Tyrimas: 72 proc. lietuvių prisipažino vairuodami užsiimantys pašaline veikla

Tyrimas: 72 proc. lietuvių prisipažino vairuodami užsiimantys pašaline veikla

Pagal Kelių eismo taisykles (KET), vairuodamas automobilį asmuo negali užsiimti jokia kita veikla. Tačiau net 72 proc. žmonių teigia ne tik vairuojantys, bet ir užsiimantys pašaliniais veiksmais. Dažniausiai lietuviai prie vairo užkandžiauja (45 proc.), naudojasi telefonu be laisvųjų rankų įrangos (31 proc.) ir garsiai klausosi muzikos (taip pat 31 proc.). Be to, moterys vairuodamos linkusios mažiau nusižengti nei vyrai. Tokius duomenis parodė  draudimo bendrovės „If“ užsakymu atlikta gyventojų apklausa.

Labiausiai vairuotojų dėmesį blaško maistas ir mobilieji telefonai

Greitojo maisto kultas ypač aktualus šiais laikais. Karštą užkandį ar puodelį kavos galima įsigyti beveik bet kurioje degalinėje. Kone pusė – 45 proc. – apklausos dalyvių teigia turintys įprotį kramsnoti vairuojant ir dažniau tai daro vyrai (49 proc.), tačiau nedaug atsilieka ir moterys –  41 proc. jų tai pat užkandžiaujančia prie vairo. Tačiau kelyje reikia koncentruotis tik į vairavimą, o ne į tai, ką dedate į burną ar kaip neapsiplikyti karštu gėrimu. Akivaizdu, kad smarkiai išauga tikimybė sukelti eismo įvykį, jei lemiamu momentu žiūrite ne į kelią, o į dešrainį.

Važiuojant ar įstrigus spūstyje turbūt ne kartą teko matyti greta stovinčio automobilio vairuotoją su mobiliuoju rankose. Net 51 proc. apklausos dalyvių teigia naudojantys mobiliuosius įrenginius, kai vairuoja. Nors KET draudžia kalbėti telefonu be laisvųjų rankų įrangos vairuojant, 31 proc. respondentų teigia tai darantys, 13 proc. prisipažino rašantys žinutes, naršantys internete – 7 proc. Naudotis mobiliaisiais įrenginiais  ypač pavojinga, nes pašaline veikla užsiėmęs vairuotojas į bet kokią situaciją reaguoja lėčiau, o dalyvaujant eisme kiekviena sekundė gali būti lemtinga.

Nekalti įpročiai – skaudūs padariniai

Garsiai klausytis muzikos vairuojant mėgsta 31 proc. gyventojų, ypač jaunimas iki 25 metų (46 proc.). Neretai pamirštame, kad garsi muzika gali atitraukti vairuotojo dėmesį nuo kelyje pasitaikančių situacijų, pavyzdžiui, neišgirsite gelbėjimo tarnybų automobilių sirenos ar įspėjamųjų kitų vairuotojų signalų.

Tyrimas taip pat paneigė mitą, kad moterys vairuodamos darosi makiažą ar šukuoseną. Tik 6 proc. respondenčių teigia tai darančios. Tarp blogų įpročių ne kartą buvo minimas ir rūkymas –  18 proc. vyrų ir 10 proc. moterų prisipažino rūkantys, kai vairuoja. Akivaizdu, kad šis žalingas įprotis ne tik kenkia sveikatai, bet ir trukdo vairuoti – avarinė situacija nukritus cigaretei automobilyje beveik garantuota.

„If“ ekspertai pastebi, kad registruodami įvykius vairuotojai retai prisipažįsta, jog avarijos priežastis buvo mobilusis telefonas, puodelis kavos ar rūkymas. „Kaip dažniausi eismo įvykio sukėlėjai įvardijamas slidus kelias, bandymas išvengti susidūrimo su gyvūnu, nesuveikęs parkavimo daviklis, blogai pastatyta transporto priemonė ar netinkamai pažymėtas stulpelis. Tačiau sutiksite, kad net jei kelias ir buvo slidus ar kitas automobilis buvo netinkamai pastatytas, jei rankose laikėte mobilųjį telefoną ar puodelį karštos kavos, didelė tikimybė, kad avarijos buvo galima išvengti“, –  apibendrina Andrius Daukševičius, draudimo bendrovės „If“ vyriausiasis žalų ekspertas.

Reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą „If“ užsakymu atliko bendrovė „Inspired Communications“, kuri visoje šalyje apklausė 1016 respondentų.

  

Apie „If“
„If“ yra pirmaujanti ne gyvybės draudimo bendrovė Skandinavijoje ir Baltijos šalyse, turinti daugiau nei 3,6 mln. klientų. 2017 m. jos pajamos iš draudimo veiklos siekė 4,4 mlrd. eurų. „If“ priklauso Suomijos „Sampo“ grupei, vienai didžiausių finansų įmonių grupių Šiaurės Europoje.

Pranešimą paskelbė: Milda Lomsargienė, „If P&C Insurance AS“ filialas

Kiti skelbimai:
 
Camper Oruga K200157 Black 014 38
 
Converse Chuck Taylor All Star Hi White/White 36,5
 
Camper Imar Copa K200929 White Natural 36
 
Vagabond Anni 4937-001 Black 37
 
Crocs™ Funlab Unicorn Charm Sandal Kids Lavender 28

Rekomenduojame

Mobilumo paketas iš Lietuvos vežėjų atims didelę dalį Europoje vežamų krovinių

Mobilumo paketas iš Lietuvos vežėjų atims didelę dalį Europoje vežamų krovinių

Mobilumo paketo įsigaliojimui besiruošiantis Lietuvos transporto ir logistikos verslas atkreipia dėmesį, kad be kitų diskriminuojančių nuostatų, lieka neišspręstas klausimas, kaip šio dokumento reikalavimai bus taikomi trečiųjų šalių vežėjams. Baiminamasi, kad dėl tokios situacijos ES vežėjai susidurs su iškreipta konkurencija, o Rusijos, Baltarusijos ir kitų trečiųjų šalių vežėjai perims didelę dalį Lietuvos vežėjų krovinių Bendrijoje. Pasak […]

Dar daugiau lėšų skiriama gyvenviečių kelių asfaltavimui

Dar daugiau lėšų skiriama gyvenviečių kelių asfaltavimui

Susisiekimo ministro Jaroslavo Narkevič įsakymu 34,7 mln. eurų skirta gyvenviečių infrastruktūrai gerinti. Dar šiais metais įvairių Lietuvos rajonų gyvenviečių gatvės bei gyvenvietes jungiantys keliai su žvyro danga bus išasfaltuoti.  Antruoju lėšų skirstymo etapu prioritetas teikiamas tiems kelių objektams, kurie atitinka Apraše nustatytus reikalavimus ir kurių viešieji pirkimai darbams įsigyti planuojami baigti iki šių metų liepos […]

J. Narkevič: Lietuva sieks turėti virtualų oro vežėją

J. Narkevič: Lietuva sieks turėti virtualų oro vežėją

Siekdama gerinti Lietuvos pasiekiamumą oro transportu, Susisiekimo ministerija siūlo Vyriausybei steigti nacionalinį oro vežėją – virtualią oro bendrovę. Tai leistų lanksčiau reaguoti į naujus Lietuvos oro susisiekimo poreikius, nepriklausant nuo nuolat kintančios užsienio oro vežėjų strategijos. Susisiekimo ministro Jaroslavo Narkevič teigimu, tai ypač aktualu atkuriant oro susisiekimo rinką po COVID-19 pandemijos, kadangi jos pasekmės oro […]

Susisiekimo ministerija: įsisenėjusios LAKD problemos tęsiasi metų metus

Susisiekimo ministerija: įsisenėjusios LAKD problemos tęsiasi metų metus

Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) vėluoja atlikti numatytus darbus ir tinkamai nesprendžia kilusių problemų, kurios kasmet kartojasi – parodė Susisiekimo ministerijos atliktas LAKD vidaus auditas.  Vidaus audito metu buvo vertintas LAKD 2016–2019 m. projektų, finansuojamų iš Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) lėšų ir 2014–2020 m. Europos Sąjungos (ES) struktūrinės paramos fondų lėšų, vykdymo efektyvumas, […]