Tyrimas atskleidė: net 7 iš 10 lietuvių vairuodami naudojasi mobiliaisiais telefonais

Tyrimas atskleidė: net 7 iš 10 lietuvių vairuodami naudojasi mobiliaisiais telefonais

Nors kiekvienas vairuotojas puikiai žino, kad valdant transporto priemonę reikia susikaupimo ir koncentracijos, dauguma (69 proc.) lietuvių negali atitraukti rankų ir akių nuo telefonų. Jais naudojasi ne tik navigacijai, bet ir skambina, rašo žinutes, leidžia muziką, net naršo internete. Pažeidėjų neatbaido nei įspėjimai, nei baudos. Tyrimų duomenimis, ši problema ypač aktuali tarp jaunesnių vairuotojų ir vyrų.

Šiuo metu Lietuvoje pagal Kelių eismo taisykles (KET) vairuojant naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis yra draudžiama. Mažų mažiausiai tai gali užtraukti baudą nuo 60 iki 90 eurų, o blogiausiais atvejais sukeliami eismo įvykiai, kuriuose gali nukentėti ne tik vairuotojas, bet ir aplinkiniai. Tačiau draudimo bendrovei „If“ atliekant tyrimą tik 31 proc. apklaustų vairuotojų teigė prie vairo visiškai nesinaudojantys mobiliuoju telefonu. O per pirmus du šių metų mėnesius Lietuvos kelių policija užfiksavo beveik 10 tūkst. draudimo vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis nesilaikymo atvejų.

Bendrovei atliekant apklausą 8 proc. Lietuvos vairuotojų prisipažino, kad vairuodami skambina be laisvų rankų įrangos, 3 proc. teigė susirašinėjantys, 2 proc. – naršantys internete vairuodami.

Pasak „If“ transporto žalų grupės vadovės Guodos Jasaitės, dažnai atrodo, kad vairuojant pašaline veikla įmanoma užsiimti saugiai, tačiau analizuojant kasko ar privalomojo draudimo atvejus neretai paaiškėja, kad vairuotojai nebuvo susikoncentravę tik į kelią, todėl kelyje įvyko incidentas. Be to, tai vienas dažniausių KET pažeidimų, fiksuojamų kasmet, ir neretai tampa viena pagrindinių eismo įvykių priežasčių.

„Šiuo metu Seimui yra pasiūlytos naujos įstatymų pataisos, kurias priėmus vairuotojai būtų baudžiami ne tik už naudojimąsi mobiliojo ryšio priemonėmis, bet ir už kitas pašalines veiklas: valgymą, kavos gėrimą, dažymąsi ir net rūkymą.

 Šie, atrodytų, nekalti veiksmai taip pat blaško vairuotojų dėmesį, tad naujų suvaržymų svarstymas turėtų būti signalas vairuotojams būti atsargesniems. Naujuose automobiliuose į vairavimo patirtį ir taip įtraukiama vis daugiau interaktyviųjų ekranų, kuriems valdyti tenka atitraukti dėmesį nuo svarbiausio veiksmo – vairavimo. Jeigu pridedame ir mobiliojo ryšio priemonių naudojimą, kitas pašalines veiklas, dėmesys į kelią sumažėja iki minimumo“, – sako G. Jasaitė.

Jaunimas telefonais naudojasi aktyviau

Remiantis apklausos duomenimis, dažniausiai mobiliaisiais telefonais vairuodami naudojasi jauni žmonės – net 77 proc. 18–24 metų respondentų. 25–34 metų žmonių grupėje šis rodiklis kiek mažesnis – 72 proc., 35–44 metų – 76 proc., 45–54 metų – 68 proc., o 55–65 metų grupėje siekia 59 proc. Tačiau net ir vyriausiųjų grupėje telefonu prie vairo naudojasi daugiau nei pusė asmenų, tad problema itin opi.

Du trečdaliai 44 metų ir jaunesnių respondentų telefoną dažnai naudoja kaip navigacijos prietaisą. 18–24 metų jaunuoliai vairuodami naudojasi ir daugeliu kitų mobiliųjų įrenginių funkcijų: leidžia muziką, naršo internete. Jie taip pat rečiau mano, kad norint vairuojant kalbėti telefonu svarbu turėti laisvų rankų įrangą.

„If“ atstovė atkreipia dėmesį, kad bet koks išsiblaškymas atitraukia vairuotojo dėmesį nuo kelio. „Pavyzdžiui, tarp jaunesnių žmonių labai populiaru naudoti telefoną kaip navigacijos prietaisą, todėl lengva pasiteisinti, kad jis padeda pasirinkti maršrutą ir pastebėti pavojus. Tačiau vairuotojas visų pirma turi būti budrus ir aplinką stebėti pro langus ir veidrodėlius“, – teigia G. Jasaitė.

Moterys ir vyresni asmenys į vairavimą žiūri atsakingiau

Nors naudojimasis telefonais automobiliuose yra visos visuomenės problema, labiausiai dėmesį į tai turėtų atkreipti vyrai. Net 77 proc. vyrų, palyginti su 60 proc. moterų, teigė vairuodami naudojantys mobiliojo ryšio priemones. Taip pat vyrai apklausoje teigė dažniau nei moterys pakliūvantys į avaringas situacijas, kai naudojasi mobiliuoju telefonu.

„Tyrimą atlikę ir kitose Baltijos šalyse, galime subtiliai pasidžiaugti, kad Lietuvoje mobiliaisiais telefonais žmonės vairuodami naudojasi rečiau nei Estijoje ir Latvijoje. Tačiau, žiūrint į bendrus rezultatus ir kasmet fiksuojamą KET pažeidimų bei eismo įvykių skaičių, mobiliųjų įrenginių naudojimas prie vairo kelia susirūpinimą visose Baltijos šalyse, todėl kiekvienas vairuotojas turėtų atidžiau peržvelgti savo įpročius ir prisiminti, kad saugumas yra svarbiau už pakeistą dainą ar neatsilieptą skambutį“, – primena „If“ transporto žalų grupės vadovė.

Reprezentatyvią gyventojų apklausą draudimo bendrovės „If“ užsakymu Baltijos šalyse atliko „KOG institutas“. Apklausoje dalyvavo 3000 respondentų.

 

Apie „If“

„If“ yra pirmaujanti ne gyvybės draudimo bendrovė Skandinavijoje ir Baltijos šalyse, turinti daugiau nei 3,9 mln. klientų. 2021 m. jos pajamos iš draudimo veiklos siekė 4,8 mlrd. eurų. „If“ priklauso Suomijos „Sampo“ grupei, vienai didžiausių finansų įmonių grupių Šiaurės Europoje.

Pranešimą paskelbė: Milda Lomsargienė, „If P&C Insurance AS“ filialas

Rekomenduojame

Europos investicijų banko konsultavimo paslaugų tarnyba remia žaliąją krovininę laivybą Lietuvos vidaus vandenyse

Europos investicijų banko konsultavimo paslaugų tarnyba remia žaliąją krovininę laivybą Lietuvos vidaus vandenyse

Projekto tikslas – atnaujinti krovinių gabenimą vandens transportu tarp dviejų didžiųjų Lietuvos miestų: Klaipėdos ir Kauno Per Europos investavimo konsultacijų centrą EIB teikia konsultacinę paramą Lietuvos vidaus vandens kelių direkcijai, kad šalies transporto infrastruktūra būtų tvaresnė Europos investicijų bankas (EIB) ir Lietuvos vidaus vandens kelių direkcija (VVKD) pasirašė konsultavimo paslaugų sutartį, pagal kurią bus teikiama […]

Dviračių gatvės Lietuvos miestuose: eismo organizavimas palankesnis ne automobiliams, bet dviratininkams

Dviračių gatvės Lietuvos miestuose: eismo organizavimas palankesnis ne automobiliams, bet dviratininkams

Nuo birželio 1 d. Lietuvos miestuose galės atsirasti „Dviračių gatvės“ – tokiu nauju kelio ženklu pažymėtos gatvės bus skirtos mišriam dviračių ir automobilių, kitų ne motorinių ir motorinių transporto priemonių eismui. Jose eismo dalyviams galios specialūs Kelių eismo taisyklių reikalavimai, o dviratininkai galės jaustis gerokai laisviau ir saugiau. „Dviračių gatvių atvėrimas – naujas žingsnis skatinant […]

Vilniuje pristatyta nauja gatvė

Vilniuje pristatyta nauja gatvė

Šnipiškės toliau atsinaujina – tarp Žalgirio iki Lvivo gatvių šiandien šventiškai atidaryta nauja beveik kilometro ilgio Kernavės gatvė.  Gatvė įrengta rūpinantis, kad ji būtų patogi, saugi, žalia, gyva, kaimyniška, tiesiog – jauki.  „Šnipiškės stiebiasi, priimdamos ir naujus verslus, ir naujus gyventojus, o kartu išlaikydamos autentišką dvasią. Kernavės gatvės vietoje prieš kelerius metus buvo tiesiog išvažinėtas molynas, […]

Moterų jūrininkių dienos proga „Stena Line“ praneša apie pirmąją laivo kapitonę

Moterų jūrininkių dienos proga „Stena Line“ praneša apie pirmąją laivo kapitonę

Nedaugelis žino, bet šiandien Tarptautinė jūrininkystės organizacija oficialiai mini Tarptautinę moterų jūrininkių dieną. Pasaulinis laivybos sektorius kasmet pažymi reikšmingą moterų vaidmenį jūrų pramonėje ir atkreipia dėmesį į iššūkius, su kuriais susiduriame norėdami padėti kiekvienai moteriai sėkmingai siekti karjeros jūroje. Švedijos keltų bendrovė „Stena Line“ gegužę taip pat švenčia įvairovės mėnesį, todėl kartu su šia proga […]

„Volkswagen“ ir „Audi“ pirmojo 2022-ųjų trečdalio rezultatai: nors iššūkių nemažėja, rinka pamažu atsigauna

„Volkswagen“ ir „Audi“ pirmojo 2022-ųjų trečdalio rezultatai: nors iššūkių nemažėja, rinka pamažu atsigauna

„Moller Baltic Import“, importuojanti „Volkswagen“ keleivinius bei komercinius automobilius Baltijos šalyse ir „Audi“ automobilius Lietuvoje bei Latvijoje, per pirmąjį 2022 metų trečdalį pagerino savo pardavimų rezultatus. Nors rinka susiduria su vis daugiau naujų iššūkių, naujų automobilių gamybos pajėgumai pamažu stabilizuojasi. „Volkswagen“ keleivinių elektromobilių pardavimai Baltijos šalyse išaugo 41 proc. Vienintelis smuktelėjęs segmentas buvo „Volkswagen“ komerciniai […]

Lietuva parengė dar vieną karinio mobilumo jungčių gerinimo projektų paketą ir siekia gauti ES finansavimą

Lietuva parengė dar vieną karinio mobilumo jungčių gerinimo projektų paketą ir siekia gauti ES finansavimą

Siekdama gerinti karinio mobilumo jungtis su Europa, Lietuva parengė projektų sąrašą ir Europos Komisijai (EK) teiks naujas paraiškas dėl dvigubos paskirties – civilinės ir karinės – transporto infrastruktūros projektų finansavimo. Šią galimybę suteikia gegužės 12 d. EK paskelbtas antrasis kvietimas teikti paraiškas finansuoti projektus pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę (CEF). Susisiekimo ir Krašto apsaugos ministerijos […]