio meistriškumo varžybos. Tai – 21-osios, rekordais ir staigmenomis pažymėtos varžybos. Renginį atidarė ir dalyvius bei svečius pasveikino UAB „Vilniaus viešasis transportas“ generalinis direktorius Darius Aleknavičius. „Pirmiausia didelis ačiū visiems viešojo transporto darbuotojams, kurie nenuilstamai dirba savo […]

Verslas prašo greičiau baigti geležinkelio vėžės tiesimą Šiauliuose

Verslas prašo greičiau baigti geležinkelio vėžės tiesimą Šiauliuose

Šiaulių bei visos Lietuvos verslininkus ir pramonininkus vienijančios organizacijos prašo toliau tęsti naujos geležinkelio linijos link Šiaulių laisvosios ekonominės zonos ir Šiaulių oro uosto statybą. Šiuo metu įrengtos geležinkelio infrastruktūros – 1,4 km ilgio vėžės, esą nepakanka norint užtikrinti mieste veikiančių įmonių konkurencingumą ir naujų investicijų atėjimą. Šiaulių pramoninis parkas (plotas 56 ha), laisvoji ekonominė […]

WIZZ AIR LĖKTUVAS PIRMĄKART SKRIDO VAROMAS TVARIAIS DEGALAIS

WIZZ AIR LĖKTUVAS PIRMĄKART SKRIDO VAROMAS TVARIAIS DEGALAIS

Sparčiausiai auganti Europos oro linijų bendrovė Wizz Air pirmą kartą atliko skrydį, naudodama tvarius degalus. Europos Sąjungos darnaus judumo konferencijos „Connecting Europe Days 2022“ proga, bendrovė dalį lėktuvo degalų pakeitė tvariais aviaciniais degalais (angl. sustainable aviation fuel, SAF). Parodomasis skrydis vyko iš Bukarešto Henri Coanda tarptautinio oro uosto į Liono Sent Egziuperi oro uostą. Tvarus […]

Rekordinis birželio mėnuo automobilių vairuotojams – nuostolių per vieną mėnesį tiek, kiek pernai jų buvo per visus metus

Rekordinis birželio mėnuo automobilių vairuotojams – nuostolių per vieną mėnesį tiek, kiek pernai jų buvo per visus metus

Pasibaigus pirmajam vasaros mėnesiui, ekspertai pastebi labai aiškią stichinių nelaimių tendenciją – rekordiškai, lyginant su ankstesniais metais, birželį per audras nukentėjo transporto priemonės. „Lietuvos draudimo“ duomenys atskleidžia, kad per šį birželio mėnesį dėl audrų automobiliai patyrė daugiau nuostolių, nei per visas 2021 metų audras. Nuostolių – keturis kartus daugiau nei praėjusį birželį Kaip sako draudimo […]

Jaunieji vairuotojai avarijų sukelia dukart daugiau, bet jų žalos mažesnės

Jaunieji vairuotojai avarijų sukelia dukart daugiau, bet jų žalos mažesnės

Lietuvoje asmenų, turinčių galiojantį vairuotojo pažymėjimą, šių metų pradžioje buvo apie 1,5 mln. Apie 4,45 proc. iš jų – pradedantieji vairuotojai, kurių automobiliai yra pažymėti klevo lapais. Oficialioji įskaitinių autoįvykių, kuriuose nukentėjo žmonės, statistika rodo, kad pradedantieji vairuotojai yra apie 8 proc. autoįvykių kaltininkai. BTA Draudimas, turintis duomenų ne tik apie įvykius, kuriuose nukentėjo žmonės, […]