Nors kiekvienas vairuotojas puikiai žino, kad valdant transporto priemonę reikia susikaupimo ir koncentracijos, dauguma (69 proc.) lietuvių negali atitraukti rankų ir akių nuo telefonų. Jais naudojasi ne tik navigacijai, bet ir skambina, rašo žinutes, leidžia muziką, net naršo internete. Pažeidėjų neatbaido nei įspėjimai, nei baudos. Tyrimų duomenimis, ši problema ypač aktuali tarp jaunesnių vairuotojų ir vyrų.

Šiuo metu Lietuvoje pagal Kelių eismo taisykles (KET) vairuojant naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis yra draudžiama. Mažų mažiausiai tai gali užtraukti baudą nuo 60 iki 90 eurų, o blogiausiais atvejais sukeliami eismo įvykiai, kuriuose gali nukentėti ne tik vairuotojas, bet ir aplinkiniai. Tačiau draudimo bendrovei „If“ atliekant tyrimą tik 31 proc. apklaustų vairuotojų teigė prie vairo visiškai nesinaudojantys mobiliuoju telefonu. O per pirmus du šių metų mėnesius Lietuvos kelių policija užfiksavo beveik 10 tūkst. draudimo vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis nesilaikymo atvejų.

Bendrovei atliekant apklausą 8 proc. Lietuvos vairuotojų prisipažino, kad vairuodami skambina be laisvų rankų įrangos, 3 proc. teigė susirašinėjantys, 2 proc. – naršantys internete vairuodami.

Pasak „If“ transporto žalų grupės vadovės Guodos Jasaitės, dažnai atrodo, kad vairuojant pašaline veikla įmanoma užsiimti saugiai, tačiau analizuojant kasko ar privalomojo draudimo atvejus neretai paaiškėja, kad vairuotojai nebuvo susikoncentravę tik į kelią, todėl kelyje įvyko incidentas. Be to, tai vienas dažniausių KET pažeidimų, fiksuojamų kasmet, ir neretai tampa viena pagrindinių eismo įvykių priežasčių.

„Šiuo metu Seimui yra pasiūlytos naujos įstatymų pataisos, kurias priėmus vairuotojai būtų baudžiami ne tik už naudojimąsi mobiliojo ryšio priemonėmis, bet ir už kitas pašalines veiklas: valgymą, kavos gėrimą, dažymąsi ir net rūkymą.

 Šie, atrodytų, nekalti veiksmai taip pat blaško vairuotojų dėmesį, tad naujų suvaržymų svarstymas turėtų būti signalas vairuotojams būti atsargesniems. Naujuose automobiliuose į vairavimo patirtį ir taip įtraukiama vis daugiau interaktyviųjų ekranų, kuriems valdyti tenka atitraukti dėmesį nuo svarbiausio veiksmo – vairavimo. Jeigu pridedame ir mobiliojo ryšio priemonių naudojimą, kitas pašalines veiklas, dėmesys į kelią sumažėja iki minimumo“, – sako G. Jasaitė.

Jaunimas telefonais naudojasi aktyviau

Remiantis apklausos duomenimis, dažniausiai mobiliaisiais telefonais vairuodami naudojasi jauni žmonės – net 77 proc. 18–24 metų respondentų. 25–34 metų žmonių grupėje šis rodiklis kiek mažesnis – 72 proc., 35–44 metų – 76 proc., 45–54 metų – 68 proc., o 55–65 metų grupėje siekia 59 proc. Tačiau net ir vyriausiųjų grupėje telefonu prie vairo naudojasi daugiau nei pusė asmenų, tad problema itin opi.

Du trečdaliai 44 metų ir jaunesnių respondentų telefoną dažnai naudoja kaip navigacijos prietaisą. 18–24 metų jaunuoliai vairuodami naudojasi ir daugeliu kitų mobiliųjų įrenginių funkcijų: leidžia muziką, naršo internete. Jie taip pat rečiau mano, kad norint vairuojant kalbėti telefonu svarbu turėti laisvų rankų įrangą.

„If“ atstovė atkreipia dėmesį, kad bet koks išsiblaškymas atitraukia vairuotojo dėmesį nuo kelio. „Pavyzdžiui, tarp jaunesnių žmonių labai populiaru naudoti telefoną kaip navigacijos prietaisą, todėl lengva pasiteisinti, kad jis padeda pasirinkti maršrutą ir pastebėti pavojus. Tačiau vairuotojas visų pirma turi būti budrus ir aplinką stebėti pro langus ir veidrodėlius“, – teigia G. Jasaitė.

Moterys ir vyresni asmenys į vairavimą žiūri atsakingiau

Nors naudojimasis telefonais automobiliuose yra visos visuomenės problema, labiausiai dėmesį į tai turėtų atkreipti vyrai. Net 77 proc. vyrų, palyginti su 60 proc. moterų, teigė vairuodami naudojantys mobiliojo ryšio priemones. Taip pat vyrai apklausoje teigė dažniau nei moterys pakliūvantys į avaringas situacijas, kai naudojasi mobiliuoju telefonu.

„Tyrimą atlikę ir kitose Baltijos šalyse, galime subtiliai pasidžiaugti, kad Lietuvoje mobiliaisiais telefonais žmonės vairuodami naudojasi rečiau nei Estijoje ir Latvijoje. Tačiau, žiūrint į bendrus rezultatus ir kasmet fiksuojamą KET pažeidimų bei eismo įvykių skaičių, mobiliųjų įrenginių naudojimas prie vairo kelia susirūpinimą visose Baltijos šalyse, todėl kiekvienas vairuotojas turėtų atidžiau peržvelgti savo įpročius ir prisiminti, kad saugumas yra svarbiau už pakeistą dainą ar neatsilieptą skambutį“, – primena „If“ transporto žalų grupės vadovė.

Reprezentatyvią gyventojų apklausą draudimo bendrovės „If“ užsakymu Baltijos šalyse atliko „KOG institutas“. Apklausoje dalyvavo 3000 respondentų.

Apie „If“

„If“ yra pirmaujanti ne gyvybės draudimo bendrovė Skandinavijoje ir Baltijos šalyse, turinti daugiau nei 3,9 mln. klientų. 2021 m. jos pajamos iš draudimo veiklos siekė 4,8 mlrd. eurų. „If“ priklauso Suomijos „Sampo“ grupei, vienai didžiausių finansų įmonių grupių Šiaurės Europoje.

Pranešimą paskelbė: Milda Lomsargienė, „If P&C Insurance AS“ filialas