Tyrimas: dažniausiai klastojama daugiau riedėjusių automobilių rida

Rida yra vienas iš pagrindinių automobilio susidėvėjimo rodiklių, todėl natūraliai vairuotojai teikia pirmenybę mažiau nuvažiavusioms transporto priemonėms. Visgi, automobilio odometras dažnai tampa sukčių įrankiu, padedančiu dirbtinai „atjauninti“ transporto priemonę ir, suklaidinus pirkėjus, nelegaliai pasipelnyti.

Automobilių duomenų įmonė „carVertical“ atliko tyrimą, kuris padėjo nustatyti, kaip transporto priemonės rida koreliuoja su odometro rodmenų klastojimu bei patirtais apgadinimais.

Sukčius Lietuvoje domina daugiau nei 200 tūkst. kilometrų nuriedėję automobiliai

Automobiliui peržengus 200 tūkst. kilometrų ribą, tikimybė, kad jo odometro rodmenys bus suklastoti smarkiai padidėja. 5,8 proc. iš visų tikrintų transporto priemonių, kurių rida siekė nuo 200 tūkst. iki 250 tūkst. kilometrų turėjo pakoreguotus odometrų rodmenis. Tačiau klastojama net ir sąlyginai nedaug riedėjusių, dažniausiai apynaujų automobilių rida – 4,2 proc. modelių, nuvažiavusių iki 50 tūkst. kilometrų jau turėjo suklastotą ridą.

Tarp 50-100 tūkst. kilometrų nuvažiavusių automobilių, 3,5 proc. turėjo pakoreguotą ridą, o tarp 100-150 tūkst. – 3,9 proc. Didėjant ridai, odometro rodmenų klastojimo atvejų skaičius auga – pasiekus 150 tūkst. kilometrų ribą, jau 4,5 proc. automobilių turėjo pakoreguotus odometrus.

Tarp daugiau nei 250 tūkst. kilometrų įveikusių transporto priemonių pakoreguotus odometro rodmenis turėjo beveik kas dešimtas (9,1 proc.) automobilis. 300-350 tūkst. kilometrų įveikusių modelių imtyje dalis su suklastota rida siekė 12,7 proc., 350-400 tūkst. kilometrų – net 16,1 proc. Tyrimo duomenys parodė, kad didžiausia transporto priemonių su suklastota rida proporcija buvo tarp daugiau nei pusę milijono kilometrų nuvažiavusių modelių – beveik kas trečias (31,6 proc.) automobilis buvo paliestas sukčių.

Į eismo įvykius patenka dažnai

Suklastota rida – tik viena iš daugybės problemų, su kuriomis susiduria naudotų transporto priemonių pirkėjai. Tyrimo išvados parodė, kad nepaisant to, kiek automobilis yra nuvažiavęs, tikimybė įsigyti praeityje apgadintą modelį išlieka panaši.

Tarp visų „carVertical“ tikrintų transporto priemonių, automobiliai su 100-150 tūkst. kilometrų rida į avarijas pateko dažniausiai – šeši iš dešimties (59 proc.) iš jų buvo patyrę didesnių ar mažesnių apgadinimų.

55,6 proc. automobilių su 50-100 tūkst. km rida buvo su pastebėta žalos istorija, o tarp transporto priemonių su 150-200 tūkst. rida, tokių buvo 57,4 proc. Net ir mažiau nei 50 tūkst. kilometrų nuvažiavusios transporto priemonės dažnai patenka į eismo įvykius – 47,5 proc. buvo apgadintos, o tai reiškia, jog vairuotojai turėtų būti itin atidūs rinkdamiesi modelį net ir iš pirmų rankų.

„Norėdami išvengti rizikos įsigyti praeityje apgadintą automobilį, vis daugiau pirkėjų prieš nuveždami automobilį patikrai į autoservisą renkasi patikrinti transporto priemonės istoriją,“ – aiškina automobilių rinkos ekspertas Matas Buzelis.

„Žinodami, kuri automobilio dalis buvo pažeista, pirkėjai gali kreiptis į profesionalius mechanikus su prašymu įvertinti, ar automobilis buvo sutvarkytas naudojant kokybiškas dalis ir ar nėra pažeistas korozijos tose vietose, kur struktūriniai elementai buvo tiesinti. Tai padės nuspręsti, ar verta pirkti tokią transporto priemonę, ar reikėtų ieškoti kitos. Galų gale, tokia informacija dažnai suteikia ir derybinį pranašumą,“ – akcentuoja ekspertas.

Transporto priemonės istorija eliminuoja informacijos asimetriją tarp pirkėjų ir pardavėjų. Įrašai apie anksčiau patirtą žalą ar pastebėti ridos neatitikimai leidžia vairuotojams ne tik geriau įvertinti tikrąją automobilio būklę, bet ir apskaičiuoti galimas išlaidas, kurių prireiktų tokios transporto priemonės saugiam ir prognozuojamam eksploatavimui.

Domina automobiliai su didele rida

Tarp visų Lietuvoje „carVertical“ tikrintų automobilių, populiariausios (15,9 proc.) buvo transporto priemonės su 250-300 tūkst. kilometrų rida. Modeliai su 200-250 tūkst. kilometrų rida sudarė 15,5 proc., o 150-200 tūkst. – 14,5 proc.

Anot M. Buzelio, daugiau nei 300 tūkst. ar 400 tūkst. kilometrų nuriedėjusių automobilių nevengiantys pirkėjai retai pagalvoja apie tikimybę pakliūti į nesąžiningų pardavėjų pinkles.

„Paprastai vieno savininko, 3-5 metų senumo transporto priemonės yra laikomos optimaliausiu pasirinkimu. Jos lėčiau nuvertėja nei visiškai nauji automobiliai, o nedidelis jų amžius arba kukli rida dar leidžia išvengti spartaus nusidėvėjimo. Tačiau visi supranta, kad tokie automobiliai didelei daliai vairuotojų neįperkami, todėl senesni modeliai rinkoje išlieka paklausūs. Naudotą automobilį perkantiems vairuotojams visada siūlome ne tik susipažinti su istoriniais faktais, bet ir siūlome atlikti bandomąjį važiavimą bei patikrinti transporto priemonės būklę gerą reputaciją turinčiame servise“, – teigia M. Buzelis.

Tyrimo metu buvo išanalizuotos vartotojų nuo 2023 m. birželio iki 2024 m. birželio įsigytos automobilių istorijos ataskaitos. Apdorodama milijonų transporto priemonių duomenis, įmonė gali pateikti naudotų automobilių rinkos tendencijas bei įžvalgas.