Oro taršos dusinami didieji Lietuvos miestai siekia, kad kuo daugiau gyventojų persėstų ant dviračių, tačiau ši ekologiška transporto priemonė dar turės pakovoti dėl  savo vietos kasdienėje rutinoje. Nors Vilnius kol kas yra toliausiai pažengęs su infrastruktūra, tačiau čia kasdien dviratį mina net mažiau žmonių nei regionuose.

Draudimo bendrovės BTA užsakymu atlikta „Vilmorus“ apklausa atskleidė, kad Vilniuje dviračiu važiuoti mėgsta ir save dviratininkams bent dalį laiko priskiria tik 15,3 proc. gyventojų, kai tuo tarpu likusioje šalyje šis skaičius siekia 22,8 proc., o kai kur siekia net 24,5 proc.  

„Ir Vilnius, ir Kaunas siekia savos dviračių revoliucijos. Vilniuje įrengti nuomos punktai pirmiausiai išsprendžia nuosavo dviračio turėjimo klausimą, sostinė kasmet ilgina dviračių takus. Kaunas pokyčius šiemet pradėjo ryškiai žaliai nudažydamas juostas dviratininkams, nors pripažįsta, kad dviračiais naudojasi dar labai mažai žmonių. Laiko pareikalaus ir žmonių mąstymo pokyčiai, ir pačių miestų idėjos, kaip išplėsti keliavimo dviračiais komforto zoną“, – sako BTA Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis.

Mažiausiai dviračius myli sostinė

Tyrimai rodo, kad transporto priemonės atsakingos maždaug už 20 proc. oro taršos miestuose, o oro tarša lemia ne tik diskomfortą, bet ir sveikatos problemas. Vis tik į akis krenta ne tik tai, kad sostinėje pagrindinė transporto priemonė yra automobilis, bet ir tai, kad regionai ir mažesni miestai dviratininkų kiekiu sostinę smarkiai lenkia.

„Kitų miestų pavyzdžiai rodo, kad žmonės noriai naudojasi dviračiais. Tad jei Vilniuje, kur atstumai įveikiami ir viešuoju transportu, ir pėsčiomis, jie tai daro kone dvigubai rečiau nei kitur – verta susimąstyti, kodėl taip yra. Iš dalies tai lemia atstumai ir alternatyvų gausa, tačiau neatmesčiau galimybės, kad tai labai stipriai susiję ir su socialiniais stereotipais – daliai žmonių automobilis yra jų socialinio statuso simbolis“, – teigia A. Žiukelis.

Anot jo, dar įdomiau, jog palyginus gerą infrastruktūrą Vilniuje turinčių dviratininkų problemos nedaug skiriasi nuo kitų miestų ir byloja apie bendras eismo kultūros bėdas.

„Apklausa parodė, kad visoje Lietuvoje dviratininkai vardijo tas pačias problemas bei didžiausius rizikos šaltinius: pavojingai manevruojantys automobiliai bei užimti dviračių takai. Taigi akivaizdu, kad iš tiesų kalbame net ne apie infrastruktūros trūkumą, o apie bendrą eismo kultūrą, kurioje sugyventi dviratininkams bei automobilių vairuotojams dar nėra paprasta“, – įsitikinęs A. Žiukelis.

Į automobilį persėda įžengę į ketvirtą dešimtį

Apklausos duomenimis, dažniausiai dviratininkais save įvardija asmenys iki 29 metų – iš jų pedalus mina net 40,7 proc. Tuo tarpu kitose amžiaus grupėse šis skaičius sumažėja daugiau nei dvigubai.

„Dviratis populiarus tarp jaunų žmonių, moksleivių bei studentų. Tačiau panašu, kad būtent įžengę į ketvirtą dešimtį žmonės masiškai persėda į automobilius – tarp 30 ir 39 m. dviračius minantys prisipažįsta tik 17 proc. žmonių  Tai galima suprasti – automobilį išlaikyti kainuoja, be to jis visada laimi prieš dviratį, kai kalbame apie kelionę, kurioje dalyvauja daugiau nei vienas žmogus. Tad sukūrę šeimas ir auginantys vaikus žmonės kur kas dažniau renkasi automobilį kaip pagrindinę transporto priemonę“, – tyrimo duomenis komentuoja draudimo bendrovės atstovas.

Apklausos duomenimis, amžiaus grupėje nuo 40 iki 59 metų 3–5 proc. punktais vėl pagausėja tų, kurie dažniau save įvardija dviratininkais.

„Toks atsigręžimas į dviračius vyresniame amžiuje iš dalies susijęs su tuo, kad atžalos jau būna paaugę, savarankiški, tad atkrenta poreikis juos vežti į ugdymo įstaigas, būrelius. Taip pat aktualesnis tampa poreikis būti fiziškai aktyvesniems, gyventi sveikiau. Gaila, kad į protą šiuo atžvilgiu ateinama tik sulaukus 40-ies“, – sako A.Žiukelis.  

Dviračių saugumas – neišspręstas klausimas

Anot jo, tai, kad važinėjimas dviračiu Lietuvoje laikomas daugiau laisvalaikio praleidimo būdu, o ne realia transporto priemone labiausiai lemia kultūrinės nuostatos ir socialiniai stereotipai.

„Objektyviai Lietuvoje tikrai nėra sudėtinga naudotis dviračiu, ypač vasarą. Tačiau nepaisant to 51,8 proc. sostinės gyventojų priskiria save automobilio vairuotojams, o kituose didžiuosiuose miestuose tokių žmonių – 40 proc.“, – aiškina BTA Ekspertizių skyriaus vadovas.

A.Žiukelio teigimu, paskatinti sostinės ir kitų didžiųjų miestų gyventojus dažniau naudotis dviračiais padėtų ne tik didesnis sąmoningumas, rūpinimasis savo sveikata, bet ir išspręstas saugaus dviračių parkavimo klausimas.

„Dviračių saugumas tikrai yra opus klausimas. Matome, kad žmonės juos ir į sandėliukus nusineša, ir privačių namų kiemuose, ir atviruose balkonuose laiko. Tai nebūtinai yra saugu ir patikima. Tas pats ir kalbant apie biurus. Čia geriausiu atveju turime tik vietas, kur galima dviračius prirakinti, tačiau jei naujų biurų pastatų vystytojai sugalvotų patikimesnes vietas, kur dviračiai būtų apsaugoti ne tik nuo pašalinių akių, bet ir prastų oro sąlygų, žmonės dviračiais tikrai naudotųsi dažniau“, – įsitikinęs BTA atstovas.  

Tyrimą, kurio metu apklausti 1005 žmonės, birželio 2–10 d. atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“, draudimo bendrovės BTA užsakymu.

Draudimo bendrovė BTA yra viena iš didžiausių ne gyvybės draudimo bendrovių Lietuvoje, Baltijos šalių draudimo rinkos lyderės „Vienna Insurance Group AG“ narė. 2016 m. BTA užregistravo beveik 50 000 žalų, klientams atlygino nuostolių už 36,4 mln. eurų. Ilgametę draudimo veiklos patirtį turinti bendrovė savo klientams siūlo vieną plačiausių draudimo produktų pasirinkimą rinkoje. Pernai BTA savo draudimo partneriu pasirinko daugiau nei 500 000 privačių bei verslo klientų, su kuriais pasirašyta apie 1 000 000 draudimo sutarčių už 67,7 milijonus eurų.

Pranešimą paskelbė : Vladas Rožėnas, UAB „Idea Prima”